Ukrainoje 21 metų vyras įkalintas 15 metų už Rusijos raketų smūgių nukreipimą
Ukraina 21 metų vyrą, apkaltintą Rusijos raketų smūgių nukreipimu, penktadienį įkalino 15 metų.
Maskva ir Kyjivas dažnai kaltina vienas kitą verbuojant civilius koordinuoti atakas ar vykdyti sabotažo išpuolius, siūlant jiems finansines paskatas ir viliojant juos per socialinius tinklus.
„Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūno nurodymu išdavikas keliavo po miestą ir jo apylinkes, slapta fotografuodamas Ukrainos karių dislokacijos vietas“, – platformoje „Telegram“ parašė saugumo tarnyba SBU.
Daugelis tokiais nusikaltimais Ukrainoje apkaltintų asmenų yra paaugliai.
Pasak SBU, Kyjivo gyventojas, kurio pavardė nenurodyta, Rusijos nurodymu taip pat rengė išpuolius Ukrainos sostinėje ir buvo sučiuptas „šnipinėjantis“ prie karinio objekto.
Rusija įvardijo sąlygas paliauboms Ukrainoje: pasiuntė žinutę Vakarams
Rusija penktadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pareiškė, kad paprastas ugnies nutraukimas nėra pakankamas, kad Maskvos pradėtas karas Ukrainoje baigtųsi beipasiuntė žinutę Ukrainos sąjungininkams Vakaruose, rašo „Ukrinform“.
Zelenskis: Rusija nepristato memorandumo, reikalingo galimoms deryboms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Rusiją nepristatant žadėto sąlygų sąrašo, kuris, pasak jo, yra nepaprastai svarbus taikos deryboms, ir nepatvirtino, ar Ukraina išsiųs delegaciją į Stambulą, kuri dalyvautų kitą savaitę numatytose derybose.
„Rusai nesugebėjo pristatyti vadinamojo „memorandumo“, kurį žadėjo parengti, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos lyderis. – Deja, Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas neduotų rezultatų.“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos delegacija yra pasirengusi kito susitikimo Stambule metu Ukrainos pusei pateikti paliaubų memorandumą ir reikiamus paaiškinimus. Kyjivas siekia šį memorandumą gauti prieš naują derybų ratą, kad galėtų suprasti Rusijos siūlomus žingsnius paliaubų link. Pranešama, kad Ukraina Rusijos pusei jau pateikė savo dokumentą.
Tolimiausias įsiveržimas į Rusijos teritoriją: Ukraina smogė kariniam objektui Vladivostoke
Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (HUR) atsakinga už penktadienio sprogimus Rusijos Tolimųjų Rytų Vladivostoko mieste, per kuriuos, kaip pranešama, nukentėjo rusų karinė įranga ir personalas, skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis šaltiniu.
Jei tai pasitvirtintų, Vladivostoko operacija būtų tolimiausias Ukrainos įsiveržimas į Rusijos teritoriją – maždaug 6,8 tūkst. km nuo Ukrainos sienos.
Pasak šaltinio, du sprogimai įvyko anksti ryte toje vietoje, kur dislokuotas Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados 47-asis oro desanto batalionas.
155-oji jūrų pėstininkų brigada aktyviai dalyvauja plataus masto invazijoje į Ukrainą, įskaitant mūšius Mariupolyje ir Vuhledare Donecko srityje, taip pat operacijas Rusijos Kursko srityje.
Vietos žiniasklaida pranešė apie du garsius trenksmus, po kurių buvo laikinai uždaryti keliai ir apylinkėse pastebėtos greitosios pagalbos automobiliai, tačiau nieko neužsiminė apie karinę bazę.
Rusijos Primorsko krašto antiteroristinė komisija sprogimus priskyrė transporto priemonėje esančių dujų balionų užsidegimui. Apie jokias aukas oficialiai nepranešta.
Nuo „geriausio draugo“ iki „bepročio“: ar Trumpas nustoja mylėti Putiną?
JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino santykiai visuomet atrodė tvirti. Jie sugebėjo išlikti draugais nepaisant įvairių interesų konfliktų, kaip kad Rusijos invazija į Ukrainą. Tačiau pastarosiomis savaitėmis jų santykiuose tvyro įtampa, rašo „The Atlantic“.
