Svarbiausi įvykiai:
23:54 | Zelenskis: susitarimai dėl Ukrainos aprūpinimo ATACMS raketomis baigti rengti
Susitarimai dėl Ukrainos aprūpinimo ilgojo nuotolio ATACMS raketomis baigti rengti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
23:28 | Sprogimai Charkive
Charkive nugriaudėjo keli galingi sprogimai, rašo „Ukrinform“.
Primename, kad anksčiau pirmadienį rusai sugriovė Charkivo televizijos bokštą.
23:10 | Žiniasklaida: iš karo Ukrainoje sugrįžę rusai sukėlė kraupių žmogžudysčių bangą Rusijoje
Rusijos kariai, išgyvenę karą Ukrainoje, sukėlė sunkių nusikaltimų bangą Rusijos teritorijoje, rašo „Obozrevatel“.
Leidinys surinko išskirtinių nusikalimų istorijas.
Anot leidinio, dauguma žudikų ir prievartautojų anksčiau buvo teisti, tačiau Vladimiras Putinas juos išsiųsdavo žudyti į Ukrainą. Dabar Rusija susidūrė su didžiule problema – jie tapo grėsme jos tėvynainiams.
22:11 | Norvegija planuoja gerokai padidinti paramą Ukrainai, teigia ministras
Norvegija svarsto galimybę reikšmingai padidinti pagalbą Ukrainai, pirmadienį pareiškė Šiaurės šalies užsienio reikalų ministras.
Norvegija yra įsipareigojusi Kyjivui per 2023–2027 metus skirti apie 75 mlrd. kronų (6,4 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos.
Norvegų ministras pirmininkas Jonas Gahras Store šį savaitgalį užsiminė, kad ši suma gali būti padidinta.
„Kalbame apie reikšmingą padidėjimą, kuris yra labai svarbus palyginti ir su tuo, ką darėme iki šiol“, – Osle vykusioje spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.
Praėjusią savaitę Ukrainoje lankęsis ministras pridūrė, kad dar nenuspręsta dėl tikslios sumos.
Ukrainai, susiduriančiai su šaudmenų ir karių trūkumu, pastaruoju metu rytų fronte sunkiai sekasi kovoti su Rusijos puolimu.
Tačiau šį savaitgalį ji gavo postūmį, kai JAV Atstovų Rūmai po užsitęsusių derybų patvirtino ilgai lauktą beveik 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą.
„Vakaruose nuskambėjo pavojaus varpai (...) Jaučiama, kad visi turime padaryti daugiau ir kad niekas nepadarė pakankamai“, – sakė E. B. Eide. – Turime iš tikrųjų pažvelgti į tai, kaip tai strategiškai baigsis, o Rusijos pergalė nėra variantas.“
Viešėdamas Kyjive jis paskelbė, kad Norvegija ir Ukraina susitarė dėl saugumo susitarimo, kuris bus pasirašytas per kitą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir J. G. Store susitikimą, nors data dar nepaskelbta.
Remiantis Kylio instituto sudarytu reitingu, Norvegija – didelė naftos ir dujų gamintoja, kuriai po Rusijos invazijos į Ukrainą labai padėjo išaugusios kainos – yra viena iš pagrindinių paramos Kyjivui teikėjų.
21:33 | Telefonu padėkojęs Bidenui už „tvirtą paramą“, Zelenskis išgirdo pažadą, kad pagalba bus suteikta skubiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį telefonu padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už jo „tvirtą paramą“ Kyjivui po to, kai JAV įstatymų leidėjai patvirtino 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos paketą.
„Po JAV Atstovų Rūmuose vykusio balsavimo kalbėjausi su Joe Bidenu, kuris mane patikino, jog įstatymo projektą pasirašys, kai tik šis bus patvirtintas Senate. Esu dėkingas prezidentui J. Bidenui už jo tvirtą paramą Ukrainai ir tikrą pasaulinę lyderystę“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Savo ruožtu, telefonu kalbėdamasis su V. Zelenskiu prezidentas J. Bidenas pažadėjo skubiai pristatyti karinę pagalbą, kad padėtų Kyjivui apsiginti nuo rusų invazijos.
Kaip rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame telefoninio pokalbio nuoraše, J. Bidenas pabrėžė Amerikos „ilgalaikį įsipareigojimą“ Ukrainai ir pasakė, kad, kai tik numatomą pagalbos paketą patvirtins JAV Senatas ir atitinkamą įstatymą pasirašys pats J. Bidenas, Jungtinės Valstijos „skubiai pristatys reikšmingų naujos saugumo pagalbos paketų, kad patenkintų aktualius Ukrainos poreikius mūšio lauke ir oro gynybos srityje“.
