Ministro teigimu, lėtėjantis Katalonijos, kuriai tenka maždaug penktadalis Ispanijos BVP, ekonomikos augimas smukdo visą šalį, kuri yra ketvirta didžiausia euro zonos ekonomika.
„Katalonijoje augimo tempas būdavo spartesnis už Ispanijos ir tai buvo vienas iš Ispanijos ekonomikos variklių. Tačiau ketvirtąjį ketvirtį ji tapo našta“, – sakė L. de Guindosas.
Jis skaičiuoja, kad krizė jau kainavo apie „vieną milijardą eurų“.
Giliausia per kelis dešimtmečius politinė krizė Ispanijoje kilo po to, kai Katalonijos regioninė vyriausybė spalį paskelbė nepriklausomybę po uždrausto referendumo šiuo klausimu. Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marijanas Rachojus) pasinaudojo Konstitucija ir atleido Katalonijos vyriausybę, paleido parlamentą bei paskelbė naujus rinkimus. Tačiau gruodžio 21 d. įvykusiame balsavime atsiskyrimą palaikančios partijos laimėjo daugumą parlamente.
Dėl susidariusios padėties daugiau nei 3100 kompanijų jau iškėlė iš Katalonijos savo būstines. Dėl to L. de Guindosas apkaltino „didžiulį neapibrėžtumą, nerimą ir prarasta pasitikėjimą, kurį sukėlė ankstesnė Katalonijos vyriausybė“.
