Dėl Rusijos atakų veiklą sustabdė Lenkijos gamykla šiaurės vakarų Ukrainoje
Dėl Rusijos atakų, dažnų perspėjimų apie oro pavojų, laikinų elektros tiekimo sutrikimų ir evakuacijų nebeįmanoma užtikrinti stabilios ir saugios Lenkijos bendrovės „Cersanit“ gamyklos Ukrainos Žytomyro srityje veiklos, feisbuke pranešė bendrovės spaudos tarnyba.
Dėl to bendrovės valdyba nusprendė visiškai sustabdyti sanitarinės keramikos gamyklos „Cersanit“ veiklą Zviahelyje.
Bendrovė pranešė, kad dėl tebesitęsiančių Rusijos atakų iš oro ji nebegali garantuoti gamyklos darbuotojų saugumo.
Be to, tokį sprendimą lėmė per atakas gamyklai padaryta didelė ir nepataisoma žala, dėl kurios šiuo metu neįmanoma atnaujinti gamybos.
„Cersanit Group“ yra viena didžiausių darbdavių Žytomyro srityje – gamybos, pardavimo, rinkodaros ir klientų aptarnavimo srityse dirba apie 1 tūkst. žmonių.
Gamykla buvo atakuota naktį į rugsėjo 12-ąją ir naktį į spalio 16-ąją. Per atakas smarkiai apgadintas pastatas ir pagrindiniai gamybos linijos komponentai.
„Cersanit“ priklauso kapitalo grupei „MS Galleon“, ją valdo vienas turtingiausių Lenkijos verslininkų Michalas Solowowas.
Iš Zelenskio – griežta žinutė Trumpui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiuntė žinutę JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Jis pareiškė remiantis abipuses energetikos paliaubas ir paragino Vašingtoną suteikti Ukrainai priešraketinių raketų, jei nepavyksta sustabdyti Vladimiro Putino. V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukraina ir JAV turi daugiau bendrų interesų nei Amerika ir Rusija.
Per Rusijos dronų ataką Ternopilio srityje nukentėjo trys energetikos objektai
Naktį į antradienį per Rusijos dronų ataką Ternopilio srities Kremeneco rajone buvo apgadinti trys energetikos objektai, feisbuke pranešė srities gubernatorius Tarasas Pastuchas.
„Naktį į spalio 20-ąją priešo bepiločiai orlaiviai kelis kartus įskrido į srities oro erdvę“, – sakė T. Pastuchas.
Pasak jo, Kremeneco rajone apgadinti trys energetikos objektai, o Čortkivo rajone – privatūs namų ūkiai.
Įvykio vietose tarnybos šalino atakos padarinius.
Antradienį 8 val. duomenimis, pranešimų apie nukentėjusiuosius nebuvo gauta.
Spalio 18 d. Rusijos dronas smogė energetikos objektui Ternopilio srities Staryj Vyšniveco kaime, todėl dalis vartotojų liko be elektros.
Norvegija: JAV pasiuntiniai Osle dalyvaus derybose dėl Ukrainos
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vyks į Oslą, kur antradienį dalyvaus derybose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Norvegijos ir Suomijos lyderiais, o Jaredas Kushneris prisijungs nuotoliniu būdu, pranešė norvegų vyriausybė.
„Ukraina paprašė, kad prie susitikimų prisijungtų JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Džiaugiuosi, kad jie gali dalyvauti. Diplomatinės pastangos anksčiau vyko keliose šalyse, o Norvegija ir Suomija džiaugiasi galėdamos tęsti šį darbą. Tikslas – nukreipti diplomatines pastangas konstruktyvesne linkme“, – pareiškime teigė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė).
S. Witkoffas šią savaitę keliauja į Europą susitikti su Ukrainos ir Rusijos lyderiais, vėlai pirmadienį pranešė naujienų portalas „Axios“.
Po Oslo S. Witkoffas turėtų vykti į Rusiją, „kur tikisi susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu ir pristatyti idėjas“, sakė vienas pareigūnas.
Ukrainos oro gynyba per naktį neutralizavo 115 iš 165 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 115 Rusijos dronų, kuriais nuo pirmadienio vakaro buvo puolama Ukraina, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. Rusija puolė Ukrainą 165 koviniais dronais, įskaitant „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius (105 iš jų buvo reaktyviniai), S8000 „BanderoL/Dan-T“, „Gerbera“ ir imitacinius dronus „Parodija“.