Senatas 61 mlrd. JAV dolerių priemonę, kurią praėjusią savaitę patvirtino Atstovų Rūmai, turėtų svarstyti antradienį.
20:32 | Rusijos teismas skyrė vyrui penkerius metus priverstinių darbų dėl interviu apie Ukrainos karą
Rusijos teismas pirmadienį skyrė penkerius metus priverstinių darbų vyrui, gatvėje davusiam interviu Laisvosios Europos radijui (RFE/RL) apie Ukrainos karą, praneša agentūra „Reuters“.
Jurijus Kochovecas „tyčia skleidė melagingą informaciją“ apie kariuomenę, sakoma Maskvos teismo pranešime. RFE/RL žurnalistai vyro, kuriam dabar yra 39-eri, 2022 m. liepą klausė, ar jis manąs, kad būtina švelninti įtampą tarp Rusijos ir NATO. Jis atsakė teigiamai ir pridūrė: „Bet viskas priklauso nuo mūsų vyriausybės. Ji visa tai pradėjo (...). Rusija sukūrė visas šias problemas“. Vyras taip pat sakė, kad rusų daliniai Bučoje be jokios priežasties žudė civilius.
Vyriausybė Maskvoje neigia kaltinimus, kad Rusijos kariuomenė vykdo Ukrainoje karo nusikaltimus.
J. Kochovecas pradžioje 2022 m. kovą buvo sulaikytas dėl spėjamo chuliganizmo. Vėliau jam pareikšti kaltinimai pagal netrukus po invazijos priimtus cenzūros įstatymus. Pasalk žmogaus teisių grupės „OVD-Info“, K. Kochovecas iš dalies pripažino kaltę, tačiau neigė veikęs iš politinės neapykantos.
„OVD-Info“ duomenimis, nuo invazijos į Ukrainą Rusijoje dėl pasisakymų prieš karą buvo sulaikyta mažiausiai 19 855 žmonės. RFE/RL komentaro kol kas nėra. Ši stotis finansuojama JAV lėšomis.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
19:15 | BBC įvardijo, kokius ginklus Ukraina galėtų gauti su nauju JAV pagalbos paketu
Britų leidinys BBC įvardijo, kokius ginklus iš JAV galėtų gauti Ukraina, rašo UNIAN.
Dar šeštadienį JAV Atstovų Rūmai absoliučia abiejų partijų balsų dauguma patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą, į kurį taip pat įtrauktos skubiai reikalingos ginklų atsargos gynybai nuo Rusijos. Manoma, kad būtinas Senato pritarimas yra neabejotinas.
Anot BBC, Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia oro gynybos sistemų, vidutinio ir ilgo nuotolio raketų, taip pat artilerijos sviedinių.
18:56 | Zacharova įniršo dėl Dudos žodžių: pažėrė aibę grasinimų
Rusija pakomentavo Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos pareiškimą, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginkluotės stiprinimo Baltarusijoje ir Kaliningrade, rašo UNIAN.
17:59 | Rusijos pajėgos sugriovė Charkivo televizijos bokštą
Rusijos pajėgos sugriovė Charkivo televizijos bokštą, skelbia UNIAN. Kiek anksčiau buvo pranešta apie rusų smūgį Charkivui, o vėliau pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas griūvantis bokštas.
„Buvo taikytasi į infrastruktūros objektą. Informacija apie nukentėjusiuosius ir žalą tikslinama“, – kiek anksčiau pranešė Charkivo meras Igoris Terechovas.
Primename, kad Charkivo televizijos bokštas jau buvo atakuotas okupantų2022 m. kovo 6 d., per Charkivo ataką, rašeivų bombonešis Su-34 sudavė du smūgius televizijos bokštui. Lėktuvą numušė AFU oro pajėgos, pilotas katapultavosi ir pateko į nelaisvę.
Po smūgio televizijos bokštas kurį laiką neveikė, buvo pažeistos jo atramos, tačiau jis išliko.
17:11 | Lenkų ūkininkai nutraukė protestus prie Dorohusko-Jahodynės pasienio perėjos
Pirmadienį 13 val. lenkų protestuotojai nutraukė Dorohusko-Jahodynės kontrolės punkto pasienyje su Ukraina blokadą, vykdytą nuo vasario 9 dienos.
Atitinkamą pareiškimą „Telegrame“ paskelbė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, 2024 metų balandžio 22 dieną, 13 val., lenkų ūkininkai nutraukė protesto akciją prie Dorohusko-Jahodynės pasienio kontrolės punkto, vykdytą nuo 2024 metų vasario 9 dienos“, – sakoma pranešime.