Paviešintas Ukrainos reikalavimas deryboms: rusai vis dar slepia savo pageidavimus
Ukrainos memorandume numatytos paliaubos ir tarptautinė stebėsena, skelbiama „New York Times“ straipsnyje, remiantis šaltiniais Ukrainos valdžioje.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas laikraščiui „New York Times“ su anonimiškumo sąlyga sakė, kad Ukraina parengė savo memorandumo versiją su karo nutraukimo sąlygomis. Į dokumentą įtrauktos nuostatos dėl paliaubų sausumoje, jūroje ir ore, be to, jame numatyta tarptautinių partnerių vykdoma stebėsena.
Kaip pažymėjo JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas, memorandumą sudaro 22 du punktai. Jis pavadino Kyjivo sąlygas „gana geromis“.
Dokumentas jau išsiųstas į Maskvą, kitų detalių apie jo turinį nėra. Rusija planuoja pateikti savo versiją per derybas, kurias pasiūlė surengti Stambule birželio 2 d.
Anksčiau buvo skelbta, kad V. Putinas žadėjo pateikti memorandumą per savaitę nuo pokalbio su D. Trumpu, tačiau praėjo jau 10 dienų, o savo reikalavimų Rusija raštu taip ir nepateikė.
Vladivostoke nugriaudėjo 2 galingi sprogimai, šaltiniai praneša apie sėkmingą ukrainiečių operaciją
Penktadienio rytą Ukrainos žvalgyba Rusijos Vladivostoke surengė sėkmingą operaciją, rašo „Kanal 24“.
Kremlius: Putinas svarstys galimybę dalyvauti lyderių susitikime tik tuo atveju, jei derybos su Ukraina duos rezultatų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarstytų galimybę dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu tik tuo atveju, jei derybos su Kyjivu duos rezultatų, penktadienį pareiškė Kremlius.
„Prezidentas V. Putinas ne kartą sakė, kad iš esmės pritaria aukšto lygio kontaktams, – tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Tačiau pirmiausia reikia pasiekti rezultatų per tiesiogines abiejų šalių derybas.“
Kremlius taip pat nurodė, kad siunčia savo delegaciją į Stambulą ir kad bus „pasirengęs“ antram derybų su Kyjivu ratui, numatytam pirmadienį.
Siekiant pažangos derybose dėl trejus metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo, Turkija penktadienį pasisiūlė surengti JAV, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimą. „Mes nuoširdžiai manome, kad pirmąsias ir antrąsias tiesiogines derybas Stambule galima užbaigti pono D. Trumpo, pono V. Putino ir pono V. Zelenskio susitikimu, kuriam pirmininkautų ponas R. T. Erdoganas“, – vizito Kyjive metu teigė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.
Ukraina spaudžia Rusiją: karą užbaigti nori šiemet, laukia rusų rašto
Ukraina yra suinteresuota nauju derybų su Rusija raundu, kad karas būtų užbaigtas dar šiemet, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašo UNIAN.
Tikėtina, kad derybos vyks birželio 2 d. Stambule.
„Mes norime užbaigti šį karą šiais metais ir esame suinteresuoti paliaubų paskelbimu – ar tai būtų 30 dienų, ar 50 dienų, ar 100 dienų – Ukraina (pasirengusi) tai atvirai aptarti tiesiogiai su Rusija. Tai patvirtinome per paskutinį mūsų delegacijos susitikimą su Rusijos puse“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė jis.
Ministro teigimu, Ukraina jau perdavė Rusijai savo viziją dėl tolimesnių žingsnių.
„Mes taip pat laukiame Rusijos pusės memorandumo, kaip buvo paskelbta. Laukiame jo iš anksto. Tai taip pat buvo pažadėta ir Amerikos pusei. Todėl, kad kitas planuojamas susitikimas būtų turiningas ir konkretus, svarbu iš anksto gauti dokumentą, kad išvykstanti delegacija turėtų įgaliojimus aptarti atitinkamas pozicijas“, – pabrėžia A. Sybiha.
Turkija pasiūlė surengti trišalį JAV, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimą
Turkija penktadienį pasiūlė surengti trišalį JAV, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimą, siekiant užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą Ukrainoje.