Jie buvo paleisti iš Rusijos Oriolo, Kursko ir Primorsko Achtarsko, laikinai okupuoto Donecko miesto, Čaudos ir Hvardiiskės okupuotame Kryme bei iš Azovo jūros akvatorijos.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų padaliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 8 val. Ukrainos oro gynyba buvo numušusi arba elektroninėmis priemonėmis neutralizavusi 115 priešo dronų, įskaitant „Shahed“ (73 iš jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločius orlaivius. Ukrainos oro erdvėje dar buvo likę apie 20 kovinių dronų.
Pranešta apie priešo kovinių dronų smūgius 30 vietų, 13 vietų nukrito numuštų dronų nuolaužos.
Japonija sukritikavo Rusiją dėl nesuteiktos galimybės aplankyti sulaikytą žurnalistą
Tokijas antradienį pareiškė, jog „labai apgailestauja“, kad jo diplomatams nebuvo leista aplankyti Rusijoje sulaikyto japonų žurnalisto, nepaisant dvišalio protokolo, garantuojančio teisę į konsulinę pagalbą.
Laikraščio „Hokkaido Shimbun“ žurnalistas Rusijos pareigūnų buvo sulaikytas prieš savaitę, Tolimųjų Rytų Sachalino saloje dėl įtarimų šnipinėjimu. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis bus suimtas iki gruodžio 12 dienos.
Japonija paneigė įtarimus šnipinėjimu ir pareikalavo, kad Rusija žurnalistą paleistų.
Vyriausybės vyriausiasis sekretorius Minoru Kihara teigė, kad Japonijos ir jau nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos pasirašytas, bet ir su Rusija tebegaliojantis protokolas užtikrina teisę į konsulinę pagalbą „ne vėliau kaip keturios dienos nuo sulaikymo ar suėmimo momento“.
„Todėl labai apgailestaujama, kad, nepaisant šios nuostatos, konsulinis vizitas per nustatytą laikotarpį nebuvo surengtas“, – sakė M. Kihara.
Japonija „toliau primygtinai ragins Rusijos pusę kuo greičiau surengti konsulinį vizitą“, sakė jis ir pridūrė, kad Tokijas taip pat reikalauja jį paleisti, atsižvelgti į humanitarinius aspektus ir užtikrinti teisingą elgesį.
Smūgis Rusijai: užsiliepsnojo svarbus naftos objektas
Rusijos Tambovo srities Mičiurinsko rajone, netoli Novonikolskės kaimo, spalio 20 dieną kilo gaisras naftotiekio „Družba“ linijinėje gamybos ir dispečerinėje stotyje „Nikolskoje“. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“.
Po ginčo dėl karo belaisvių Pietų Korėja atšauks dalį ambasados Ukrainoje darbuotojų
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė nusprendusi atšaukti dalį savo ambasados Ukrainoje darbuotojų.
Sprendimas priimtas gilėjant diplomatiniam ginčui dėl Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Seului.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Park Doo-soonas (Pak Dudunas) sakė, kad po to, kai „buvo atšauktas ambasadorius Ukrainoje ir kai šis žingsnis nesulaukė jokio aktyvaus Ukrainos pusės atsako, ir atsižvelgiant į nuolatinę oro smūgių grėsmę visoje šalyje, dėl kurios sunku užtikrinti personalo saugumą, vyriausybė nusprendė atšaukti dalį savo diplomatinės atstovybės darbuotojų“.
Kyjive baiminamasi blogiausio: gali kilti katastrofa
Beveik nėra dienos, kai Ukrainoje nebūtų pranešta apie dar vieną Rusijos smūgį šalies energetikos sektoriui. Dėl jų daugelyje vietovių, įskaitant sostinę Kyjivą, nutrūksta elektros tiekimas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad per savaitę nuo tada, kai Donaldas Trumpas paskelbė apie vadinamąsias energetikos paliaubas, Maskva 76 kartus smogė elektros, naftos ir dujų infrastruktūros objektams.
Pirmadienį jis pranešė, kad po naktinių atakų buvo apgadinta daugiau kaip 10 energetikos infrastruktūros objektų, elektros tiekimas nutrūko mažiausiai 550 tūkst. šeimų.
Kyjivas teigia, kad iš pradžių susilaikė nuo atsakomųjų tokio pat pobūdžio smūgių, tačiau vėliau juos atnaujino.