Todėl krovinių eismas abiem kryptimis vyksta pagal numatytą tvarkaraštį. Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba paragino vairuotojus ir vežėjus atsižvelgti į šią informaciją vykdant tarptautinius pervežimus.
16:54 | Ukrainos laukia sunkus mėnuo: ekspertas paaiškino, ko tikėtis
Rusijos pajėgos bandys pasinaudoti laiku, kai Ukraina dar nebus gavusi JAV paramos, mano karo apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, rašo UNIAN.
Anot jo, dėl to Ukrainos laukia sunkus gegužės mėnuo. O. Kovalenka mano, kad Rusija išnaudos „paskutinį galimybių langą“.
15:40 | Vokiečių ekspertas: jokie Vakarų pinigai nepadės Ukrainai, jeigu nepavyks mobilizuoti dar bent 250 tūkst. karių
Autoritetingas vokiečių karo analitikas Julianas Ropcke, analizuodamas gaunamus duomenis iš fronto, patvirtino informaciją apie Rusijos pajėgų įžengimą į Očeretinės kaimą, kur Ukrainos pajėgos kelis mėnesius sėkmingai gynė savo pozicijas.
Ukrainos gynėjai paliko savo pozicijas „dėl neskelbiamų priežasčių“, rašoma „Bild“. Šią informaciją patvirtina tiek rusų, tiek ir ukrainiečių karo reporteriai. J. Ropcke pažymi, jog rusų šaltiniai bando kaip įmanoma padidinti šio proveržio reikšmę ir mastą.
Savo žinutėje „Twitter“ J. Ropcke skelbia: „Visi JAV pinigai, visas Vakarų palaikymas ir visa Vokietijos ginkluotė nepadės, jeigu Ukrainai nepavyks mobilizuoti papildomų 250 tūkst. karių, kad sustiprintų per menkai sukomplektuotą frontą“.
All the American money, all the Western support, all the German weapons won’t help if Ukraine does not mobilize another 250,000 soldiers at least to reinforce a far too thin manned front.
— Julian Röpcke🇺🇦 (@JulianRoepcke) April 21, 2024
Russian troops reached #Ocheretyne pic.twitter.com/YNrDPU9ZDv
14:45 | Rusijoje – VIP karinis dalinys specialiai Kremliaus elitui
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba skelbia apie toli nuo fronto Rusijoje sukurtą specialų Maskvos „elito dalinį“, kur Rusijos elitas gali saugiai demonstruoti savo ištikimybę Kremliui.
Kaip skelbia žvalgyba, garsios rusų tinklaraštininkės Jelenos Blinovskos vyras įstojo į šį Rusijos kariuomenės dalinį, bandydamas užkirsti kelią tam, kad J. Blinovska būtų pasiųsta į kalėjimą dėl mokesčių vengimo.
2024 m. balandžio 16 d. Aleksejus Blinovskis buvo nufotografuotas tarnaujantis specialiai sukurtame Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariniame dalinyje „Bars Kaskad“ netoli Ukrainos.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, šį dalinį sukūrė Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas gynybos reikalams Dmitrijus Sablinas. Padalinys daugiausia dalyvauja bepiločių orlaivių operacijose, paprastai toli nuo fronto linijos. Jis veikia nuo 2022 m. spalio ir jam priklauso mažiausiai 10 Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ narių ir Kremliaus svarbių asmenų sūnų. Pranešama, kad dalinio VIP asmenims suteikiamos papildomos apsaugos priemonės.
„Užsiregistravę į „Bars Kaskad“, Rusijos elito nariai tikriausiai galės apeiti įstatymais numatytus Rusijos karinės tarnybos reikalavimus su garantuota apsauga ir potencialiai pelnyti Kremliaus palankumą“, – pažymi Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
14:13 | Kadyrovui diagnozuota sunki liga, kurios mirtingumas siekia iki 80 proc., skelbia „Novaja gazeta“
Kremliaus parankiniui Čečėnijoje Ramzanui Kadyrovui dar 2019-aisiais buvo diagnozuota kasos nekrozė, dėl ko jis buvo priverstas išeiti priverstinių atostogų ir „buvo laikinai nedarbingas“, rašoma „Novaja gazeta Europa“. Jo artimieji tariamai jau žino, kad Čečėnijos vadas „nei gyvas, nei miręs“.
13:53 | Rusija pranešė užėmusi kaimą Donecko regione rytų Ukrainoje
Rusija pirmadienį pareiškė užėmusi Novomychailivkos kaimą Rytų Ukrainoje, o Ukrainos pareigūnai perspėjo, kad padėtis fronto linijoje artimiausiomis savaitėmis gali pablogėti.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad „pietinės kariuomenės grupuotės daliniai visiškai išlaisvino Novomychailivkos gyvenvietę“, esančią maždaug už 20 km nuo Vuhledaro, kurį bando užimti rusai.
