Pasak jo, dėl Rusijos atakų prieš degalų infrastruktūrą kai kuriuose regionuose gali laikinai sutrikti degalų tiekimas.
Iš Ukrainos – nerimastinga žinia: maisto kainos didės visame pasaulyje?
Nuolatiniai Rusijos smūgiai, nutaikyti į Ukrainos miestus ir uostus faktiškai sustabdė grūdų eksportą, t.y. vieną svarbiausių Kyjivo ekonominių šaltinių, rašo „The Financial Times“, kurį cituoja UNIAN.
Pasak amerikiečių leidinio, metų pradžioje Ukrainos smūgiai Rusijai suteikė Kyjivo sąjungininkams daugiau drąsos ir pasitikėjimo. Tačiau nuo liepos Rusija pradėjo naują smūgių kampaniją, dėl kurios Juodoji jūra tapo neprieinama laivybai ir buvo užblokuotas pagrindinis kelias, kuriuo Ukrainos eksportas pasiekdavo užsienio rinkas.
Tai ne tik nutraukė svarbią Ukrainos ekonominę arteriją, bet ir tapo Rusijos kampanijos, kuria siekiama susilpninti ir sunaikinti Ukrainą, dalimi.
„Naktis po nakties bepiločiai orlaiviai ir raketos naikina infrastruktūrą Odesos regione ir Kyjive, taikydamiesi, be kita ko, į elektros tinklus ir taip siekdami priversti šiuos du miestus kapituliuoti. Šis naikinimas išryškina didžiulį Ukrainos oro gynybos sistemų, ypač raketų „Patriot“, trūkumą. Dėl to valdžia nertai nepajėgia atremti Rusijos atakų“, – rašo „The Financial Times“.
Teigiama, kad tiek Rusijos, tiek Ukrainos grūdų eksportas praktiškai yra užblokuotas, o visas pasaulis esą netrukus gali susidurti su augančiomis maisto produktų kainomis, pažymi leidinys.
Pažymima, kad iki 2023 m. Rusijai ir Ukrainai teko trečdalis viso pasaulio kviečių eksporto ir 20 proc. kukurūzų eksporto.
Ukrainoje dėl smūgių grėsmės rugsėjį evakuota per 5,8 tūkst. traukinių papildytas
Dėl Rusijos dronų smūgių grėsmės rugsėjį keleiviai buvo evakuoti iš daugiau kaip 5,8 tūkst. Ukrainos traukinių reisų, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė nacionalinis geležinkelių operatorius.
„Rugsėjį dėl saugumo grėsmių iš viso buvo evakuotas 5 831 traukinys. Vidutiniškai per dieną buvo evakuojami 205 traukiniai“, – teigiama bendrovės „Ukrzaliznycia“ pranešime.
Nuo pat invazijos pradžios 2022-aisiais Rusija dronais atakuoja Ukrainos traukinius – ji sunaikino šimtus lokomotyvų ir pražudė kelis geležinkelių darbuotojus.
Anot bendrovės, traukinių eismas reguliariai stabdomas, kai Rusijos dronai priartėja arčiau nei 100 km atstumu.
Keleiviai yra priversti išlipti ir laukuose arba prie bėgių laukti, kol grėsmė praeis.
Ilgiausias priverstinis sustojimas rugsėjį truko pusseptintos valandos, AFP nurodė „Ukrzaliznycia“.
Platus šalies geležinkelių tinklas yra gyvybiškai svarbus susisiekimui, o kelionė tarp šalies rytinės ir vakarinės dalies gali trukti ir parą.
Sustabdžius oro susisiekimą, tai taip pat yra vienas pagrindinių būdų atvykti į Ukrainą ir iš jos išvykti.
Praėjusį mėnesį pirmą kartą buvo atakuotas traukinys netoli pasienio punkto su Lenkija, o tai pakurstė būgštavimus, kad Rusija bando nukirsti gyvybiškai svarbų logistikos maršrutą tarp Kyjivo ir Vakarų.
Maskva pareiškė nusitaikiusi į maršrutą, kuris buvo naudojamas ginklų tiekimui.
Daugiausia evakuacijų užfiksuota pafrontės Dnipropetrovsko, Zaporižios regionuose ir smarkiai atakuojamoje pietinėje Odesos srityje, kur traukiniai vaidina itin svarbų vaidmenį eksportuojant žemės ūkio produktus per Ukrainos pietinius uostus.
Rygoje Vokietijos ir Rusijos pilietis nuteistas 7 metus kalėti už lėšų perdavimą rusų kariuomenei
Rygos miesto teismas pirmadienį Vokietijos ir Rusijos pilietybes turinčiam vyrui už lėšų ir prekių rinkimą bei perdavimą Rusijos kariškiams skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę ir vienų metų lygtinę bausmę.
Į bausmės Sergejui Nikitinui laiką buvo įskaičiuotas suėmime praleistas laikas, o tai reiškia, kad kalėjime jis turės praleisti beveik šešerius metus.
Vis dėlto kaltinamasis dar gali nuosprendį apskųsti.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad nuo 2023-iųjų lapkričio iki 2025-ųjų rugsėjo S. Nikitinas maždaug 20 kartų automobiliu su vokiškais valstybiniais numeriais kirto Latvijos ir Rusijos sieną, gabendamas ir pristatydamas į Rusiją įvairias prekes bei pinigus.