„Nuoširdžiai manome, kad pirmąsias ir antrąsias tiesiogines Stambulo derybas galima užbaigti Donaldo Trumpo, Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimu, kuriam vadovautų (Turkijos prezidentas) Recepas Tayyipas Erdoganas", – sakė Kyjive viešintis užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.
Turkijos diplomatijos vadovas: tiek Rusija, tiek Ukraina nori paliaubų
Tiek Rusija, tiek Ukraina nori paliaubų, kurios sustabdytų daugiau nei trejus metus trunkantį karą, penktadienį pareiškė Turkijos vyriausiasis diplomatas, po derybų Maskvoje vykstantis į Kyjivą.
„Pastebiu, kad prasidėjus deryboms šis klausimas ima įgauti optimistiškesnį toną. Abi šalys nori paliaubų. Niekas nesako, kad jų nenori“, – traukinyje, vykstančiame į Kyjivą, sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, kaip pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Ukraina praneša neutralizavusi 56 rusų dronus iš 90
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 56 Rusijos paleistus dronus iš 90, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 22.50 val. rusai atakavo Ukrainą 90 kovinių dronųs „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių, taip pat paleido dvi balistines raketas „Iskander-M/KN-23“.
Pagrindiniai atakų taikiniai buvo Charkivo, Odesos ir Donecko sritys.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Penktadienio 8.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad 56 priešo dronai neutralizuoti šalies rytiniuose, šiauriniuose ir pietiniuose regionuose. 26 bepiločiai buvo numušti. Dar 30 dronų arba dingo iš radarų, arba buvo neutralizuoti elektroniniais trikdžiais, nurodoma pranešime.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 140 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 986 080 karių, iš kurių 1 140 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 865 rusų tankus (+1), 22 647 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 28 421 artilerijos sistemą (+35), 1 398 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 172 oro gynybos sistemas (+1), 372 karo lėktuvus, 336 sraigtasparnius, 38 070 nepilotuojamųjų orlaivių (+71), 3 265 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 50 089 transporto priemones ir kuro cisternas (+74), 3 902 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad gegužės 29 d. visoje fronto linijoje įvyko 119 mūšių. Mėgindami prasiveržti pro ukrainiečių gynybą Pokrovsko kryptimi, rusai prarado 341 karį.
Rusijai stiprinant atakas, Ukrainos oro gynyba patiria didelį spaudimą
Masinių Rusijos oro atakų banga išvargino Ukrainos oro gynybos pajėgas ir sukėlė nerimą dėl Kyjivo priklausomybės nuo Vakarų sistemų, skirtų apsaugoti šalies oro erdvę, einant ketvirtiesiems Rusijos invazijos metams.
Abiem pusėms pradėjus taikos derybas ir Kyjivui reikalaujant neatidėliotinų paliaubų, Maskva surengė didžiausią per visus karo metus ataką – per tris dienas praėjusį savaitgalį į Ukrainos teritoriją paleidusi daugiau nei 900 dronų ir 90 raketų.
Ukraina numušė daugiau kaip 80 proc. artėjančių sviedinių, tačiau vis tiek žuvo daugiau nei dešimt žmonių. Ekspertai nerimauja, kaip ilgai šalis galės atremti naktines atakas, jei Rusija ir toliau vykdys ar dar sustiprins smūgius.
„Ukrainos oro gynyba yra pertempta ir negali užtikrinti visų miestų apsaugos nuo nuolatinių ir sofistikuotų Rusijos atakų“, – AFP sakė karinis analitikas Franzas Stefanas Gady.
Tęsiantis karui, Rusijos dronų ir raketų atakos tapo sudėtingesnės ir sunkiau sustabdomos.
Kyjivo oro pajėgos teigia, kad apie 40 proc. pastaruoju metu paleistų bepiločių orlaivių yra netikri, pigesni prietaisai, imituojantys atakos dronus ir skirti oro gynybai suklaidinti.
Rusija vis dažniau leidžia bepiločius orlaivius skristi didesniame aukštyje – virš 2 000 metrų –ir tada nerti žemyn link taikinių.
