Zelenskis ruošia atsaką rusams: „Jie turi aiškiai pajusti pasekmes“
Ukraina ruošiasi didinti savo ginklų gamybą, todėl rengiami nauji susitarimai su partneriais Europoje dėl investicijų. Tai savo vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridėdamas, kad rusai „turi aiškiai pajusti pasekmes to, ką daro prieš Ukrainą“.
„Dabar mes maksimaliai įtraukiame verslininkus į ginklų gamybą. Artimiausiu metu rengiame naujus susitarimus su partneriais Europoje dėl investicijų į Ukrainos gamybą. Pirmiausia į bepiločių ir tolimojo nuotolio elementų gamybą – viską, kas leidžia mums kontroliuoti padėtį fronte, leidžia gelbėti mūsų karių gyvybes ir veikti – veikti dideliu atstumu", – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad viešai kalbėti apie esamus planus ir Ukrainos pajėgumus negalima.
„Jie turi aiškiai pajusti pasekmes to, ką daro prieš Ukrainą“
„Perspektyva aiški: atspindėti visas Rusijos grėsmes ir iššūkius. Jie turi aiškiai pajusti pasekmes to, ką daro prieš Ukrainą. Taip ir bus. Smogiamieji dronai, perėmėjai, sparnuotosios raketos, Ukrainos balistinė technika yra pagrindiniai elementai. Turime gaminti viską", – sakė jis.
Vakarų sąjungininkai nebetaiko nuotolio limitų Ukrainai tiekiamiems ginklams
F. Merzas pirmadienį sakė, kad nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, kuriuos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai siunčia svarbios sąjungininkės Vakaruose (Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV).
„Nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, siunčiamiems į Ukrainą – (jų netaiko) nei britai, nei prancūzai, nei mes, nei amerikiečiai“, – sakė Vokietijos kancleris.
„Tai reiškia, kad Ukraina dabar gali gintis, pavyzdžiui, atakuodama karines pozicijas Rusijoje (...). Su labai nedaugeliu išimčių ji iki pastarojo meto to nedarė. Dabar ji gali tai daryti“, – pabrėžė F. Merzas.
Podoliakas nurodė, kaip priversti Putiną sėsti prie derybų stalo: Trumpas turi 2 pasirinkimus
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau ignoruoja JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus siekti taikos. Tačiau Vašingtono vadovas vis dar gali priversti Kremlių pradėti realias derybas dėl karo pabaigos.
Tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, rašo UNIAN.
Jo teigimu, V. Putinas ciniškais išpuoliais Ukrainoje smogė D. Trumpo autoritetui, o pats JAV prezidentas dabar turi du pasirinkimus.
Kelloggas: Ukrainos ir Rusijos derybos gali įvykti Ženevoje
Pasak JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Ukrainai Keitho Kelloggo, Ukrainos ir Rusijos derybos galėtų vykti Ženevoje. Jis tai sakė antradienį interviu „Fox News“.
„Reikia nuolat daryti spaudimą rusams, kad jie atsisėstų prie stalo ir apsispręstų...“ – pabrėžė K. Kelloggas.
Pasak jo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas kiek daugiau nei prieš savaitę kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, „rusai pasakė, kad ketina parengti tai, ką jie vadina memorandumu“, – dokumentą, nusakantį jų viziją, kaip pasiekti taiką. Ukraina jau pateikė savo taikos sąlygas. K. Kelloggas mano, kad kitas žingsnis – peržiūrėti abiejų šalių pasiūlymus ir parengti atitinkamą veiksmų planą.
„Ir kitas susitikimas tikriausiai bus Ženevoje“, – sakė jis ir pridūrė, jog JAV iš pradžių tikėjosi, kad susitikimas įvyks Vatikane, bet „rusai nenori vykti į Vatikaną“.
„Taigi aš manau, kad Ženeva gali būti kita stotelė, kurioje susitiks visi trys pagrindiniai lyderiai – prezidentai D. Trumpas, V. Putinas ir V. Zelenskis – jie aptars šį reikalą ir pasirašys kokį nors dokumentą, kad užbaigtų šį karą“, – sakė K. Kelloggas.
Trumpas: „Jei ne aš, Rusijai jau būtų nutikę daug blogų dalykų“
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jei ne jis, „Rusijai jau būtų nutikę daug blogų dalykų“ bei pridėjo, kad Rusijos diktatorius V. Putinas „žaidžia su ugnimi“.
„Vladimiras Putinas nesupranta, kad jei ne aš, Rusijai jau būtų nutikę daug blogų dalykų, ir aš turiu omenyje tikrai blogų. Jis žaidžia su ugnimi!“, – „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Donaldas Trumpas pavadino Vladimirą Putiną bepročiu
D. Trumpas sekmadienį pavadino savo kolegą Rusijoje Vladimirą Putiną bepročiu po to, kai Maskva į Ukrainą paleido rekordinį skaičių dronų, nors kariaujančios šalys baigė didelio masto apsikeitimą belaisviais.