Per vieną iš kelionių iš Rusijos į Latviją jį sulaikė muitinės pareigūnai.
Duodamas parodymus S. Nikitinas patvirtino, kad rinko ir gabeno įvairius daiktus, norėdamas juos nuvežti į Rusiją, tačiau teigė tai daręs humanitariniais sumetimais, siekdamas suteikti paramą sunkiai sergantiems žmonėms, neįgaliesiems ir gyvūnams.
Iš S. Nikitino paimtame telefone tyrėjai rado susirašinėjimų, nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose jis su įvairiais asmenimis bendravo dėl reikalingų prekių ir jų paruošimo išsiųsti į Rusiją.
Didžiąją dalį jų sudarė medicinos, higienos ir kiti panašūs daiktai, tačiau tarp jų buvo ir naktinio matymo žiūronai. S. Nikitinas teisme aiškino žiūronus atidavęs medžiotojams.
Jo telefone taip pat rasti keli vaizdo įrašai, kuriuose S. Nikitinas užfiksuotas Rusijos Belgorodo karo ligoninėje. Vaizdo įrašuose matyti jo perduotos prekės, taip pat asmenys, vilkintys į karines uniformas panašius drabužius.
S. Nikitinas teisme anksčiau aiškino tiesiog atidavęs daiktus tokius drabužius vilkintiems žmonėms ir tvirtino, kad Rusijoje tai tėra mados tendencija.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad viename iš ligoninėje darytų vaizdo įrašų matomas vyras dėkojo už gautus daiktus teigdamas, jog jie pasitarnaus „mūsų tėvynės gerovei“, dėkojo žmonėms, kurie supranta, „už ką mes kovojame šioje specialiojoje karinėje operacijoje“, turėdamas galvoje karą Ukrainoje.
Telefone rasta ir daugiau panašių vaizdo įrašų, kuriuose S. Nikitinas karines uniformas vilkintiems asmenims perduoda įvairias prekes. Kai kuriais atvejais ant drabužių matomos Rusijos vėliavos spalvos, Georgijaus juostos arba Z simbolis.
Prokuroras teisme taip pat sakė, kad S. Nikitinas praeityje tiek Rusijoje, tiek Vokietijoje jau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, įskaitant tyčinį nužudymą.
S. Nikitino advokatas teismo posėdžio metu tvirtino, kad neįrodyta, jog kaltinamasis sąmoningai, tyčia ar netyčia finansavo Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Jis pabrėžė, kad S. Nikitinas negalėjo tiksliai žinoti, kur pateks jo perduotos prekės ar lėšos.
Trumpas dėl naftos kainų užsipuolė Ukrainą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad dėl aukštų degalų kainų kalti Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, ir tikino, jog jo karas Irane nebėra to priežastis.
„Benzino kainų kilimą lemia jau nebe Hormuzo sąsiauris, nes dabar beveik kasdien išgabenamas rekordinis barelių skaičius, o žodis „perdirbimo gamyklos“, kurias Rusijoje sprogdina Ukraina“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ tvirtino D. Trumpas.
D. Trumpas, kurio Respublikonų partijai kitą mėnesį vyksiančiuose JAV kadencijos vidurio rinkimuose gresia prarasti Kongreso kontrolę, taip pat apkaltino naftos perdirbimo gamyklų uždarymą valstijose, kurias valdo varžovai demokratai.
Ukraina teigia Rusijos dronams numušti naudojanti DI valdomus robotizuotus ginklus
Ukraina pradėjo naudoti dirbtiniu intelektu (DI) valdomus robotizuotus ginklus naujiems greitiems Rusijos reaktyviniams dronams numušti, pirmadienį pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Kyjivas jau kelis mėnesius ieško naujų būdų perimti Ukrainos sostinę atakuojančius naujuosius Rusijos dronus, nes labai trūksta jiems numušti tinkamos amunicijos.
Naujesni Rusijos reaktyviniai dronai skrenda greičiau ir juos sunkiau perimti nei tradicinius modelius, sukurtus Irano „Shahed“ dronų pagrindu.
Siekdama atremti šią grėsmę, Ukraina „dabar ant tiltų įrengia robotizuotus bokštelius“, nacionalinei televizijai sakė karinių oro pajėgų atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas.
Šiais ginklais „jau buvo numušta“ dronų, įskaitant didesnę, greitesnę ir galingesnę „Geran-5“ versiją, sakė jis nacionalinei televizijai.
J. Ihnatas AFP paaiškino, kad naujuosiuose bokšteliuose, kuriuos Ukrainos sostinėje matė ir AFP žurnalistai, naudojamos „optinio stebėjimo sistemos ir dirbtinis intelektas, kad būtų pašalintas žmogiškasis veiksnys ir smogiama taikiniams“.
Ukrainos prezidento patarėjas technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas savaitgalį platformoje „Telegram“ paaiškino, kad naujieji automatiniai bokšteliai yra „novatoriškas Ukrainos sprendimas, numušantis [dronus] dirbtinio intelekto valdomais kulkosvaidžiais“.
Pasak jo, Kyjive įrengta 12 tokių bokštelių, o „ateityje jų bus įrengta dar daugiau“.
Ne panacėja
J. Ihnatas pripažino, kad naujosios sistemos veikimo nuotolis yra nedidelis.
„Ji gali veikti maždaug vieno kilometro ar kiek didesniu atstumu. Ir ji veikia, kai sąlygos palankios, kai tinkamas atakos kampas“, – AFP sakė jis.