„Tokiame aukštyje jie geriau matomi mūsų radarams, bet nepasiekiami šaulių ginklams, sunkiesiems kulkosvaidžiams ir mobiliosioms ugnies komandoms“, – sakė oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas „RBK-Ukrainai“.
Reaguodama į grėsmę, Ukraina bando išlaikyti pusiausvyrą tarp spaudimo Vakarams tiekti naujas sistemas ir nenoro kelti nerimo karo išvargintai visuomenei savo šalyje.
„Nėra reikalo panikuoti, – AFP sakė šaltinis Ukrainos kariuomenėje. – Naudojame visas šiuo metu Ukrainos turimas oro gynybos sistemas, taip pat sraigtasparnius ir lėktuvus. Kažkaip kovojame.“
„Masto didinimas“
Maskva gali per dieną paleisti nuo 300 iki 500 dronų, anksčiau šią savaitę pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Didindami šahedų naudojimą, jie verčia mus griebtis brangių priemonių“, – sakė karinis analitikas Serhijus Zgurecas, turėdamas omenyje Irano suprojektuotus dronus, kurie yra pripildomi sprogmenų pastatams sprogdinti.
„Tai yra sekinimo karas, grindžiamas ekonominiais motyvais – turime numušti šahedus paprastesnėmis ir pigesnėmis alternatyvomis“, – sakė jis.
Ukraina naudoja keletą priemonių savo oro erdvės apsaugai – nuo pažangių Vakarų naikintuvų ir oro gynybos baterijų, tokių kaip JAV gamybos priešraketinė sistema „Patriot“, iki mažų mobilių oro gynybos būrių, ginkluotų šautuvais.
Taip pat tapo gyvybiškai svarbios naujos technologijos, pavyzdžiui, elektroninis dronų trikdymas, kad jie kristų žemėn.
Vis dažniau naudojami interceptoriai – mažesni ir pigesni dronai, kurie perima priešo bepiločius orlaivius ore.
„Mes juos jau naudojame. Dabar kyla klausimas, kada galėsime padidinti jų skaičių“, – sakė V. Zelenskis apie interceptorius.
Jis taip pat mano, kad problema yra ekonominė. „Klausimas nebėra susijęs su gamybos pajėgumais... Tai finansinis klausimas“, – sakė jis žurnalistams.
„Reali apsauga“
Be bepiločių orlaivių, Rusija taip pat naudoja itin greitas balistines raketas, kurias daug sunkiau perimti.
„Silpniausia vieta – gynyba nuo balistinių raketų“, – sakė F. S. Gady.
Praėjusį mėnesį per vidurdienio ataką šiaurės rytiniame Sumų mieste žuvo mažiausiai 35 žmonės, o per smūgį netoli vaikų žaidimų aikštelės V. Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe žuvo 19 žmonių, tarp jų – devyni vaikai.
Siekdama atremti balistinių raketų atakas, Ukraina naudojasi nedideliu skaičiumi „Patriot“ sistemų. Jos sutelktos aplink Kyjivą, todėl kitos teritorijos yra labiau pažeidžiamos nei santykinai geriau apsaugota sostinė.
F. S. Gady sakė, kad dabartinis raketų tiekimas joms yra „pakankamas“, atsižvelgiant į dabartinį Rusijos smūgių lygį. „Tačiau jis yra nepakankamas, palyginti su Rusijos balistinių raketų gamyba“, – sakė jis.
Pasak S. Zgureco, Ukraina gali susidurti su trūkumu dėl vėluojančios JAV produkcijos, todėl gali atsirasti „spragų“ Ukrainos „kovoje su priešo hipergarsiniais taikiniais ir balistika“.
Kitų svarbiausių Vakarų sistemų tiekimas numatomas per ateinančius 18 mėnesių, tačiau, turint omenyje prezidento Donaldo Trumpo kritikuojamą pagalbą Ukrainai, neapibrėžtumas yra didelis.
JAV paketai, patvirtinti valdant ankstesniajam prezidentui Joe Bidenui, vis dar plaukia, tačiau D. Trumpas nepaskelbė jokios naujos paramos.
„Oro gynybos sistemų pristatymas mums reiškia realią žmonių apsaugą čia ir dabar“, – sakė V. Zelenskis, neseniai raginęs Vakarus teikti paramą.