Po to, kai Rusija prieš Ukrainą pasiuntė rekordinį dronų skaičių, naktį į sekmadienį Ukrainoje žuvo mažiausiai 13 žmonių.
„Visada palaikiau labai gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau jam kažkas atsitiko. Jis yra visiškas BEPROTIS!“ – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Visada sakiau, kad jis nori VISOS Ukrainos, o ne tik jos gabalėlio, ir galbūt tai pasirodys teisinga, bet jei jis tai padarys, tai lems Rusijos žlugimą!“ – pridūrė jis.
Tokie D. Trumpo komentarai yra retas priekaištas V. Putinui, apie kurį anksčiau yra kalbėjęs su susižavėjimu. Pastarosiomis savaitėmis JAV lyderis vis labiau nusivilia Maskvos pozicija aklavietėje atsidūrusioje derybose dėl paliaubų su Kyjivu.
Vatikanas dar kartą pasiūlė surengti Ukrainos ir Rusijos derybas, paragino skubiai sudaryti taiką
Antradienį Vatikanas pakartojo pasiūlymą surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.
Valstybės sekretorius Pietro Parolinas pakartojo popiežiaus Leono XIV pasiūlymą surengti kariaujančių šalių susitikimus „neutralioje, apsaugotoje vietoje“. Drauge kardinolas aiškiai pasakė, kad Vatikanas nebūtinai laiko save pokalbių tarpininku ir kad bet kokios tarpininkavimo „turi paprašyti šalys“, pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA.
P. Parolinas pabrėžė, kad aptariamos ir kitos derybų vietos, pavyzdžiui, Ženeva. „Nesvarbu, kur vyks rusų ir ukrainiečių derybos, kurių mes visi tikimės. Tikrai svarbu tai, kad šios derybos pagaliau prasidėtų, nes reikia skubiai sustabdyti karą“, – sakė jis.
Kol kas naujų derybų datos nėra, nors buvo pasakyta, kad susitikimas Vatikane galėtų įvykti birželio viduryje.
Per daugiau nei trejus metus trunkantį karą Šventasis Sostas, vadovaujamas velionio popiežiaus Pranciškaus, ne kartą mėgino tarpininkauti, bet didelės sėkmės šios pastangos neatnešė.
Kelloggas: JAV gavo ugnies nutraukimo sąlygų sąrašą iš Ukrainos, laukiame Rusijos žingsnio
Ukraina jau pateikė Jungtinėms Valstijoms ugnies nutraukimo sąlygų sąrašą, o dabar Amerika laukia atitinkamo memorandumo iš Rusijos. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas „Fox News“ laidoje.
Pasak jo, kai tik JAV gaus tokį dokumentą iš Rusijos pusės, bus galima surengti Ukrainos ir Rusijos susitikimą dėl taikos derybų.
Latvija, dalyvaudama „Dronų koalicijoje“, Ukrainai siunčia 1 500 bepiločių orlaivių
Latvija, dalyvaudama tarptautinėje „Dronų koalicijoje“, Ukrainai išsiuntė naują 1 500 kovinių bepiločių orlaivių partiją. Šią žinią paskelbė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi LRT.
„Iš Latvijos į Ukrainą siunčiama dar 1 500 kovinių bepiločių orlaivių. Dvi Latvijos įmonės, dalyvaudamos tarptautinėje dronų koalicijoje, per pirmą metų pusę iš viso pristatys 12 000 bepiločių orlaivių“, – parašė A. Sprūdas ir pasidalino išsiuntimui paruoštų bepiločių nuotrauka.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, tai jau trečias pastarojo meto Latvijos bepiločių orlaivių pristatymas. Ankstesnės 1 500 vienetų partijos buvo atgabentos balandžio 1 ir 29 d.
Tarptautinė „Dronų koalicija“ buvo sukurta 2024 m. vasario mėnesį per 19-ąjį Ramšteino kontaktinės grupės dėl Ukrainos gynybos susitikimą. Jai kartu vadovauja Jungtinė Karalystė ir Latvija. Šią koaliciją šiuo metu sudaro 18 šalių: Australija, Kanada, Danija, Estija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Vokietija, Norvegija, Lenkija, Čekija, Švedija, Naujoji Zelandija ir Ukraina.
Žiniasklaida: Rusija planuoja integruoti Zaporižios AE į savo energetikos sistemą
Rusija okupuotoje Ukrainos dalyje stato elektros perdavimo linijas, nes, kaip manoma, nori prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie savo energetinės sistemos. Apie tai rašo portalas „Meduza“, remdamasis „The New York Times“ (NYT) ir aplinkosauginės organizacijos „Greenpeace“ ataskaita.