„Tai nėra kažkokia panacėja, – sakė J. Ihnatas, pabrėždamas, kad bokšteliai yra dalis „integruotos oro gynybos sistemos, kuri leidžia naikinti šiuos taikinius skirtingais lygmenimis“. – Žinoma, naudojame visas turimas priemones.“
J. Ihnatas sakė, kad šiuo metu didžiąją dalį darbo kovojant su reaktyviniais dronais „iš tiesų atlieka aviacija“.
„Kadangi jie skrenda aukštai ir greitai, juos gali pasivyti naikintuvai, ypač F-16“, – paaiškino jis, pridurdamas, kad kai kuriems pilotams „kartais per vieną kovinį skrydį pavyksta numušti daugiau kaip 10 „Shahed“ dronų“.
Tačiau pilotai dažnai priversti prieš dronus naudoti lėktuvų patrankas, „nes raketų nėra arba jų yra labai labai mažai“, apgailestavo J. Ihnatas.
Ukraina, nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos ne kartą prašiusi didesnės paramos Rusijai atremti, vis sparčiau integruoja DI į savo gynybos pajėgumus.
Ši technologija jau naudojama fronte dronams valdyti, smūgių taikiniams aptikti ir didelio masto operacijoms koordinuoti.
Ukraina dėl Turkijos laivo nuskandinimo Juodojoje jūroje kaltina Rusiją
Rusijos dronai pirmadienį įvykdė mirtiną ataką prieš grūdus gabenusį laivą Juodojoje jūroje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Rumunija kiek anksčiau pranešė, kad netoli jos krantų užsiliepsnojo ir nuskendo laivas, žuvo du įgulos nariai.
„Siaubingas dviejų Rusijos dronų smūgis neutraliuose vandenyse plaukusiam civiliniam laivui, gabenusiam kukurūzus“, – platformoje „X“ rašė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad laivas priklausė Turkijos savininkui, o jo įguloje buvo Azerbaidžano ir Indijos piliečių.
Rumunijos institucijos pranešė, kad 139 metrų ilgio laivui „Royad Mammadov“ užsiliepsnojus Juodojoje jūroje žuvo du įgulos nariai, o 11 buvo išgelbėti. Juodoji jūra tampa vis aktyvesne dronų atakų zona Rusijos ir Ukrainos kare.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad laivas nuskendo maždaug už 30 jūrmylių į pietus nuo Sfintu Georgės žvejybos uosto.
„Apie 11 val. Pakrančių apsaugos pasienio policijos pareigūnai buvo informuoti, kad Rumunijos išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiame komerciniame laive kilo gaisras“, – sakoma ministerijos pareiškime.
„Vienuolika įgulos narių buvo išgelbėti. Taip pat rasti du žuvę žmonės“, – pridūrė ministerija.
V. Zelenskis sakė, kad per smūgį žuvo laivo kapitonas.
Dronų aktyvumas Rytų Europoje vis didėja Ukrainai, besiribojančiai su NATO nare Rumunija, kovojant su 2022 m. Rusijos pradėta invazija. Abi šalys kare vis plačiau naudoja dronus.
Turkija išreiškė susirūpinimą dėl išpuolių prieš laivus Juodojoje jūroje, o Turkijos jūrininkai rengė protestus dėl per šias atakas žuvusių žmonių.
Turkijos jūrų prekybos rūmai (IMEAK) praėjusį mėnesį pranešė, kad nuo karo pradžios Juodojoje jūroje buvo atakuoti 226 civiliniai ir komerciniai laivai, didžioji dauguma – šiais metais. Turkija reiškė nepasitenkinimą abiem pusėmis, o prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas JT Generalinėje Asamblėjoje šias atakas pavadino „nepriimtinomis“.
Padidėjusi rizika
„Ukraina ne kartą siūlė konkrečius veiksmus padėčiai deeskaluoti ir saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti“, – pirmadienį sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad „norint atkurti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą, būtinas spaudimas“.
Institucijos pranešė, kad sužeistieji iš laivo „Royad Mammadov“ buvo išgelbėti sraigtasparniu.
„Trys įgulos nariai buvo sužeisti, aštuonių būklė gera“, – AFP sakė Rumunijos laivybos administracijos atstovė Irina Puscasu.
Jūrų rizikos vertinimo bendrovė „Ambrey“ praėjusį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad per šešis mėnesius Juodojoje jūroje aptinkamų su karu susijusių objektų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
Mažiausiai trečdalis jų yra su koviniais užtaisais. Tarp šių objektų – nesprogę šaudmenys, dronai ir kitos bepilotės transporto priemonės, rastos išplautos į krantą arba dreifuojančios jūroje.
Daugiausia tokių objektų padaugėjo Rumunijos, Bulgarijos ir Turkijos vandenyse, ir manoma, kad ši tendencija tęsis.
Rugpjūtį Rumunijos naikintuvas F-16 sunaikino jūrinį droną netoli dujų gavybos objekto Juodojoje jūroje, o Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas dėl incidento apkaltino Rusiją.
Birželį Ukrainos jūrinis dronas sprogo Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste, tačiau niekas nenukentėjo.