Trečiadienį lankydamasis Berlyne jis sakė: „Norint apginti mūsų miestus, reikia nuolatinės paramos oro gynybos sistemomis“.
Iš JAV – signalas Putinui: pagrasino naujomis sankcijomis Rusijai ir trauktis iš derybų
JAV ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pareiškė, kad jų pasiūlymas dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje yra „geriausias galimas rezultatas Rusijai“ ir prezidentas Vladimiras Putinas turėtų priimti šį susitarimą, rašo „Reuters“.
JAV nori, kad Rusija sutiktų su 30 dienų ugnies nutraukimu sausumoje, ore, jūroje ir prieš kritinės infrastruktūros objektus.
Gegužės 16 d. vykusio pirmojo tiesioginių derybų raundo tarp Rusijos ir Ukrainos metu nepavyko pasiekti susitarimo dėl ugnies nutraukimo. Maskva kelia savo sąlygas ir reikalavimus.
„Norime bendradarbiauti su Rusija, įskaitant šią taikos iniciatyvą ir ekonominių priemonių paketą. Šio konflikto karinis sprendimas neįmanomas“, – Saugumo Tarybai sakė laikinasis JAV ambasadorius John Kelley.
„Dabar siūlomas susitarimas yra geriausias galimas rezultatas Rusijai. Prezidentas V. Putinas turėtų priimti šį susitarimą“, – teigia jis.
D. Trumpas antrąją savo kadenciją pradėjo sausį.
„Nuo tada mes raginame Rusiją priimti ugnies nutraukimą. <...> Jei Rusija priims neteisingą sprendimą tęsti šį katastrofišką karą, Jungtinės Valstijos turės apsvarstyti galimybę atsisakyti derybų dėl konflikto užbaigimo“, – įspėjo jis ir pridūrė, kad Vašingtonas taip pat gali įvesti papildomas sankcijas Rusijai.
J. Kelley sako, kad po praėjusią savaitę įvykusio D. Trumpo ir V. Putino pokalbio telefonu tikimasi, kad Rusija pateiks sąlygų sąrašą, kuriame bus bendrai išdėstyta jos vizija dėl ugnies nutraukimo.
„Mes vertinsime Rusijos rimtumą siekiant užbaigti karą ne tik pagal to terminų sąrašo turinį, bet, svarbiausia, pagal Rusijos veiksmus“, – sako ambasadorius.
Emmanuelis Macronas: atsakas į derybų su Ukraina vilkinimą taps JAV „patikimumo išbandymu“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Vašingtono atsakas į Rusijos vykdomą taikos derybų su Ukraina vilkinimą taps JAV „patikimumo išbandymu“.
Singapūre su oficialiu vizitu viešintis E. Macronas teigė, kad Europos valstybės yra pasirengusios įvesti naujas sankcijas Maskvai, jei ji nesilaikys reikalavimų, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija turi patvirtinti, kad yra pasirengusi padaryti tą patį.
Pabrėždamas, kad tai bus „amerikiečių patikimumo išbandymas“, E. Macronas sakė, kad jei Rusija „patvirtins, jog nėra pasirengusi sudaryti taikos“, Vašingtonas turės patvirtinti savo įsipareigojimą įvesti sankcijas Maskvai.
Trumpo nusivylimas Rusija auga: Kelloggas paaiškino, kas labiausiai jį suerzino
JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nusivylęs Rusijos neracionalumu“ derybose dėl taikos Ukrainoje, sako D. Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo „ABC News“, rašo UNIAN.
Jis pabrėžia, kad Rusija iki šiol nepateikė Ukrainai pažadėto memorandumo, o tai kelia papildomą riziką derybų tęsimui.
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pokalbio su D. Trumpu metu pažadėjo pateikti savo pasiūlymus dėl karo sprendimo per savaitę, tačiau nei JAV, nei Ukrainos pusė jų negavo.
„Aš paklausiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo, ar jis matė šį dokumentą – jis atsakė, kad jo nematė... Jo taip pat negavo ir Ukrainos derybininkas Umerovas“, – pažymi K. Kelloggas.