Apie elektros perdavimo linijų statybą liudija ataskaitoje paskelbtos palydovinės nuotraukos. Nuo šių metų vasario pradžios Rusija nutiesė daugiau nei 80 km elektros perdavimo linijų tarp okupuotų Mariupolio ir Berdiansko miestų palei Azovo jūros pakrantę.
„Greenpeace“ vertinimu, statybų tikslas – prijungti naująsias linijas prie didelės pastotės netoli Mariupolio, kuri yra sujungta su Zaporižios AE, esančia už 225 km.
Tikrieji Maskvos planai lieka neaiškūs, pažymi NYT. Kyla klausimų, ar Rusija planuoja atnaujinti Zaporižios AE veiklą po karo, ar nori tai padaryti tebesitęsiančio karo sąlygomis. Ekspertų nuomone, Rusijai reikės pastatyti dar keletą elektros linijų, kad galėtų prijungti elektrinę prie savo energetikos sistemos.
„Greenpeace“ branduolinės energetikos specialistai palydovines nuotraukas vadina pirmuoju Rusijos prezidento Vladimiro Putino planų atnaujinti Zaporižios AE veiklą patvirtinimu.
NYT pastebi, kad tai gali būti pirmasis atvejis, kai viena šalis užgrobia kitos šalies branduolinį objektą ir vėliau jį naudoja savo energetiniams poreikiams tenkinti. Ir tai, pasak laikraščio, prieštarautų naujoms JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pastangoms aptarti elektrinės likimą taikos derybose.
Pagal taikos planą, parengtą D. Trumpo administracijos, Ukraina susigrąžintų Zaporižios AE kontrolę, bet ją valdytų JAV. Jėgainės gaminama elektros energija būtų paskirstoma tarp abiejų kariaujančių šalių.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija negavo iš JAV pasiūlymo perduoti Zaporižios AE valdymą, o jei ir gaus, tai paaiškins, kad perduoti kontrolės neįmanoma.
Rusijos kariai užėmė Zaporižios AE 2022 m., pačioje plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje.
„Tai eskalavimas“: Peskovas piktinasi Vokietijos pareiškimais
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareiškimą, kad nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, kuriuos Vakarų sąjungininkai tiekia Ukrainai.
D. Peskovas pareiškė, kad „tai yra eskalavaimas“, praneša „Meduza“.
„Vakar [Friedrichas] Merzas paskelbė, kad sprendimas [dėl nuotolio apribojimų panaikinimo] priimtas. <...> Vakar vienas iš ministrų kabineto narių tai paneigė. Šiandien arba vakar vėlai vakare F. Merzas vis dėlto patvirtino, kad toks sprendimas priimtas prieš kelis mėnesius.
Vienaip ar kitaip, jei tai atitinka tikrovę, tai yra eskalavimas – ir eskalavimas rimtas, kuris labai rimtai prieštarauja taikiems bandymams [pasiekti taikos Ukrainoje], kurie buvo daromi", – sakė D. Peskovas.
Merzas: Ukraina gali gintis atakuodama karines Pozicija Rusijoje
F. Merzas pirmadienį sakė, kad nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, kuriuos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai siunčia svarbios sąjungininkės Vakaruose (Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV).
„Nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, siunčiamiems į Ukrainą – (jų netaiko) nei britai, nei prancūzai, nei mes, nei amerikiečiai“, – sakė Vokietijos kancleris.
„Tai reiškia, kad Ukraina dabar gali gintis, pavyzdžiui, atakuodama karines pozicijas Rusijoje (...). Su labai nedaugeliu išimčių ji iki pastarojo meto to nedarė. Dabar ji gali tai daryti“, – pabrėžė F. Merzas.
JAV analitikai: Rusijos ginklų atsargos rodo jos nusiteikimą pasiekti savo karo tikslus Ukrainoje
Rusijos kaupiamos raketų atsargos, bepiločių orlaivių gamyba ir vykdomi pritaikymai rodo jos ketinimą tęsti karą Ukrainoje ir pasiekti savo karinius tikslus, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
ISW analitikai remiasi „The Economist“ informacija, grindžiama šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, ir teigia, kad Kremlius šiuo metu turi 500 balistinių raketų atsargas.
Rusija didina bepiločių orlaivių „Shahed“ gamybą ir dabar geba per dieną pagaminti maždaug 100 dronų „Shahed“ – keturis ar penkis kartus daugiau nei 2024 m. pabaigoje, sakoma ataskaitoje.
