Rinkimų, kuriuos rugpjūtį paskelbė prezidentas Petro Porošenka, kampanija baigėsi penktadienį.
P.Porošenka yra spaudžiamas apvalyti parlamentą nuo deputatų, susijusių su senuoju Viktoro Janukovyčiaus režimu. Ankstesnis prezidentas buvo nušalintas vasario mėnesį, po kruvinų protestų bangos.
Nors P.Porošenkai gali pavykti sukurti provakarietišką koaliciją parlamente, jam gali būti sunku suvaldyti separatistinius Rytų Ukrainos regionus ir pasiekti, kad jų neveiktų vis kategoriškesnis Kremlius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris yra kaltinamas maišto Rytų Ukrainoje sukurstymu po Krymo atplėšimo nuo Ukrainos ir aneksijos, kai Kijeve buvo nuverstas jo sąjungininkas V.Janukovyčius, sakė, kad gerbia Ukrainos teritorinį vientisumą, bet kėlė klausimus dėl to, kaip buvo nustatyta jos siena su Rusija.
„Ukrainos formavimosi istorija ir jos dabartinės sienos – tai gana sudėtingas procesas“, – sakė V.Putinas kurorte prie Juodosios jūros Sočyje.
„Verta pripažinti, kad Ukraina – tai toks gana sudėtingas valstybinis darinys. Taip susiklostė ir mes remiamės šia istorine duotybe“, – penktadienį per susitikimą su diskusijų klubo „Valdai“ dalyviais sakė V.Putinas.
„Tačiau tai visai nereiškia, kad jeigu Krymo liaudis dėl valstybinio perversmo palaikant mūsų partneriams Vakaruose susirūpino savo ateitimi, išsigando dėl savęs ir savo vaikų, ir pasinaudojo tarptautinėje teisėje numatyta norma, suteikiančia teisę į apsisprendimą, (tai) nereiškia, kad mes apskritai negerbiame Ukrainos valstybės suvereniteto“, – pareiškė jis.
„Mes jį gerbiame ir ketiname ateityje tai vertinti su pagarba. Ir labai tikimės Rusijos ir Ukrainos santykių normalizavimo bei plėtojimo“, – pridūrė V.Putinas.
Jis išryškino Maskvos dalyvavimą Ukrainos reikaluose, kai pirmą kartą pripažino, kad Rusija padėjo V.Janukovyčiui po nušalinimo pabėgti iš savo šalies.
„Neslėpsiu, mes padėjome jam patekti į Krymą. Tuo metu Krymas buvo Ukrainos dalis“, – sakė V.Putinas, atsakydamas į susitikimo dalyvių klausimus.
„Taip, pasakysiu atvirai: Janukovyčius paprašė išvežti jį į Rusiją, mes taip ir padarėme“, – nurodė jis.
Ukrainoje buvo 36,5 mln. rinkėjų, bet maždaug 1,8 mln. jų šalis neteko po Krymo aneksijos kovo mėnesį.
Beveik 3 mln. kitų rinkėjų gyvena separatistų kontroliuojamose Luhansko ir Donecko regionų dalyse, kur separatistų lyderiai boikotuoja rinkimus ir savaite vėliau rengia savo pačių balsavimus.
„BALSALAPIAIS – NE GINKLAIS“
Tuo tarpu Kijevas nutarė įrengti balsavimo apylinkes vyriausybės kontroliuojamuose maištingųjų rytų rajonuose, ir premjeras Arsenijus Jaceniukas pažadėjo užtikrinti saugumą rinkimų dieną.
„Sunku rengti rinkimus šalyje, kuri patyrė Rusijos agresiją, – sakė A.Jaceniukas ketvirtadienį per saugumo vadovų ir rinkimų stebėtojų posėdį. –
Aišku, kad mėginimai destabilizuoti padėtį tęsis ir bus provokuojami Rusijos pusės. Jiems tai nepavyko per prezidento rinkimus (gegužę) ... tačiau jų planai išliko“.
„Pasirinkimas bus padarytas biuleteniais ir sąžininga valios išraiška, o ne ginklais“, – sakė A.Jaceniukas.
P.Porošenka ketvirtadienį vylėsi galėsiąs suformuoti vakarietišką vyriausybę, kuri vykdys visas būtinas reformas ir atstatys Ukrainos ūkį, nepaisant maišto šalies anglies ir plieno regione.
Pasak prezidento, tokia koalicija iš karto turėtų pradėti modernizuoti ūkį, korumpuotą, slegiamą griozdiškos mokesčių sistemos, kad būtų patenkinti 27 mlrd. dolerių skiriančių tarptautinių kreditorių reikalavimai.
Nuomonių apklausose pirmauja Petro Porošenkos blokas, kurį palaiko 30 proc. apklaustųjų.
Vargu ar jam tektų vadovauti daugumai 450 vietų parlamente, tad jam tektų formuoti koaliciją su nacionalistų partijomis, kaip Radikalioji Oleho Liaško partija, sulaukusi 13 proc. apklaustųjų palaikymo.
„Pagaliau mes išrinksime proukrainietišką, – ne promaskvietišką parlamentą, antikorupcinį, ne prokyšinį, o proeuropinį parlamentą“, – pasakė P.Porošenka vėlai penktadienį vakare.
Pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo nesitikima parlamente matyti Komunistų partijos atstovų; tad gegužę 55 proc. rinkėjų išrinktas prezidentas P.Porošenka tikisi, kad Ukrainoje įvyks negrįžtamas politinis poslinkis.
Nuomonių apklausos rodo, kad ukrainiečiai remia ekonomines ir demokratines reformas – ypač korupcijos likvidavimą, ir visa tai galiausiai atvestų šalį į Europos Sąjungą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.