Ukraina naujausio rusų pranešimo dar nekomentavo ir jo neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
13:22 | Putinas vėl pasislėpė: nevyko net į potvynio siaubiamus regionus, nebesirodo viešumoje
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas grįžo į sau įprastą gyvenimo ritmą, kurio laikėsi iki neseniai vykusių fiktyvių rinkimų – jis nebepalieka savo kruopščiai saugomų Kremliaus ir kitų rezidencijų.
12:55 | Kyjivas perspėjo, kad gegužę padėtis fronte pablogės
Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Ukrainoje padėtis fronte blogės, pirmadienį paskelbtame interviu sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas.
Šis jo vertinimas paskelbtas Ukrainos pajėgoms stengiantis sulaikyti ginklais ir karių skaičiumi pranokstančią Rusijos kariuomenę, pastaraisiais mėnesiais užėmusią naujų teritorijų ir belaukiant, kad netrukus ji sustiprins puolimą.
„Mūsų nuomone, artimiausiu metu mūsų laukia gana sudėtinga situacija“, – BBC Ukrainos tarnybai sakė Kyrylo Budanovas. „Tačiau tai nėra katastrofiška, ir mes turime tai suprasti. Armagedonas neįvyks, kaip dabar sako daugelis žmonių“, – sakė jis, bet pridūrė, kad „nuo gegužės vidurio bus problemų„.
„Kalbu konkrečiai apie frontą (...) Gegužės viduryje, birželio pradžioje bus sunkus laikotarpis“, – sakė K. Budanovas.
12:04 | Žala jau padaryta: NATO vadas nurodė, kokių tragiškų pasekmių turėjo delsimas remti Ukrainą
Ukrainos sąjungininkai nevėlavo suteikti pagalbą Ukrainai, tačiau delsimas vis tiek turėjo įtakos mūšio lauke, interviu JAV televizijos kanalui MSNBC sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„[Parama] ne pavėluota, bet, be abejo, delsimas turėjo realių pasekmių: ukrainiečiams trūksta artilerijos sviedinių santykiu 1 prie 5 ir net 1 prie 10, priklausomai nuo fronto linijos ruožo“, – akcentavo J. Stoltenbergas.
Pasak jo, Vakarai mato, kad dėl oro gynybos sistemų trūkumo Ukraina pradėjo numušinėti mažiau raketų, kurias Rusija naudoja Ukrainos miestams atakuoti. NATO generalinis sekretorius neseniai pažymėjo, kad Aljanso narės susitarė aprūpinti Ukrainą daugiau oro gynybos sistemų.
11:27 | Rusai apšaudė autobusų stotelę Chersone, sužeista moteris
Rusijos kariškiai apšaudė autobusų stotelę Chersono miesto Dnipro rajone, buvo sužeista moteris.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Rusijos kariuomenė apšaudė autobusų stotelę Chersono miesto Dnipro rajone“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad per rusų apšaudymą buvo sužeista 44 metų moteris. Ji buvo kontūzyta, patyrė kojos traumą ir galvos smegenų traumą. Nukentėjusioji nugabenta į ligoninę. Jai teikiama medicininė pagalba.
11:00 | Praėjusią parą rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar šešis sužeidė
Praėjusią parą, balandžio 21-ąją, Rusijos kariuomenė pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar šeši žmonės buvo sužeisti.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Balandžio 21 d. rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją – Ukrainsko mieste. Per parą srityje dar šeši žmonės buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.
10:30 | Zelenskis įvardijo penkias šalis, į kurias nusitaikė Putinas, tarp jų – ir Lietuva
Jei Ukraina pralaimės, Vladimiras Putinas užpuls Baltijos šalis, po to iškils grėsmė Lenkijai ir daliai Vokietijos, interviu JAV televizijai „NBC News“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
09:47 | Prezidentas: Lenkija „pasirengusi“ turėti branduolinius ginklus savo teritorijoje
Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręs dislokuoti šiuos ginklus dėl Rusijos stiprinamo apsiginklavimo Baltarusijoje ir Kaliningrade, pirmadienį paskelbtame interviu sakė prezidentas Andrzejus Duda.
„Jei mūsų sąjungininkės nuspręs dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje pagal pasidalijimą šiais ginklais, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – dienraščiui „Fakt“ pareiškė A. Duda.