ISW pažymi, kad pastaruoju metu reikšmingi Rusijos ilgojo nuotolio bepiločių orlaivių „Shahed“ ir dronų muliažų pakeitimai rodo pastangas prisitaikyti prie veiksmingų Ukrainos atsakomųjų priemonių, dėl kurių dronų atakos sėkmingai atremiamos.
Rusijos pajėgos anksčiau naudojo bepiločius orlaivius „Shahed“, kad perkrautų Ukrainos oro gynybą ir panaudotų atsiradusias spragas raketų smūgiams. Tačiau naujausi dronų atnaujinimai rodo, kad Rusija deda pastangas atkurti šahedus kaip veiksmingus ginklus. Tikėtina, kad Rusija daugiausia dėmesio skiria „Shahed“ pritaikymui, jų gamybos tempo didinimui ir gamybai didesniais kiekiais, nes šie dronai yra palyginti nebrangūs ir gali būti gaminami masiškai, kitaip nei brangios raketos, kurias galima gaminti tik žymiai mažesniais tempais.
JAV analitikai mano, kad Rusija mokosi optimizuoti bepiločių orlaivių ir raketų smūgių derinius, kad veiksmingiau prasiskverbtų pro Ukrainos oro gynybą ir išeikvotų jos priešraketinės gynybos atsargas. Šios pamokos greičiausiai bus pritaikytos bet kokiam būsimam konfliktui.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kremlius naudoja didelio masto raketų ir dronų atakas bei vis agresyvesnę retoriką, kad įtikintų Vakarus, jog Rusijos pergalė neišvengiama, o tęsiama pagalba Ukrainai – bergždžia.
Britų atsargos pulkininkas: Trumpas pagaliau suprato, kad Putinas jį laiko idiotu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau suprato, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas laiko jį kvailiu, sako buvęs NATO greitojo reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas.
Putinas ir Turkijos užsienio reikalų ministras aptarė taikos Ukrainoje pastangas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas Maskvoje aptarė pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Be to, buvo kalbama apie įvykius po tiesioginių Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų Stambule gegužės 16 d., pranešė šaltinis Turkijos užsienio reikalų ministerijoje, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Taip pat aptarti dvišaliai ekonominiai ir energetiniai kausimai.
H. Fidanas lankosi Rusijos sostinėje su dviejų dienų vizitu. Čia jis pirmadienį susitiko su V. Putinu bei Rusijos vyriausiuoju derybininku Vladimiru Medinskiu.
Antradienį H. Fidanas dar susitiks su savo Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu.
Kol kas nėra sutarimo tarp Rusijos ir Ukrainos dėl tolesnių pokalbių laiko ir vietos. Tačiau NATO narė Turkija siūlosi būti tarpininke ir keliskart pakartojo, kad vėl galėtų surengti derybas.
Merzas gina sprendimą panaikinti nuotolio ribojimus vokiškiems ginklams
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas gina sprendimą panaikinti nuotolio ribojimus Ukrainai perduotų vokiškų ginklų naudojimui. „Gintis gali tik tas, kuris geba atakuoti karines bazes, esančias ir agresoriaus teritorijoje“, – sakė jis po susitikimo su Suomijos premjeru Petteriu Orpo Turku mieste.
F. Merzas pirmadienį Berlyne pareiškė, kad Vokietijos Ukrainai perduotiems ginklams nebegalioja nuotolio ribojimai. Vadinasi, jais galima smogti ir taikiniams Rusijos teritorijoje. Šis pareiškimas reiškia kurso pokytį, lyginant su F. Merzo pirmtako Olafo Scholzo pozicija. Nors šis 2024 m. leido naudoti tam tikrus ginklus prieš Rusijos teritoriją netoli sienos, tačiau, priešingai nei pagrindinės partnerės, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, vėliau pasipriešino tolesniam ginklų naudojimo ribojimų panaikinimui.
F. Merzas Turku sakė, kad jis Berlyne „apibūdinęs tai, kas jau daug mėnesių vyksta – t. y. kad Ukraina turi teisę gaunamus ginklus naudoti, taip pat už savo sienų ribų, prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje“. Tai esą būtina. Gintis tik savo teritorijoje nepakanka.
Suomijos premjeras P. Orpas gyrė Vokietijos įsipareigojimą remti Vokietiją. Jo sprendimas smarkiai padidinti gynybos išlaidas esą yra istorinis lūžio taškas visai Europai.
Iš Vokietijos – niūrios prognozės dėl karo eigos: „Jokių iliuzijų“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pasakė, kad neturi „jokių iliuzijų“ dėl greitos Rusijos karo Ukrainoje pabaigos.
„Mums gali tekti pasirengti, kad jis užtruks“, – po Turku mieste vykusio susitikimo su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo sakė F. Merzas.
F. Merzo teigimu, nuo seno konfliktai paprastai baigdavosi, kai viena arba abi šalys karine arba ekonomine prasme visiškai išsekdavo.