Kyjivas teigė, kad dėl Rusijos elektroninių trukdžių dronas nukrypo nuo kurso.
Emmanuelis Macronas smerkia intensyvėjančius Rusijos smūgius Ukrainoje papildytas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį neatsakingu elgesiu pavadino padažnėjusias Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Jis pridūrė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptaręs būdus, kaip sustiprinti paramą šaliai.
Rusija „priėmė neatsakingą sprendimą suintensyvinti smūgius civilinei infrastruktūrai ir taikiniams“, socialiniame tinkle „X“ pareiškė E. Macronas.
„Su prezidentu Zelenskiu taip pat aptarėme konkrečią paramą, kurią galime suteikti, kad padėtume Ukrainai perimti dronus ir atremti Rusijos agresiją“, – pridūrė jis.
„Nenusileisime nei gąsdinimams, nei Rusijos eskalacijai“, – teigė E. Macronas, kaltindamas Maskvą „atkakliu atsisakymu reaguoti į visus raginimus nutraukti ugnį“.
Artėjant žiemai, savaitgalį Maskva paskelbė suintensyvinsianti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
V. Zelenskis ne kartą ragino Vakarų sąjungininkus suteikti geresnės oro gynybos ginkluotės, kad Ukraina galėtų atremti dronų ir raketų smūgių krušą.
Kyjivas taip pat išreiškė susidomėjimą ateityje gaminti „Patriot“ raketų sistemas pagal JAV licenciją, nors tokio susitarimo statusas tebėra neaiškus.
Rusija savaitgalį vėl perspėjo užsieniečius ir diplomatus išvykti iš Kyjivo, grasindama sostinei suduoti naujų masinių oro smūgių.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų paramą ir pažadėtų papildomą finansinę pagalbą Ukrainai.
Rusija į kaimyninę šalį įsiveržė prieš puspenktų metų, ir jokių konkrečių taikaus susitarimo ženklų kol kas nematyti.
Zelenskis: Rusija netoli Rumunijos krantų nuskandino krovininį laivą
Juodojoje jūroje rusų dronai pirmadienį surengė mirtiną ataką prieš grūdus gabenusį laivą, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai paskelbta po to, kai Rumunija pranešė, kad prie jos krantų užsidegė ir nuskendo laivas.
„Kraupus dviejų Rusijos dronų smūgis kukurūzus gabenusiam civiliniam laivui neutraliuose vandenyse“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad laive buvo Azerbaidžano ir Indijos piliečių.
Rumunijos pareigūnai nurodė, kad nuskendus laivui du įgulos nariai žuvo, o 11 buvo išgelbėti.
Briuselis skyrė dar 130 mln. eurų ES kovai su dronais
Europos Komisija (EK) skyrė dar 130 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų kovos su dronais pajėgumams stiprinti.
Šiomis lėšomis siekiama padėti apsaugoti ES išorės sienas ir gerinti reagavimą į kylančias grėsmes saugumui, pirmadienį paskelbtame pareiškime nurodė EK.
Finansavimas turėtų padėti gerinti situacijos supratimą ir veiksmingiau kovoti su rizika, kurią kelia neteisėta ar priešiška dronų veikla.
Šios lėšos papildo anksčiau paskelbtus 419 mln. eurų, numatytų stebėjimo ir kovos su dronais technologijoms.
Už vidaus reikalus atsakingas EK narys Magnusas Brunneris sakė, kad dronai suteikia įvairių galimybių, pavyzdžiui, gali padėti saugoti sienas ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.
„Dronai suteikia galimybių. Jie padeda saugoti mūsų sienas ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, užtikrinti renginių saugumą ir ieškoti dingusių žmonių. Tačiau jie kelia ir pavojų, kai atsiduria nusikaltėlių rankose, o ši grėsmė didėja ir peržengia valstybių sienas“, – sakė M. Brunneris.
Ukraina skelbia smūgių Rusijai rezultatą: paralyžiavo 51 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų
Ukraina paskelbė, kad jos tolimojo nuotolio smūgiai neutralizavo daugiau nei pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų ir tai mažina Maskvos galimybes aprūpinti savo pajėgas jau puspenktų metų trunkančiame kare.
Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad pastarojo meto smūgiai naftos perdirbimo gamykloms tokiuose miestuose kaip Maskva, Jaroslavlis, Ust Luga, Permė, Saratovas ir Syzranė išvedė iš rikiuotės 51 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Nepriklausomai to patikrinti neįmanoma.
Ukrainos pajėgos ne kartą atakavo naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro. Tai šiais metais Rusijoje sukėlė didelę degalų krizę, privertusią institucijas riboti benzino pardavimą.
Rusijos pareigūnai viešai nepateikė jokių duomenų apie šalies naftos infrastruktūrai padarytą žalą. Vis dėlto prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį žengė neįprastą žingsnį ir pripažino, kad dėl šių smūgių Rusija prarado apytiksliai 1 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Jie pradėjo atakuoti naftos perdirbimo gamyklas ir atvirai deklaravo tikslą pakenkti mūsų ekonomikai. Ar jie pasiekė savo tikslą? Iš dalies“, – užsienio politikos ekspertų Valdajaus forume sakė V. Putinas.
Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara teigė, kad smūgių padarinius įvertino Ukrainos žvalgybos tarnybų, Generalinio štabo ir pačios Gynybos ministerijos analitikai.
