Šis centras bus įkurtas Ruandos sostinėje Kigalyje, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ruandoje.
Pristatė planą steigti centrą
Vokietija, Danija, Austrija, Graikija ir Nyderlandai pirmadienį pristatė planą įsteigti tokį centrą Ruandoje. Tai būtų pirmasis tokio migrantų grąžinimo centras už Europos Sąjungos (ES) ribų.
Numatoma, kad centre bus apgyvendinta apie 100 migrantų, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti vienoje iš penkių šalių ir kurie jau išnaudojo visas galimybes apskųsti šiuos sprendimus.
Atvykusiems į Ruandą migrantams bus išduoti leidimai gyventi šalyje ir jie bus apgyvendinti vadinamajame „priėmimo centre“.
ES jau ne vienus metus siekia griežtinti migracijos taisykles, mažinti į 27 valstybes vienijančią Bendriją atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičių ir didinti migrantų, neturinčių teisės likti ES, išsiuntimo mastą. Viena svarbiausių šios politikos priemonių tapo žmonių siuntimas į už Europos ribų esančius centrus.
Šios priemonės kritikai abejoja tokių centrų veiksmingumu. Jie atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais panašūs projektai susidūrė, ir vadina juos „teisinėmis juodosiomis skylėmis“. Jų teigimu, migrantai galėtų ilgam įstrigti teisiškai neapibrėžtoje padėtyje, o tokių centrų veikla būtų menkai prižiūrima.
Ruandos pasirinkimas taip pat kelia susirūpinimą. Organizacija „Human Rights Watch“ atkreipė dėmesį į šalyje įsitvirtinusį kitaminčių persekiojimą, savavališkus sulaikymus ir netinkamą elgesį su sulaikytaisiais, taip pat paramą ginkluotiems sukilėliams gretimoje Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Įvykių chronologija
Naujienų agentūra AP pateikia svarbiausių prie šio susitarimo atvedusių įvykių chronologiją.
2015-ieji. Į Europą ieškodami prieglobsčio atvyksta daugiau kaip 1 mln. žmonių, daugiausia iš karo niokojamos Sirijos. Tai tuo metu buvo didžiausia Europą ištikusi migracijos krizė nuo Antrojo pasaulinio karo.
2016 m. birželis. Jungtinės Karalystės gyventojai referendume nubalsuoja už pasitraukimą iš ES. Prieš referendumą vykusios kampanijos metu „Brexit“ šalininkai naudoja migrantų eilių nuotraukas, perspėdami apie galimus pasilikimo ES padarinius.
2018 m. rugsėjis. Švedijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, stiprėja dešiniosios politinės jėgos – rinkėjai suteikia daugiau paramos partijai, kurios rinkimų kampanija grindžiama prieš migrantus nukreipta retorika ir politika. Panašūs politiniai poslinkiai, kilę kaip reakcija į 2015 m. migracijos krizę, jau iki tol fiksuoti Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje. Danija iškelia idėją migrantus išsiųsti į atokią salą, kurioje anksčiau veikė užkrečiamųjų gyvūnų ligų tyrimų laboratorija, tačiau vėliau šio sumanymo atsisako.
2020 m. rugsėjis. Danija paskiria specialųjį pasiuntinį, kuriam pavedama siekti griežtesnės ES migracijos politikos, įskaitant migrantų priėmimo centrų steigimą vienoje ar keliose ES nepriklausančiose šalyse. Taip siekiama sumažinti paskatas migrantams prašyti prieglobsčio Danijoje ir veiksmingiau išsiųsti asmenis, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti.
2021 m. balandis. Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen vadovaujama centro kairės socialdemokratų vyriausybė pradeda naikinti kai kurių pabėgėlių iš Sirijos leidimus gyventi šalyje. Prieš tai M. Frederiksen buvo išdėsčiusi viziją, pagal kurią Danijoje turėtų būti „nulis prieglobsčio prašytojų“.
2022 m. balandis. Jungtinė Karalystė paskelbia apie susitarimą su Ruanda, pagal kurį dalis prieglobsčio prašytojų būtų siunčiami į šią Rytų Afrikos šalį už tūkstančių kilometrų. Londonas teigia, kad šis planas padės užkirsti kelią žmonių kontrabandininkų organizuojamoms pavojingoms migrantų kelionėms per Lamanšo sąsiaurį.