„Akivaizdu, kad šiame kare iki to vis dar labai toli“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris, šias pareigas eiti pradėjęs šį mėnesį, primygtinai teigė, kad būtina toliau remti Ukrainą.
Šis karas nėra susijęs vien su teritoriniu Ukrainos vientisumu, sakė jis.
„Šiuo metu kyla klausimas dėl politinės tvarkos, kurią kartu su Rusija sukūrėme po 1990 m.,– kalbėjo F. Merzas. – Mes susiduriame su grėsme ir mes nuo jos ginamės.“
69-erių kanclerio žodžiais tariant, bendros pastangos, kuriomis Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos pastarąsias tris savaites mėgino priversti Rusiją sutikti su paliaubomis, buvo nesėkmingos.
„Tačiau nuo pat pradžių neturėjau jokių iliuzijų, kad tai nutiks labai greitai“, – paaiškino F. Merzas, pridurdamas, kad Rusija šiuo metu nėra suinteresuota paliaubomis.
„Tai reiškia, kad Ukraina privalo toliau gintis, o mes – dėti daugiau pastangų, kad Ukraina galėtų apsiginti“, – kalbėjo kancleris.
Per Rusijos drono ataką sužeisti 6 Chersono komunalinių paslaugų įmonės darbuotojai
Rusijos kariai antradienio rytą užpuolė komunalinių paslaugų įmonės darbuotojus Chersono Korabelno rajone, pranešė miesto karinė administracija.
Per išpuolį buvo sužeisti šeši žmonės.
Rusai numetė sprogmenis iš drono ant Chersono savivaldybės įmonės „Chersono parkai“ tarnybinio automobilio. Savivaldybės darbuotojai važiavo užkalti langų anksčiau apšaudytame objekte.
Per sprogimą buvo sužeisti šeši darbuotojai: dvi 44 ir 61 metų moterys bei keturi vyrai, kuriems yra 43–67 metai.
Šiuo metu gydytojai atlieka tolimesnius tyrimus ir teikia jiems medicininę pagalbą.
„Suddeutsche Zeitung“: nutrūko JAV ir ES sankcijų Rusijai koordinavimas
JAV ir Europos Sąjunga (ES) daugiau nebekoordinuoja sankcijų taikymo Rusijai, antradienį pranešė Vokietijos laikraštis „Suddeutsche Zeitung“, remdamasis Užsienio reikalų ministerija.
Praėjusią savaitę susitikimo Briuselyje metu ES sankcijų komiteto vadovas Davidas O'Sullivanas pareiškė, kad JAV ir ES nebekoordinuoja veiksmų prieš Rusijos vykdomą sankcijų apeidinėjimą.
Jis pridūrė, kad Didžiojo septyneto (G-7) bendradarbiavimas šiuo klausimu taip pat prarado pagreitį.
Vėliau antradienį Ukrainos sankcijų pareigūnas Vladyslavas Vlasiukas paneigė šiuos teiginius ir pavadino juos perdėtais.
Jis sakė, kad reguliariai susitinka su savo kolegomis iš JAV Europoje, tačiau pripažino, kad didelės pažangos nepasiekta.
„Kaip ir anksčiau, sankcijų koalicijoje daug keičiamasi informacija ir idėjomis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė V. Vlasiukas.
Jis pabrėžė, kad JAV parama bus labai svarbi siekiant įtikinti Vengriją neblokuoti būsimo ES sankcijų paketo.
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus Viktoro Orbano vadovaujama Vengrijos vyriausybė išlieka viena artimiausių Kremliaus partnerių ES.
Po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV, glaudžiai bendradarbiaudama su ES ir G-7, tapo viena iš pagrindinių veikėjų įgyvendinant sankcijas Maskvai.
Tačiau sausį į Baltuosius rūmus grįžęs Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nėra nuoseklus sankcijų Rusijai atžvilgiu.
Nors D. Trumpas ne kartą grasino imtis papildomų sankcijų, kad priverstų Maskvą pradėti taikos derybas, po pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis, esą nenorėdamas kelti pavojaus verslo galimybėms su Rusija, pranešė, kad nesiims jokių naujų baudžiamųjų priemonių.
Rusijos prezidento patarėjas Estijos karinio jūrų laivyno veiksmus pavadino piratavimu
Rusijos prezidento patarėjas ir Rusijos jūrų valdybos pirmininkas Nikolajus Patruševas pirmadienį Estijos karinio jūrų laivyno bandymą sustabdyti šešėlinio laivyno laivą patikrinimui pavadino piratavimo aktu, praneša estų dienraštis „Postimees“.