Praėjusią žiemą spaudžiant šalčiui Rusijos smūgiai sutrikdė elektros ir šilumos tiekimą. Artėjant naujai speigų bangai, Ukraina skuba laiku suremontuoti smarkiai apgadintą elektros tinklą.
Planiniai elektros tiekimo atjungimai padeda sumažinti tinklo apkrovą, tačiau greito sprendimo nėra.
Pasaulio bankas vasarį pranešė, kad ilgalaikės Ukrainos energetikos sektoriaus atkūrimo išlaidos sieks maždaug 91 mlrd. JAV dolerių. Vien skubiems remonto darbams šiais metais reikia apie 4,9 mlrd. JAV dolerių.
Kadangi atakos nesiliauja, energetikos ekspertų grupės „DiXi Group“ vadovė Olena Pavlenko mano, kad ši suma gali būti per maža.
„Esu tikra, kad, atsižvelgiant į atakų mastą ir padarytą žalą, vien 2026 m. ši suma sieks apie 6 mlrd.–7 mlrd. JAV dolerių“, –sakė ji.
Elektrinės sunaikintos
Nevyriausybinės organizacijos „Global Energy Monitor“ duomenimis, Kyjivą šiluma ir elektra aprūpina trys termofikacinės elektrinės, bendra jų elektros gamybos galia siekia apie 1,3 gigavato.
Meras Vytalijus Klyčko šį mėnesį pareiškė, kad miesto elektros gamybos pajėgumai buvo sunaikinti, nors nuo praėjusios žiemos buvo atliekami remonto darbai.
„Viešai neskelbiama, kokia dalis gamybos pajėgumų apgadinta, tačiau manome, kad dauguma termofikacinių elektrinių vėl visiškai sunaikintos“, – sakė O. Pavlenko.
„Vietos elektros gamybos pajėgumų nepakaks visiems poreikiams patenkinti. Miesto valdžia ir vyriausybė dar turi šiek tiek laiko suremontuoti objektus, kol temperatūra nenukrito. Tačiau jei bus surengta dar viena ataka, padėtis pasikartos“, – pridūrė ji.
Didžiulės Kyjivo termofikacinės elektrinės pastatytos sovietmečiu, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, atsarginių dalių, reikalingų žalai taisyti, atsargos senka.
Energetikos bendrovė DTEK spalio 1 d. pranešė, kad nuo karo pradžios jos šiluminės elektrinės buvo atakuotos daugiau kaip 230 kartų.
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Ukrenergo“ atstovas Vytalijus Začenka praėjusią savaitę sakė, kad pastarieji balistinių raketų ir dronų smūgiai gerokai apsunkino energetikų darbą.
„Anksčiau priešas taikėsi į aukštosios įtampos pastotes ir elektros gamybos objektus, o dabar ėmė tiesiogiai pulti aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas“, – paaiškino jis.
Greitai užtikrinti atsarginį elektros tiekimą itin sunku, be to, puolami ir elektros skirstymo bendrovių tinklai.
Jis pridūrė, kad remonto darbus apsunkina visą parą skelbiami perspėjimai apie oro pavojų, kartais trunkantys kelias valandas.
V. Zelenskis viešai kritikavo maždaug tris milijonus gyventojų turinčio Kyjivo merą V. Klyčko už tai, kad pasirengimo žiemai planas įgyvendinamas per lėtai.
Tačiau meras tvirtina, kad atsarginiai planai bus parengti, o mokyklose ir gydymo įstaigose bus įrengti generatoriai, užtikrinsiantys apšvietimą, šildymą ir karšto vandens tiekimą.
Gresia katastrofa
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad prieš 2022 m. vasarį prasidėjusią plataus masto Rusijos invaziją Ukrainos elektros gamybos pajėgumai siekė apie 38 gigavatus.
Tačiau per beveik penkerius karo metus šie pajėgumai smarkiai sumažėjo, nors dabartinis jų dydis nėra aiškus.
Šiuo metu trys tebeveikiančios Ukrainos atominės elektrinės pagamina daugiau kaip 55 proc. visos šalyje pagaminamos elektros.
Siekiant padidinti energijos tiekimą, siūloma decentralizuoti jo užtikrinimą – plėtoti vietos elektros gamybą, baterijų energijos kaupimo sistemas, mikrotinklus ir kogeneraciją. Tačiau Ukrainai trūksta laiko.
Dėl nestabilaus elektros tiekimo jau teko laikinai sustabdyti Kyjivo metro veiklą. Baiminamasi, kad gali sutrikti ir vandens tiekimas.