09:07 | Zelenskis įvardijo naujausią Kremliaus tikslą: Časiv Jarą ketina užimti iki konkrečios dienos
Rusijos invazijos pajėgos tikisi užimti Časiv Jaro miestą Rytų Ukrainoje iki gegužės 9 d., pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėjęs „NBC News“ eteryje, pranešė „Ukrinform“.
„Rusija nori mobilizuoti 300 tūkst. karių iki birželio 1 d. Mes tam rengiamės. Iki gegužės 9 d. Rusija tikisi užimti Časiv Jarą Rytų Ukrainoje. Neseniai buvau rajone, kalbėjausi su kariuomene. Mūsų kariams trūksta įrangos kovoti su rusų žvalgybiniais dronais, koreguojančiais rusų artilerijos ugnį, taip pat trūksta artilerijos sviedinių.
Tikiuosi, kad sugebėsime išlaikyti savo pozicijas, kad ginkluotė atvyks laiku ir kad galėsime atmušti priešą. O tada mes sužlugdysime Rusijos planus birželį surengti plataus masto kontrpuolimą“, – sakė prezidentas.
Ukraina pranešė, kad rusai iš Lymano ašies patraukė rezervus Časiv Jaro link, kad sustiprintų puolimą.
Gegužės 9-oji Rusijai yra simbolinė data, šią dieną Rusija kasmet mini Antrojo pasaulinio karo pergalės metines.
08:30 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 730 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 460 260 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 236 tankų (+7), 13 904 šarvuotųjų kovos mašinų (+8), 11 736 artilerijos sistemų (+17), 1 046 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 768 oro gynybos priemonių (+1), 348 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 384 dronų (+5), 2 117 sparnuotųjų raketų (+2), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 812 automobilių (+27), 1 934 specialiosios technikos vienetų (+8).
07:58 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 5 atakos dronus
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė pernakt sunaikinusios penkis rusų atakos dronus ir vieną žvalgymo bepilotį.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą atakavo septyniais atakos dronais „Shahed-131/136“ iš okupuoto Krymo ir trimis raketomis S-300/400, paleistomis iš okupuotos Donecko srities dalies.
Ukrainiečiai virš pietinės Odesos srities numušė penkis atakos dronus ir vieną žvalgymo droną.
07:22 | Ambasadorius: Ukraina gaus iš Danijos visus pažadėtus naikintuvus F-16
Ukraina gaus iš Danijos visus naikintuvus F-16, dėl kurių anksčiau susitarė šalių vadovai.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Danijos ambasadorius Ukrainoje Ole Egbergas Mikkelsenas.
„Lėktuvų Ukrainai tikrai bus. Tai visas mūsų F-16 parkas, kurio eksploatavimas baigiamas“, – pabrėžė diplomatas, nenurodydamas tikslaus lėktuvų skaičiaus.
Ambasadorius paaiškino, kad dabar Danija išformuoja savo lėktuvų parką, nes netrukus gaus naujos kartos orlaivių – F-35.
„Dalis bus išsiųsta į Argentiną. Nėra ko jaudintis. F-16 bus pristatyti, kaip ir buvo žadėta", – patikino jis.
Kaip rašė „Ukrinform“, Argentina sudarė su Danija sutartį dėl 24 lėktuvų F-16 pirkimo už 300 mln. dolerių.
06:47 | V. Zelenskis: JAV parama rodo, kad Ukraina netaps „antruoju Afganistanu“
JAV Atstovų Rūmų sprendimas skirti Ukrainai 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) ilgai atidėliotą pagalbos paketą rodo, kad šalis netaps „antruoju Afganistanu“, sekmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šeštadienį Atstovų Rūmai patvirtino naujausią didžiulį karinės ir ekonominės pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau nei dvejus metus kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Ši pagalba sustiprins Ukrainą ir pasiųs Kremliui stiprų signalą, kad čia nebus antrasis Afganistanas“, – sakė V. Zelenskis interviu NBC laidai „Meet the Press“.
„Jungtinės Valstijos liks išvien su Ukraina, gins ukrainiečius ir [...] demokratiją pasaulyje“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Vienintelis Orbanas dar sveiko proto pasisako pries kara . O visus kitus i karo tribunola prisidėjus prie zmoniu zudymo.
Globalistu NATO mus išgelbės. Taip gelbėja pildami nuodus ant zmoniu galvu. Jie pila nuodus ir Rusijoje
Globalistu Reinmetal gamine ginklus Hitleriui mus irgi išgelbės
O visi politikai , politologai , sud-sklaida , istorikai mums meluoja saukdami rusai puola. As tai realiai nesuprantu kaip vienu metu sitiek zmoniu pasimaise protas .