„Penkiasdešimt vienas procentas pažeistų perdirbimo pajėgumų yra reikšmingas smūgis priešo ekonomikai, jo gebėjimui vykdyti agresiją ir aprūpinti savo kariuomenės grupuotes. Mūsų tolimieji smūgiai ir toliau perkelia karą į Rusijos teritoriją“, – sakė jis.
Vokietijos žvalgybos vadovas: šešėlinis karas su Rusija stiprėja
Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį perspėjo, kad, daugėjant Maskvos nurodymu rengiamų hibridinių atakų, šaliai kyla pavojus būti įtrauktai į konfliktą su Rusija.
Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jaegeris parlamentarams sakė, kad Rusijos nepaskelbtas „šešėlinis karas“ prieš Vokietiją ir jos sąjungininkes toliau stiprėja ir „įgavo naują, pavojingesnį pobūdį“.
„Vokietijai kyla pavojus būti įtrauktai į smurtinį konfliktą su Rusija“, – sakė jis per parlamento žvalgybos tarnybų priežiūros komiteto posėdį Berlyne.
„Šiuo metu jokia kita šalis nekelia Vokietijai tokios tiesioginės, visa apimančios ir konkrečios grėsmės“, – pridūrė M. Jaegeris.
Be kitų incidentų, M. Jaegeris paminėjo rugpjūtį Leipcigo oro uoste mėgintą surengti išpuolį sprogmenų prikrautu dronu, dėl jo pirmiausia įtariami Rusijos agentai.
Vokietija ne kartą kaltino Rusiją vykdant hibridinę šnipinėjimo, diversijų ir kitų ardomųjų veiksmų kampaniją. Maskva šiuos kaltinimus griežtai neigia.
Berlynas skyrė rekordines lėšas savo kariuomenei atkurti, siekdamas atgrasyti Rusiją, ir yra vienas didžiausių Ukrainos rėmėjų tebesitęsiančiame jos kare su Maskva.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį iš anksto neskelbto vizito atvyko į Kyjivą ir pasiūlė Ukrainai papildomos karinės pagalbos bei pažadėjo toliau remti šalį.
Pasak M. Jaegerio, Vokietija „tapo didele kliūtimi Rusijos siekiui įtvirtinti hegemoninę galią Europoje, todėl – ir Rusijos veiksmų taikiniu“.
Žvalgybos vadovas sakė, kad jo tarnyba šiuo metu nemato jokių požymių, jog Rusija planuotų didelio masto karinį išpuolį prieš NATO narę, tačiau perspėjo, kad „gali būti nedidelio masto Rusijos karinių veiksmų, ypač Baltijos valstybėse“.
M. Jaegeris pridūrė, kad žvalgybos tarnybos atlieka esminį vaidmenį šiame šešėliniame kare. Jis pabrėžė šiemet priimtos plataus masto Vokietijos žvalgybos tarnybų reformos svarbą – ji suteikė Vokietijos žvalgybai galimybę ne tik rinkti informaciją, bet ir vykdyti aktyvesnes slaptas operacijas.
Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos BfV vadovas Sinanas Selenas pabrėžė, kad Rusijos operacijos jau gerokai pranoksta įprastą šnipinėjimą ir apima „diversijas bei žmogžudystes“.
„Taikiklyje – gynybos pramonė ir karinė infrastruktūra“, – sakė S. Selenas ir pridūrė, kad vykdydama smurtinę kampaniją prieš Vokietiją Maskva jau susitaikė, kad gali žūti civiliai.
Per Rusijos atakas Ukrainos Černihivo srityje per praėjusią parą sužeisti penki žmonės
Per pastarąsias 24 valandas per Rusijos smūgius Ukrainos Černihivo srityje buvo sužeisti penki civiliai, tarp jų – vaikas, kuris yra sunkios būklės. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas, informuoja „Ukrinform“.
„Vakar apie 10 val. per Rusijos ataką, kuriai pasitelktas smogiamasis dronas, Nižyno rajono Nosivkos bendruomenės kaime buvo sužeisti trys žmonės: 76-erių moteris, 55-erių vyras ir 10-metis berniukas. Visi jie patyrė nudegimus. Berniukas buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, o vėliau perkeltas į ligoninę sostinėje. Vaiko būklė sunki. Moteris ir vyras gydomi ambulatoriškai. Buvo sunaikintas namas ir apgadinti kaimyniniai namai. Per Rusijos smūgius Černihivo srityje vien per pastarąsias 24 valandas buvo sužeisti penki civiliai. Tarp sužeistųjų yra mažas berniukas, kuris yra sunkios būklės“, – rašė jis.
Pasak srities karinės administracijos vadovo, vakar po pietų rusai Liskonohų kaime, Novhorodo-Siverskio bendruomenėje, raketa „Molnija“ smogė į civilių automobilį. Jame buvo du žmonės. Sužeista moteris, jai suteikta būtina medicinos pagalba.
Vakare raketa „Geran“ smogė Prilukų rajono Jablunivo bendruomenės kaimui. Buvo sužeista pagyvenusi moteris, jai pasireiškė ūminė reakcija į stresą. Apgadintas namas, jame kilęs gaisras buvo užgesintas.
Naktį raketa „Geran“ smogė į grūdų saugyklą Černihivo rajono Sednivo bendruomenės gyvenvietėje. Kilęs gaisras buvo užgesintas, pridūrė V. Čausas.