„Jei mieste nebus elektros, nebus ir vandens“, – sakė pagrindinės miesto vandens tiekimo bendrovės „Kyivvodokanal“ vadovo pavaduotojas Serhijus Gorkucenka.
Neseniai portalui „epravda.com“ jis sakė, kad planiniai elektros atjungimai ar avariniai tiekimo sutrikimai trukdys bendrovei pumpuoti vandenį, taip pat tiekti jį į daugiaaukščius namus.
Kyjivo gyventojai jau susidūrė su vandens tiekimo iš čiaupų nutrūkimu. Nerimą dėl visuomenės sveikatos kelia ir galimi nuotekų šalinimo sutrikimai.
„Jei neveiks nuotekų sistema, po trijų dienų kils epidemiologinė katastrofa“, – sakė S. Gorkucenka.
Kyjivo meras siunčia perspėjimą: „Nenorime, kad Europoje vėl kiltų karas“
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pirmadienį skubiai paragino Europą solidarizuotis su Ukraina, kovojančia prieš Rusijos invaziją.
„Nenorime, kad Europoje kada nors vėl kiltų karas. Taika reikalauja mūsų bendros atsakomybės. Laisvei reikia žmonių, kurie palaiko vieni kitus“, – 55 metų V. Klyčko sakė vaizdo kreipimesi per apdovanojimų ceremoniją Berlyne.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo keturi žmonės
Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad per Rusijos smūgius įvairiose šalies vietose žuvo keturi žmonės. Artėjant žiemai Maskva taikosi į energetikos ir transporto infrastruktūrą.
Šios atakos surengtos po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, Rusijai nepaliaujant smūgiuoti Ukrainai, Kyjivas atnaujins atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad Kyjivo srityje žuvo trys žmonės.
Pietryčiuose esančioje Zaporižioje per smūgius žuvo vienas žmogus, pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pareigūnų teigimu, per atakas buvo sužeista mažiausiai 11 žmonių.
Šis konfliktas yra kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti kovas įstrigo Vašingtonui sutelkus dėmesį į karą su Iranu.
Ukraina – ne JAV sąjungininkė? JAV viceprezidentas įvardijo, kokie santykiai sieja abi šalis
Ukraina neturėtų smogti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tai interviu laidai „2WAY TONIGHT“ pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as.
JAV pasiuntinys keliauja į Europą: pirmiausia susitiks su Zelenskiu, vėliau – su Putinu
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vyksta į Europą, kur šią savaitę susitiks su Ukrainos ir Rusijos lyderiais, pirmadienį vėlai vakare pranešė naujienų portalas „Axios“.
Zelenskis pateikė JAV pasiūlymą: 30 dienų be smūgių Rusijos naftos gamykloms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė nuotolinį susitikimą su abiem JAV partijoms atstovaujančia Senato ir Atstovų Rūmų narių delegacija.
Kritiniu metu Ukrainai – kirtis iš JAV: vilkina „Patriot“ raketų tiekimą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepatvirtino Ukrainai skirtų priešraketinės gynybos sistemų, būtinų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų. Kalbama, be kita ko, apie raketas-perėmėjas „Patriot“.
Ukrainai – smūgis iš Vašingtono: Trumpas pažėrė kaltinimų, stringa ginklų tiekimas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Ukrainą nieko neduodant mainais už Jungtinių Valstijų paramą.
„Mes Ukrainai davėme labai daug. Jie mums nieko nedavė. Nepamirškite to“, – pirmadienį žurnalistams Vašingtone sakė D. Trumpas.
Tuo tarpu JAV naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skundėsi dėl Vašingtono stabdomo ginklų tiekimo.
Kaip pranešama, V. Zelenskis apie tai kalbėjo per nuotolinį susitikimą su abiejų JAV partijų senatoriais.
Pasak „Axios“, kuris remiasi susitikimo stenograma, V. Zelenskis teigė, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas atsisako patvirtinti „Patriot“ ir kitų oro gynybos raketų tiekimą, nors NATO šalys už jas jau sumokėjo.
„Visa tai rodo, kad buvo priimtas tam tikras politinis sprendimas sulėtinti paramos mums teikimą“, – cituojamas V. Zelenskis.
Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad tiekimo sustabdymas taip pat paveikė kitų Ukrainos partnerių ginklų siuntas, kurioms reikalingas Vašingtono pritarimas.
