„Aktoriai“ ruošiasi kiekvienam vaidinimui, mokosi vaidmenų, perkasi atitinkamus kostiumus, netgi pasitelkia pagalbinius aktorius. Kiekvieno spektaklio pabaigoje herojai, kas jie bebūtų – Romeo ir Džiuljeta ar Otellas ir Dezdemona, susidomėjusių žiūrovų dėmesiui pateikia meilės meno scenų. „Idėja atidaryti teatrą be cenzūros pasiūlė mano žmona, – teigia Uraganas, – Leidimą apsilankyti spektaklyje turi tik šeimos poros arba vienišos silpnosios lyties atstovės. Bilietas į pasirodymą kainuoja 5 tūkst. tenge (apie 75 litus, – red. past.).“
„Manau, kad mūsų pasirodymai yra reikalingi žmonėms. Pavyzdžiui, gavau laišką iš vienos dėkingos šeimos. Pasirodo, nuotaką jaunystėje norėjo išprievartauti, ir jai kilo psichologinis barjeras norint suartėti su vyru. Ji neprisileido vyro, kuris trejus metus jai asistavo. Ir tik apsilankiusi mūsų spektaklyje mergina pajuto, kad yra pasirengusi artimiems santykiams,“ – pasakojo Uraganas.
Anot Uragano, pornografiniai pasirodymai nėra retenybė Astanos ir Almatos naktiniuose klubuose. Kartais tokiuose spektakliuose dalyvauja ir žiūrovai. Tačiau „Aistros klasika“ skiriasi nuo jų. Jokie pašaliniai žiūrovai vaidinimuose nedalyvauja, o publikos reikalaujama laikytis atitinkamo teatrams aprangos kodo. Iš lankytojų reikalaujama vakarinių suknelių, papuošalai ir frakų.