Rusai smogė pasienio punktui prie Moldovos ir Ukrainos sienos: sužeistas pareigūnas
Rusai pirmadienį smogė tarptautiniam pasienio punktui prie Ukrainos ir Moldovos sienos Odesos srityje, buvo sužeistas Moldovos pasienio pareigūnas, skelbia UNIAN.
Smūgis suduotas apie 09:38. Netoli pasienio punkto „Palanka“ nukrito sviedinys.
„Pataikęs į žemę, jis atšoko ir pataikė į maršrutinį autobusą, kuris stovėjo šalia užtvaros. Dėl šio incidento buvo sustabdyta pasienio punkto „Palanka“ (Moldova) – „Majakų – Udobnoje“ (Ukraina) veikla“, – teigiama Moldovos policijos pranešime.
Preliminariais duomenimis, sviedinys apgadino autobusą ir kontrolės kabiną. Vienas pasienio policijos pareigūnas patyrė lengvus sužalojimus, kitų nukentėjusiųjų užfiksuota nebuvo.
„Pasienio policija kartu su Muitinės tarnyba nuolat stebi situaciją, imasi būtinų priemonių jai suvaldyti ir palaiko ryšį su kompetentingomis Ukrainos institucijomis“, – cituojama Moldovos policija.
Piliečiai raginami susilaikyti nuo kelionių į šį rajoną. Jei netoli sienos pasigirstų dronams būdingi garsai ar sprogimai, žmonės prašomi išlaikyti ramybę, pasitraukti į saugią vietą patalpose ir sekti tik oficialių institucijų teikiamą informaciją.
Piliečiai taip pat raginami nesiartinti prie nuolaužų, šaudmenų ar kitų neaiškių objektų ir apie juos pranešti tranyboms.
„Derybų procesas tikrai nepriklauso nuo šių žmonių“: Zelenskis griežtai atkirto keliems Ukrainos veikėjams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo neseniai paskelbtus dviejų Aukščiausiosios Rados deputatų pareiškimus, kuriuose buvo siūloma apsvarstyti taikos derybas su Rusija, nepaisant vis stiprėjančių smūgių Ukrainos miestams, rašo BBC Russian.
„Mūsų valstybės interesų negalima paaukoti jokiomis aplinkybėmis. Negalima pasiduoti Putinui ir Rusijai, nes Ukraina bus palaužta.
Suprantu, kad derybų procesas tikrai nepriklauso nuo šių žmonių. Todėl Ukrainos tauta gali būti rami“, – atkirto V. Zelenskis.
Per pastarąją savaitę keli Ukrainos politikai pareiškė, kad būtina susitarti su Rusija.
Tokius raginimus išsakė „Europos solidarumo“ partijos deputatas Oleksijaus Gončarenko ir partijos „Tautos tarnas“ narys Danylas Getmancevas.
O. Gončarenko teigė, kad Ukraina „pralaimi karą“ ir „praranda milžinišką skaičių žmonių“, „neturi savo pinigų ne tik karui finansuoti, bet netgi pačios šalies egzistavimui užtikrinti“.
„Susitarkime dėl visko, kas tik įmanoma. Susitarkime dėl smūgių uostams nutraukimo. Susitarkime dėl smūgių įmonėms nutraukimo. Susitarkime dėl smūgių mokykloms nutraukimo“, – sakė jis.
D. Getmancevas pareiškė, kad dauguma ukrainiečių „remia derybas ir taiką sunkiomis sąlygomis, tačiau tokiomis, kurios užtikrintų karo pabaigą visam laikui, bent jau sustabdydamos naują pasaulio perskirstymą mūsų teritorijoje ir mūsų žmonių gyvybių sąskaita“.
Vokietijos ministrė nepaisė Rusijos grasinimų ir atvyko į Kyjivą
Vokietijos švietimo ir šeimos reikalų ministrė Karin Prien pirmadienio rytą atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, netrukus po to, kai kancleris Friedrichas Merzas baigė vizitą šalyje.
Atvykusi į Kyjivo centrinę geležinkelio stotį K. Prien sakė, kad svarbu visapusiškai remti Ukrainą.
Pasak K. Prien, naktinė kelionė traukiniu iš Lenkijos buvo rami.
„Tačiau mintis, kad vyksti į karo zoną, kelia nemažai nerimo. Neramu ir dėl to, kad rusai grasino sustiprinti atakas prieš civilius gyventojus, taip pat diplomatus ir svečius“, – sakė konservatorių politikė.
„Tačiau ypač tokioje situacijoje svarbu nesitraukti, nerodyti baimės, o labai aiškiai pareikšti savo poziciją“, – sakė K. Prien ir pridūrė, kad Vokietija tvirtai remia Ukrainą.
Pasak ministrės, per vizitą ji ypač nori atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo likimą bei paramą piliečių visuomenei. Be to, svarbu prisiminti bendrą abiejų šalių praeitį. Numatyti ir susitikimai su Ukrainos ministrais.
F. Merzas Ukrainoje lankėsi savaitgalį. Kanclerio kelionės atgal ir K. Prien kelionės į Ukrainą laikas nesutapo.
Žiniasklaida: Estija perkelia elitines pajėgas link Rusijos sienos
Estija dislokuoja elitines pajėgas arčiau sienos su Rusija ir perka tolimąjį ginkluotę, rašo UNIAN, remdamiesi „Financial Times“ publikacija.