D. Trumpas taip pat sugriežtino kritiką Kyjivo atžvilgiu po to, kai V. Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidento Kremliui palanki politika gali lemti, jog jis atsidurs neteisingoje istorijos pusėje.
„Zelenskis nežino, apie ką kalba“, – atkirto D. Trumpas.
Pasak JAV prezidento, Ukrainos vadovas „nelabai padeda“ pastangoms užbaigti karą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskiui – spaudimas iš JAV: taika bus siūloma Rusijos sąlygomis
Antradienį Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas Norvegijoje susitiks su Volodymyru Zelenskiu aptarti JAV taikos pasiūlymo Ukrainai. Kitą dieną jis vyks į Rusiją susitikti su Vladimiru Putinu. Steve'as Witkoffas perduos V. Zelenskiui žinią, kurios esmė – Ukraina galėtų uždirbti iš taikos susitarimo net ir tuo atveju, jei jis iš esmės būtų sudarytas Rusijos sąlygomis, pranešė „The New York Times“. Tuo pat metu Europa taip pat atveria savo kanalus deryboms su Rusija.
Manoma, kad derybose Osle dalyvaus Steve'as Witkoffas, V. Zelenskis, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Garas Støre, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, ES ir NATO atstovai, pranešė „Reuters“, „Axios“ ir „The New York Times“. Prie susitikimo vaizdo ryšiu taip pat prisijungs D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Osle bus tęsiamos diskusijos, pradėtos per JAV, Ukrainos ir jos Europos sąjungininkių derybas Floridoje, „Axios“ sakė JAV pareigūnas. Pasak jo, pastarąją savaitę JAV, Ukrainos ir Europos atstovai kartu dirbo tobulindami pasiūlymus.
Šaltinis „Axios“ pranešė, kad aptariamos dvi kryptys:
Ukrainos ateities užtikrinimas. Siekiama sukurti sąlygas suvereniai, saugiai ir klestinčiai šalies ateičiai, įskaitant patikimas saugumo garantijas, integraciją į Europą ir pokario ekonomikos modelį, kuris atsižvelgtų į Ukrainos finansinius poreikius bei atvertų galimybes ilgalaikiam augimui ir investicijoms.
Sąlygų ilgalaikei taikai sukūrimas. Rengiamas pasiūlymas Rusijai, kuriame būtų numatyta nauja ir tvari Europos saugumo architektūra, taip pat nagrinėjamos pokario ekonominio bendradarbiavimo galimybės.
Santykiams su V. Zelenskiu blogėjant, D. Trumpas dar labiau pasiryžo primesti Kyjivui susitarimą, rašo „The New York Times“.
Osle S. Witkoffas perduos V. Zelenskiui žinią, kad atkakliai reikalauti grąžinti okupuotas Rytų Ukrainos teritorijas neverta. Be to, Ukraina taip pat galėtų uždirbti, jei atsisakytų prieštaravimų susitarimui, net jei šis iš esmės būtų sudarytas Rusijos sąlygomis.
D. Trumpo padėjėjai tvirtina, kad kare vyksta „lūžio momentas“, rašo „The New York Times“. Pasak jų, kitą žingsnį turėtų žengti V. Zelenskis – jis turi įrodyti D. Trumpui, kad taip pat yra pasirengęs derėtis, net jei tai reikštų suverenios teritorijos atsisakymą, teigiama leidinio publikacijoje.
Rengiantis naujai S. Witkoffo kelionei, JAV spaudimas Ukrainai stiprėja. Apribojus „Starlink“ veikimą ir kilus problemų perduodant perspėjimus apie raketų smūgius, paaiškėjo, kad D. Trumpo administracija vilkina priešraketinių raketų, skirtų Ukrainos oro gynybos sistemoms „Patriot“, perdavimą, pranešė „The Washington Post“.
Artimiausiu metu Europos sostinės taip pat gali pradėti tiesiogines derybas su Maskva dėl Ukrainos, pirmadienį pranešė „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas.
„Ryšių kanalai su Rusija jau atverti, o Europos lyderių pokalbis telefonu su V. Putinu gali įvykti netrukus“, – rašė jis.
Pasak G. Rachmano, Europa V. Putinui galėtų pasiūlyti du taikos kelius: įšaldyti konfliktą pagal dabartinę fronto liniją mainais į garantiją, kad Ukraina niekada neprisijungs prie NATO, arba perduoti Rusijai dar neužimtą Donbaso dalį, o Kyjivui leisti įstoti į Aljansą.