N. Patruševas apie tai pasisakė per susitikimą dėl uosto infrastruktūros plėtros ir saugumo Ust Lugoje. Jis teigė, kad NATO grėsmės sparčiai didėja, kartu su Aljanso karinio jūrų laivyno buvimu ir koviniais bei žvalgybos pajėgumais, taip pat ir Baltijos jūroje.
„Tokiomis aplinkybėmis Vakarų šalys iš esmės vykdo piratavimo aktus. Naujausias pavyzdys – Estijos karinių jūrų pajėgų bandymas su NATO oro parama sustabdyti Suomijos įlankoje Rusijos krovinį gabenusį civilinį laivą „Jaguar“, – sakė N. Patruševas.
Gegužės 13-ąją Estijos karinės jūrų pajėgos bandė sustabdyti ir patikrinti su Gabono vėliava plaukiojantį prekybinį laivą „Argent“, buvusį „Jaguar“, kuris plaukė Rusijos link. Laivas nepaisė įsakymo ir išplaukė iš Estijos ekonominės zonos.
Tuo pačiu metu Rusijos naikintuvas SU-30 pažeidė Estijos oro erdvę ir joje išbuvo apie minutę.
Ukraina: Rusija stiprina pastangas diskredituoti diplomatinį karo užbaigimo kelią
Artimiausiomis savaitėmis Rusijos propaganda, tikėtina, sustiprins pastangas diskredituoti diplomatinį karo užbaigimo kelią ir intensyvins antimobilizacinę kampaniją.
Apie tai rašoma Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro feisbuko paskyroje.
Centras įspėja, kad gali būti skleidžiami naratyvai, kuriuose teigiama, kad Europos Sąjunga ir JAV nesuteikia tikros paramos Ukrainai, taip pat metami priekaištai Ukrainos vyriausybei dėl tariamo neteisėtumo ir nenoro siekti taikos.
Kartu Rusija gali sustiprinti dezinformacijos kampanijas, susijusias su svarbiais tarptautiniais įvykiais, įskaitant Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikimą Kanadoje, NATO viršūnių susitikimą Hagoje, ir mėginti diskredituoti naujausias ES sankcijas.
Be to, tikėtina, kad sustiprės Rusijos informacinės operacijos, kurių tikslas – destabilizuoti politinius procesus Lenkijoje (per antrąjį prezidento rinkimų turą) ir Italijoje (per referendumą dėl pilietybės procedūrų supaprastinimo).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka įspėjo, kad Rusijos žiniasklaidoje esama signalų, jog rengiamasi naujiems koordinuotiems smūgiams prieš Ukrainą.
„Politico“: Trumpas rizikuoja labai stipriai suklysti
Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažins Krymą Rusijos teritorija, jis rizikuoja sužlugdyti karo nusikaltimų bylas, sumenkinti teisę, rašo „Politico“. Tai būtų pavojingas signalas kitoms agresyvioms valstybėms.
Ukraina praneša neutralizavusi 43 rusų dronus iš 60
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 43 iš 60 Rusijos paleistų dronų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 23.50 val. rusai atakavo Ukrainą 60 kovinių dronų „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Antradienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad 43 priešo dronai neutralizuoti šalies rytiniuose, šiauriniuose, pietiniuose regionuose.
35 dronai buvo numušti. Dar aštuoni arba dingo iš radarų, arba buvo neutralizuoti elektroniniais trikdžiais, nurodoma pranešime.
„The Times“: Trumpas tikriausiai teisus dėl Putino – štai kada šis prarado ryšį su realybe
Kritikai dažnai kaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą nematant tikrojo Vladimiro Putino. Todėl savaitgalį jo pasakyti žodžiai, kad V. Putinas yra beprotis, Kremliaus kritikų buvo sutikti pozityviai. Tačiau net ir dabar spėliojama, kodėl tokiam pareiškimui reikėjo tiek laiko ir kiek laiko praeis, kol D. Trumpas vėl pakeis savo nuomonę, rašo „The Times“.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio abejones dėl V. Putino proto būklės išreiškė dar 2022 m. vasarį, vos kelios dienos po to, kai V. Putinas įsakė įvesti tankus į Ukrainą.
„Norėčiau pasidalinti daugiau informacijos, bet kol kas galiu pasakyti, kad daugeliui yra gana akivaizdu, kad su Putinu kažkas ne taip“, – rašė M. Rubio, kuris tuo metu buvo JAV Senato specialiojo žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas.
Interviu CNN jis sakė, kad Rusijos prezidentas „atrodo turintis tam tikrų neurologinių ar fiziologinių sveikatos problemų“.
Buvęs Kremliaus patarėjas, padėjęs V. Putinui ateiti į valdžią, Glebas Pavlovskis pakartojo Rubio komentarus.