Jo teigimu, Ukraina gali atmesti pasiūlymą dėl derybų Stambule birželio 2 d., nes negavo žadėto memorandumo.
K. Kelloggas priduria, kad D. Trumpas pateikė keletą iniciatyvų, kurios galėtų tapti pagrindu diskusijoms dėl okupuotų teritorijų statuso ateityje, tačiau Rusijos reakcijos nebuvimas ir silpnas šių pasiūlymų palaikymas jį nuvylė.
„Manau, kad jo nusivylimas kyla iš to, kad jis pateikė keletą protingų pasiūlymų ir bandė pradėti konstruktyvią diskusiją. Tačiau vietoj to jis pamatė tokį kvailumo lygį, kuris mane taip pat labai nuliūdino“, – komentuoja K. Kelloggas.
Kelloggas: Rusijos reikalavimą dėl NATO plėtros stabdymo JAV laiko pagrįstu
JAV supranta Kremliaus reikalavimus dėl NATO plėtros stabdymo, sako specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas, rašo UNIAN.
Interviu „ABC News“ jis pareiškė, kad JAV yra pasirengusios šį klausimą aptarti derybose dėl Ukrainos. Jo teigimu, D. Trumpas yra pasirengęs pažadėti Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui neplėsti NATO, jei tai bus pagrindinis reikalavimas karui baigti.
„Tai visiškai pagrįstas susirūpinimas. Rusija visada kels šį klausimą. Jie kalba ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Moldovą bei Gruziją. O mes sakome: gerai, galime aptarti NATO plėtros sustabdymą iki jūsų sienos. Tai jų interesas saugumo srityje“, – sako K. Kelloggas.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainos stojimas į NATO nėra darbotvarkėje. O apskritai, jo teigimu, prieš Ukrainos įstojimą pasisako dar keturios šalys.
„JAV sakė, kad Ukrainos įstojimas į NATO nėra mūsų darbotvarkėje ir mes nesame vienintelė šalis, kuri taip sako. Galiu paminėti dar keturias NATO šalis, kurios taip pat yra prieš“, – teigia jis.
Ukraina kartoja raginimus Rusijai pateikti taikos susitarimo planą
Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi kitą savaitę Stambule surengti tolesnes derybas su Rusija, tačiau vėl pareikalavo, kad Maskva pateiktų dokumentą, kuriame būtų išdėstytos jos taikos sąlygos.
Jungtinėms Tautoms (JT) pareiškus, kad viltis pasiekti taiką trejus metus trunkančiame kare „vis dar gyva, tačiau tik vos vos“, Jungtinės Valstijos vėl perspėjo, kad gali baigti savo tarpininkavimą ir įvesti sankcijas Rusijai.
Rusija savo ruožtu ketvirtadienį teigė vis dar laukianti, kad Ukraina įsipareigotų pirmadienį Stambule surengti naujas derybas.
„Ukraina yra pasirengusi dalyvauti kitame susitikime, tačiau norime dalyvauti konstruktyvioje diskusijoje. Tai reiškia, kad svarbu gauti Rusijos pasiūlymą“, – atsakydamas į Rusijos reikalavimus pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Kol kas neaišku, ar šiame pareiškime buvo nustatyta oficiali dalyvavimo derybose sąlyga.
Nors pastaraisiais mėnesiais paspartėjo diplomatinės pastangos nutraukti karą, Rusija toliau intensyviai bombarduoja Ukrainą ir atmeta raginimus nedelsiant sudaryti paliaubas.
Maskva pasiūlė surengti antrą tiesioginių derybų raundą Stambule birželio 2-ąją, kai, jos teigimu, ji pateiks memorandumą, kuriame išdėstys savo sąlygas dėl ilgalaikio taikos susitarimo.
Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad susitikimas neduos rezultatų, jei ji iš anksto negaus memorandumo kopijos.
Ragindamas Ukrainą atsakyti, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį teigė, kad Kyjivo reikalavimas perduoti memorandumą yra nekonstruktyvus.
Ukraina pareiškė, kad jau pateikė Rusijai savo taikos susitarimo viziją ir pareikalavo, kad Maskva padarytų tą patį.