2023 m. lapkritis. Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas nusprendžia, kad susitarimas dėl prieglobsčio prašytojų siuntimo į Ruandą yra neteisėtas, nes ten nebūtų užtikrintas jų saugumas. Tačiau konservatorių vyriausybė pareiškia vis tiek siųsianti migrantus į šią Afrikos šalį. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir jos kolega iš Albanijos Edi Rama sudaro penkerių metų susitarimą, pagal kurį Albanija kas mėnesį priimtų iki 3 tūkst. migrantų, kuriuos Italijos pakrančių apsaugos tarnyba paima į savo laivus tarptautiniuose vandenyse.
2024 m. birželis. Per Europos Parlamento rinkimus kraštutinės dešinės partijos gerokai sustiprina savo pozicijas, sukrėsdamos tradicines politines jėgas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbia pirmalaikius parlamento rinkimus, per kuriuos sustiprėja prieš imigraciją nusiteikusi kraštutinė dešinė, o jo paties vyriausybės pozicijos susilpnėja.
2024 m. liepa. Jungtinė Karalystė atsisako migracijos susitarimo su Ruanda. Tai įvyksta netrukus po to, kai rinkimuose pralaimėjusi Konservatorių partija užleidžia valdžią ministro pirmininko Keiro Starmerio vadovaujamai Leiboristų partijai.
2024 m. spalis. Italijos vyriausybė oficialiai atidaro du centrus Albanijoje, kuriuose ketina nagrinėti tarptautiniuose vandenyse sulaikytų migrantų vyrų bylas. Nepraėjus nė mėnesiui, Italijos teismas dešiniosios vyriausybės sprendimą šiuose centruose laikyti 12 migrantų pripažįsta neteisėtu.
2025 m. sausis. Italijos apeliacinis teismas atsisako patvirtinti pagreitintą 43 Albanijoje sulaikytų prieglobsčio prašytojų išsiuntimą. Šie migrantai buvo tarp 49 asmenų, kuriuos Italijos karinio jūrų laivyno laivas pagal penkerių metų susitarimą su Albanija atgabeno į šią šalį.
2025 m. kovas. G. Meloni vyriausybė patvirtina dekretą, kuriuo išplečiama Albanijoje įsteigtų centrų, kuriuose prieglobsčio prašymai nagrinėjami pagreitinta tvarka, paskirtis – juose taip pat leidžiama laikyti asmenis, kurių prieglobsčio prašymai atmesti ir kuriems nurodyta išvykti iš šalies. Nuo atidarymo spalį šie centrai dėl teisinių kliūčių ir aktyvaus žmogaus teisių organizacijų pasipriešinimo beveik neveikia.
2025 m. balandis. Italijos valdžios institucijos į Albanijoje esančius centrus perkelia 40 migrantų, neturinčių leidimo likti Italijoje.
2026 m. kovas. Ruanda tarptautiniam arbitražui pareiškia, kad Jungtinė Karalystė pagal 2024 m. nutrauktą pabėgėlių perkėlimo susitarimą jai vis dar skolinga 100 mln. svarų sterlingų (apie 120 mln. eurų). Arbitražas Ruandos reikalavimą atmeta.
2026 m. kovas. Europos Parlamento nariai balsuoja už tai, kad būtų palengvintas naujų migrantų sulaikymo centrų, vadinamųjų grąžinimo centrų, steigimas už ES ribų. Bet kuri ES valstybė gali savarankiškai arba nedidelėmis šalių grupėmis pradėti derybas dėl migrantų išsiuntimo ne į jų kilmės šalis, o į dar tik planuojamus įsteigti centrus už Bendrijos ribų.
2026 m. birželis. Trys pagrindinės ES institucijos – Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba – pasiekia susitarimą dėl migracijos politikos, kuriuo siekiama didinti migrantų išsiuntimo mastą ir leisti valstybėms narėms sudaryti susitarimus dėl vadinamųjų grąžinimo centrų steigimo.
2026 m. rugpjūtis. Ruandos vyriausybės atstovė spaudai gina grąžinimo centrų steigimo praktiką ir pareiškia, kad natūralu, jog jos šalies vyriausybė derasi su Europos ir kitomis valstybėmis dėl galimybės priimti prieglobsčio prašytojus, kuriems neleidžiama gyventi kitur.
2026 m. rugsėjis. Danija ir dar keturios Europos Sąjungos valstybės susitaria dėl „grąžinimo centrų“ steigimo ES nepriklausančiose šalyse modelio ir pareiškia besitikinčios pradėti siųsti migrantus į šiuos centrus jau 2027-aisiais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