„Ankstesnis Putinas to nebūtų padaręs. Jis buvo labai protingas žmogus. Bet dabar visa tai dingo. Jis turi maniją dėl Ukrainos, kurios anksčiau neturėjo. Dabar jis reaguoja į vaizdus savo galvoje“, – sakė jis.
Spėliojama, kad galbūt V. Putinas sąmoningai nori save parodyti kaip nestabilų diktatorių, siekdamas įbauginti Ukrainą ir jos sąjungininkus. Tačiau nors jis siekia pagerinti santykius su JAV, siekdamas stiprinti Rusijos geopolitinę įtaką, V. Putinas nenori suteikti D. Trumpui diplomatinės pergalės, net trumpam sustabdydamas oro smūgius prieš civilius Ukrainoje.
„Putino neapykanta ukrainiečiams yra tokia didelė, kad jis negali elgtis [Rusijai] palankiausiu būdu. <...> Noriu matyti jų miestus degančius, jų vaikus verkiančius – tokia yra šiandieninė Putino logika“, – sako buvęs Kremliaus rašytojas, dabartinis analitikas Abbas Gallyamovas.
„Kai žmogus praranda savikontrolę, jam tai baigiasi blogai“, – priduria jis.
Jei V. Putinas prarado protą, tai jo beprotybės šaknys gali glūdėti ilgalaikėje izoliacijoje per koronaviruso pandemiją, teigia leidinys. Nors visoje Rusijoje karantinas truko trumpiau nei Vakarų šalyse, V. Putinas nenorėjo rizikuoti ir dvejus metus liko užsidaręs savo rezidencijoje Novo-Ogaryovo netoli Maskvos.
Rezidencija buvo apstatyta metaliniais „dezinfekavimo tuneliais“, kurie purškė lankytojus jiems įeinant į teritoriją, o keletas žmonių, tarp kurių buvo Antrojo pasaulinio karo veteranai, kurie susitiko su V. Putinu akis į akį, buvo priversti iš anksto izoliuotis 14 dienų. Kiti, tarp jų užsienio lyderiai, tokie kaip prezidentas Emmanuelis Macronas, buvo priversti sėdėti absurdiškai ilgų stalų galuose.
Pandemijos metu V. Putino nuolatiniai kontaktai susiaurėjo iki nedidelės išrinktųjų grupės iš jo artimiausio rato, į kurią įėjo Nikolajus Patruševas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 990 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 982 840 karių, iš kurių 990 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 860 rusų tankų (+2), 22 642 šarvuotąsias kovos mašinas (+1), 28 337 artilerijos sistemas (+17), 1 397 raketų paleidimo sistemas, 1 171 oro gynybos sistemą, 372 karo lėktuvus, 336 sraigtasparnius, 37 853 nepilotuojamuosius orlaivius (+222), 3 265 kruizines raketas (+9), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 49 907 transporto priemones (+64), 3 902 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad gegužės 26 d. fronte įvyko 141 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų okupantų mūšis.
Rytų Ukrainoje paskelbtas perspėjimas dėl dronų
Po rekordinio skaičiaus rusų dronų atakų prieš Ukrainą naktį į antradienį šalies rytuose ir pietuose vėl gaudė oro pavojaus sirenos. Ukrainos karinės oro pajėgos tinkle „Telegram“ įspėjo dėl atakų Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo srityse bei virš Juodosios jūros Odesos uostamiesčio kryptimi. Anot duomenų, be kita ko, paleisti „Shahed“ bepiločiai. Ukrainiečių žiniasklaida pranešė apie sprogimus Sumuose, esančiuose netoli sienos su Rusija.
Ar atakos buvo tokios pat intensyvios, kaip ankstesnėmis naktimis, kol kas neaišku. Savaitgalį ir naktį į pirmadienį Rusija dronais ir sparnuotosiomis raketomis masiškai atakavo Ukrainą. Kyjivo duomenimis, fiksuotas didžiausias paleistų dronų skaičius nuo karo pradžios.
Ukraina daugiau kaip trejus metus priešinasi Rusijos agresijai.
Rusijoje – didelė dronų ataka: teko stabdyti oro uostų darbą
Naktį iš pirmadienio į antradienį kai kurie Rusijos oro uostai turėjo stabdyti darbą, rašo „Ukrainska Pravda“.
Skrydžių apribojimai įvesti Žemutinio Naugardo, Saratovo ir Tambovo oro uostuose, pranešė Rosaviacija. Dar kiek anksčiau apribojimai buvo įvesti Kalugos oro uoste.
Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad nuo gegužės 26 d. vakaro iki gegužės 27 d. ryto buvo perimti ir sunaikinti 99 dronai virš septynių Rusijos regionų.