Sybiha pakomentavo antrąją humanitarinės pagalbos pristatymo į okupuotus Oleškus operaciją
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pagyrė Ukrainos karių, kurie surengė antrąją humanitarinės pagalbos pristatymo į laikinai okupuotą Oleškų miestą Chersono srityje operaciją, profesionalumą. Jis apie tai parašė socialiniame tinkle „X“, praneša „Ukrinform“.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Rusija jau kelis mėnesius bando izoliuoti Oleškų gyventojus nuo išorinio pasaulio ir neleidžia net pristatyti maisto žmonėms, kenčiantiems dėl didelio atsargų trūkumo. Tačiau Ukrainos gynybos pajėgos dar kartą pralaužė blokadą ir šįkart panaudojo dronus, kad pristatytų apie 400 siuntinių ir beveik keturias tonas maisto, vaistų bei kitų būtiniausių reikmenų.
„Pagalvokite, ką reiškia ši operacija. Ukrainos kariai naudojasi šiuolaikinio karo technologijomis ir įgūdžiais, kad padėtų civiliams išgyventi už priešo linijų“, – pabrėžė A. Sybiha.
Jis pareiškė didelę pagarbą Ukrainos nacionalinės gvardijos kariams, jūrų pėstininkams ir pasieniečiams, kurie su ypatingu tikslumu ir profesionalumu suplanavo ir įvykdė šią operaciją.
„Kiekvienas Oleškus pasiekiantis siuntinys neša žinią – Ukraina nepamiršta savo žmonių“, – akcentavo A. Sybiha.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, spalio 4-osios naktį Ukrainos nacionalinės gvardijos 11-osios Mychailos Hruševskio brigados ir 34-ojo Chersono pulko kariai surengė antrą sėkmingą humanitarinės pagalbos pristatymo į laikinai okupuotą Oleškų miestą Chersono srityje operaciją. Dronais jie pristatė siuntinius, kurie iš viso svėrė beveik keturias tonas. Siuntoje buvo maisto, vaistų ir vaikams skirtų reikmenų.
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje duomenimis, nuo gegužės 26 d. Oleškų nepasiekė jokios maisto atsargos.
Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino, Rusijos pajėgos Oleškuose įkaitais laiko apie 2 tūkst. žmonių, tarp jų – beveik 50 vaikų. Jie priversti išgyventi be maisto, elektros ir vandens.
Peskovas: „Kariausime ir kariausime visomis jėgomis“
Rusija yra pasiruošusi kovoti net dėl vienos šimtosios procento Donecko teritorijos, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Interfax“.
„Nesvarbu, ar pusė procento, ar viena šimtoji procento dalis. Tai yra Rusijos Federacija. Čia nėra ko diskutuoti“, – komentuodamas rusų žiniasklaidai pareiškė D. Peskovas.
D. Peskovas prisiminė, kad Rusija konflikto sprendimą neva pageidauja pasiekti taikiais būdais.
„Tačiau kol tai neįmanoma, mes kariausime ir kariausime visomis jėgomis. O tie, kurie manys esant įmanoma kurti planus, kaip suduoti Rusijai triuškinantį smūgį, už tai sumokės savo kainą – tą pačią, kurią dabar moka Ukraina“, – cituojamas D. Peskovas.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusiją pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 172 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 172 iš 205 dronų, kuriais Rusijos pajėgos puolė šalį nuo spalio 4 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo sekmadienio, spalio 4 d., 18 val. rusai puolė Ukrainą 205 „Shahed“ tipo puolamaisiais bepiločiais orlaiviais (49 iš jų – reaktyviniai), taip pat „Gerbera“, „Banderol“/„Dan-T“ dronais ir „Parodija“ imitacinėmis skraidyklėmis, paleistomis iš Oriolo, Kursko, Šatalovo, Milerovo, Primorsko Achtarsko Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme krypčių.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų orlaiviai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki pirmadienio, spalio 5 d., 8 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 172 dronus.
Smūgiai fiksuoti 13-oje vietų, o trijose vietose fiksuotos krentančios numuštų taikinių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra apie 10 rusų dronų.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 2 020 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 5 d. pasiekė apie 1 542 720 karių, įskaitant 2 020 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 12 393 tankų (+2), 25 487 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 50 733 artilerijos sistemų (+47), 2 182 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 688 oro gynybos sistemų (+2), 443 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 2 859 antžeminių robotizuotų sistemų (+22), 548 095 dronų (+1 855), 5 126 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 157 985 automobilių ir degalų cisternų (+727) bei 4 793 specialiosios technikos vienetų (+5).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Vokietijos ambasada atsakė į Rusijos grasinimus diplomatams: liekame Kyjive
Vokietijos ambasada Ukrainoje kartu su kitomis diplomatinėmis atstovybėmis pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos grasinimo diplomatams ir užsienio piliečiams Ukrainoje ir pareiškė, kad Vokietijos diplomatai lieka Kyjive.
Apie tai Vokietijos ambasada Ukrainoje paskelbė feisbuke.
„Kartu su kitų diplomatinių atstovybių Kyjive vadovais susirūpinę atkreipiame dėmesį į Rusijos užsienio reikalų ministerijos grasinimą diplomatams ir užsienio piliečiams Ukrainoje“, – pareiškė ambasada.