Zelenskis: Rusija rengia naują puolimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją planuojant naują puolimą. Nėra ženklų, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir jo aplinka rengtųsi užbaigti karą ir rimtai svarstytų diplomatinį sprendimą, sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Priešingai, yra daug ženklų, kad jie rengia naujas puolamąsias operacijas“, – pažymėjo V. Zelenskis. Taip Rusijos vadovybė esą rodo savo panieką visiems tiems, kurie siekia taikos.
V. Zelenskis kariniu požiūriu beprasmiškomis pavadino dideles Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakas prieš Ukrainos miestus balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis bei daugiau kaip 900 dronų per praėjusias tris dienas. Jų tikslas esą buvo tik naikinimas. Šiame kontekste prezidentas dar kartą pareikalavo naujomis sankcijomis didinti spaudimą Maskvai.
Pastarųjų dienų atakas kritikavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis pareiškė, kad V. Putinas išprotėjo ir pagrasino naujomis sankcijomis.
NYT: Rutte baiminasi dėl Trumpo ir Zelenskio scenų per NATO viršūnių susitikimą
NATO vadovas Markas Rutte baiminasi, kad viršūnių susitikimą Hagoje sujauks JAV prezidentas Donaldas Trumpas arba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „The New York Times“.
Anot leidinio, NATO lyderis siekia išvengti dramos ir sutelkti dėmesį į naujus išlaidų tikslus, o ne nesutarimus dėl Ukrainos.
WSJ: Trumpui trūko kantrybė dėl Putino ir jis galvoja apie naujas sankcijas Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto sankcijas Rusijai, rašo „Wall Street Journal“. Anot leidinio, D. Trumpui artimi šaltiniai sako, kad jis vis labiau nusivilia Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, Rusijos išpuoliais Ukrainoje ir lėtu derybų tempu. Manoma, kad sankcijas jis paskelbti galėtų dar šią savaitę.
Vienas iš šaltinių teigė, kad sankcijos greičiausiai neapims naujų bankinių sankcijų, tačiau svarstomos kitos galimybės, kaip priversti Rusijos lyderį daryti nuolaidas prie derybų stalo. D. Trumpas taip pat gali nuspręsti netaikyti naujų sankcijų.
D. Trumpas sekmadienį komentavo apie galimas naujas sankcijas ir sakė, kad „absoliučiai“ jas svarsto.
„Jis žudo daug žmonių“, – apie V. Putiną sakė D. Trumpas.
„Nežinau, kas jam yra. Kas, po velnių, jam nutiko?“ – pridūrė jis.
Leidinys teigia, kad D. Trumpas pradeda pavargti dėl derybų ir svarsto galimybę jas visiškai nutraukti, jei dar vienas bandymas nepavyks.
„Prezidentas Trumpas aiškiai pareiškė, kad nori matyti derybų būdu pasiektą taikos susitarimą“, – leidiniui komentuoja Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
„Prezidentas Trumpas taip pat protingai paliko visas galimybes atviras“, – priduria ji.
Šie įvykiai žymi naują JAV ir Rusijos santykių pablogėjimą. D. Trumpas, pradėdamas eiti pareigas, tikėjo, kad dėl, jo manymu, stiprių asmeninių santykių su Putinu, jis yra unikalioje padėtyje ir gali pagerinti abiejų šalių santykius.
Tačiau D. Trumpas nesugebėjo gauti iš Rusijos lyderio nuolaidų, V. Putinas tik stiprina karą.
Per pirmuosius kelis mėnesius prezidento poste D. Trumpo pozicija Putino atžvilgiu keitėsi dažnai. Jis svarstė naujas sankcijas ir griežtai pasisakė apie Rusijos lyderį, bet taip pat kalbėjo apie prekybos barjerų su Rusija mažinimą ir šalies atvėrimą JAV investicijoms ir sandoriams.
Sekmadienį D. Trumpo retorika buvo ypač griežta.
„Aš jį pažįstu seniai, visada su juo sutardavau, bet jis siunčia raketas į miestus ir žudo žmones, ir man tai visiškai nepatinka“, – sakė D. Trumpas.
„Mes esame derybų viduryje, o jis siunčia raketas į Kyjivą ir kitus miestus. Man tai visiškai nepatinka“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
Medvedevas vėl grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu
Rusija vėl grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu, jei šie nubaus Maskvą už plataus masto karą prieš Ukrainą.
Antradienį vakare Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas socialiniame tinkle „X“ paskelbė atsakymą į griežtus JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius apie Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną.
„Dėl D. Trumpo žodžių, kad V. Putinas „žaidžia su ugnimi“ ir kad „Rusijai vyksta tikrai blogi dalykai“. Žinau tik vieną tikrai blogą dalyką – Trečiąjį pasaulinį karą. Tikiuosi, kad Trumpas tai supranta!" – pareiškė D. Medvedevas.