Ambasada pabrėžė, kad Rusija privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų.
„Rusija privalo laikytis Vienos konvencijos ir tarptautinės humanitarinės teisės. Liekame Kyjive“, – pareiškė diplomatai.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija paneigė pranešimus, kad neįvardytos Vakarų šalių ambasados ketina evakuoti savo darbuotojus į Lvivą ar net dar toliau į vakarus – į rytinius Lenkijos rajonus.
Europos Sąjungos (ES) ambasadorė Ukrainoje Katarina Mathernova sakė, kad ES delegacija, ES patariamoji misija Ukrainoje ir ES valstybių narių ambasados dėl Rusijos atakų neketina išvykti iš Kyjivo.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė neplanuojanti keisti savo ambasados Kyjive darbo tvarkos.
Estijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad šalies ambasada liks Kyjive, ir patikino Ukrainą dėl tolesnės paramos.
Italijos ambasada Ukrainoje sekmadienį pareiškė, kad, nepaisydama Rusijos grasinimų, liks Ukrainos sostinėje.
Putinas griebėsi klastingo plano: kaip Rusija bandys palaužti ukrainiečius?
Rusijos gynybos ministerija jau dabar bando pateisinti būsimą žiaurią Rusijos 2026–2027 m. rudens–žiemos smūgių kampaniją prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą, sako JAV Karo studijų institutas (ISW).
Ministerija naujausius rusų smūgius Ukrainai įvardija kaip atsaką į įvykius, įvykusius net ir prieš kelis mėnesius.
Kruvinas rusų smūgis Charkivui: yra aukų
Rusai naktį iš sekmadienio į pirmadienį smogė Charkivui, skelbia „Ukrainska Pravda“. Žuvo žmogus, dar bent aštuoni sužeisti.
„Preliminariais duomenimis, trys „Banderolės“ pataikė netoli gyvenamųjų namų. Deja, yra žuvęs žmogus. Be to, aštuoni žmonės buvo sužeisti, iš jų vienas yra labai sunkioje būklėje“, – sako Charkivo meras Igoris Terechovas.
Rusija pradėjo naują teroro etapą – nusitaikė į gyvybiškai svarbias arterijas Kyjive: Ukraina kreipėsi į pasaulį
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino partnerius ryžtingai reaguoti į Rusijos terorą, stiprinti Ukrainos oro gynybą ir įvesti veiksmingas sankcijas Rusijos gynybos pramonei.
Jis apie tai parašė socialiniame tinkle „X“, praneša „Ukrinform“.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad ši savaitė žymi naują Rusijos visą dieną trunkančio teroro prieš civilius kampanijos etapą ir kad po atakų prieš maisto sandėlius, mažmeninės prekybos tinklus, vaistų sandėlius ir gyvybiškai svarbias duomenų bazes Rusija dabar taikosi į tiltus.
„Jie yra gyvybiškai svarbios arterijos, padedančios užtikrinti šalies veikimą, jungiančios bendruomenes, leidžiančios žmonėms nuvykti į darbą ir gauti būtiniausias paslaugas“, – sakė A. Sybiha.
Ministras priminė, kad per pastarąsias kelias dienas Rusija šešis kartus smogė į du Kyjivo tiltus būtent tuo metu, kai jais važiavo civilinis transportas ir metro traukiniai.
„Pasaulis negali tiesiog stebėti ir laukti – raginame savo partnerius ryžtingai reaguoti. Ir žodžiais, ir veiksmais. Aiškiai pasakykite Maskvai, kad ji turi nutraukti eskalaciją ir terorą bei įsitraukti į diplomatiją ir pastangas siekti taikos“, – teigė A. Sybiha.
Jis taip pat paragino sąjungininkus stiprinti Ukrainos oro gynybą, įvesti veiksmingas sankcijas Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui ir į sankcijų sąrašus įtraukti asmenis bei organizacijas, padedančius režimui toliau vykdyti nusikaltimus.
Kaip jau skelbta, spalio 4 d. per Rusijos smūgį į Kyjivo Šiaurinį tiltą buvo sužeisti du žmonės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
pikti liežuviai plaka, kad rusija norėjo užkrėsti vakarus, bet apsišiko pati
Ukrainos energetikos ekspertas įspėjo vairuotojus: turėkite bent 50–70 litrų degalų
Ukrainos energetikos ekspertas Serhijus Kujunas perspėjo Ukrainos vairuotojus, kad šie turėtų 2–3 savaičių degalų atsargų, t.y. 50–70 litrų.
Pasak jo, dėl Rusijos atakų prieš degalų infrastruktūrą kai kuriuose regionuose gali laikinai sutrikti degalų tiekimas.
Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu tiekimo sistema yra gana lanksti – degalai pristatomi autocisternomis, geležinkeliu, tanklaiviais ir vamzdynais.
Tačiau jei vienas iš tiekimo kelių būtų pažeistas, jo atstatymas arba alternatyvaus maršruto suradimas užtruktų.
Dėl šios priežasties vairuotojams, kurie įprastai per mėnesį sunaudoja apie 100 litrų degalų, pataria turėti apie 50–70 litrų degalų.
Kartu pabrėžiama, kad jis omenyje neturi, jog Ukraina liks be degalų – kalba apie galimus laikinus tiekimo sutrikimus tam tikrose Ukrainos vietovėse.