V. Zelenskis sakė, kad Rusija „daro viską, kas įmanoma, kad susitikimai būtų beprasmiai. Ir tai yra dar viena priežastis, kodėl būtina taikyti pakankamas sankcijas ir daryti pakankamą spaudimą Rusijai“.
Maskvos atsisakymas atsiųsti dokumentą „rodo, kad jis greičiausiai yra pilnas nerealių ultimatumų“, teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.
Rusija surengė didžiulę dronų ataką prieš Charkivą: tarp sužeistų yra vaikų
Rusų kariuomenė įvykdė masinę dronų ataką prieš Ukrainos rytuose esantį Charkivo miestą, penktadienį ryte pranešė valdžios institucijos.
Per antskrydį buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, tarp jų – du nepilnamečiai, platformoje „Telegram“ paskelbė karinis gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Smūgio, kurį suduodant dalyvavo mažiausiai aštuoni koviniai dronai, taikiniu buvo „savivaldybės įmonė“, paaiškino meras Ihoris Terechovas, plačiau šio įvykio nekomentuodamas. Jis pridūrė, kad įmonės patalpose kilo didžiulis gaisras.
Rusų kariuomenė jau keletą savaičių intensyviau puola didžiuosius Ukrainos miestus, o pagrindinis 2022 m. Rusijos pradėtos Ukrainos invazijos smūgis tenka civiliams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu senas pirdyla Trampas gavo naują pravardę TACO(Trump always chickens out). JAV visuomenė pastebėjo, kad pirdyla visada gėdingai atšaukia savo įstatymus, ypač tarifus. Be to, daugybė šaltinių sako, kad jo protinė negalia jau baisesnė nei Baideno paskutiniais kadencijos metais.
Šlovė Mercui, Slava Ukraini, smert kacapam!
Iš JAV senatoriaus – žinia dėl sankcijų Rusijai: „Žaidimas, kurį žaidžia Putinas, bus pakeistas“
JAV Senatas jau kitą savaitę gali pradėti svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Rusijai ir šalims, kurios perka rusišką naftą, būtų įvedamos griežtos sankcijos. Taip reaguojama į Kremliaus nenorą nutraukti ugnį Ukrainoje.
Kaip pranešė UNIAN, apie tai Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo JAV senatoriai – respublikonas Lindsey Grahamas ir demokratas Richardas Blumenthalis.
Pasak L. Grahamo, šią vasarą reikėtų laikyti „atsakomybės už taiką“ sezonu bei pasisakė apie artėjančias derybas Stambule.
„Nemanau, kad Rusija suinteresuota taika. Kol mes kalbamės, jie telkia savo karius palei Ukrainos sieną, kad vasarą arba rudenį surengtų kontrpuolimą. Kalbėdami apie taiką jie tik vilkina derybas", – sakė L. Grahamas.
Jo nuomone, atkreipus dėmesį į tai, kas vyksta pasienyje, tampa aišku, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando rengti dar vieną didelį puolimą.
„Jie [rusai] daro prielaidą, kad Vakarai pavargs, atsitrauks ir pasiduos. Tai didelė klaida", – nurodė L. Grahamas.
Šiuo atžvilgiu respublikonas pažymėjo, kad 82 senatoriai iš 100 parėmė teisės akto projektą, kuris sukurtų pagrindą žlugdančioms sankcijoms ne tik Rusijai, bet ir toms šalims, kurios perka rusišką naftą ir dujas, uraną ir kitas naudingąsias iškasenas iš Rusijos.
Ateinančios dvi savaitės bus lemiamos
Jis priminė, kad, pasak prezidento Donaldo Trumpo, ateinančios dvi savaitės bus lemiamos.
Kartu L. Grahamas išreiškė abejonę, ar kitas susitikimas Stambule parodys rusų suinteresuotumą įtvirtinti taiką.
„Taigi, kai pasibaigs šis dviejų savaičių laikotarpis, manau, visiems bus gana aišku, kad Rusija vėl žaidžia pasaulio, ne tik Jungtinių Valstijų, sąskaita, ir mes ketiname pakeisti šį Rusijos žaidimą. Žaidimas, kurį žaidžia Putinas, bus pakeistas. Jis patirs smūgį, ir Jungtinės Valstijos jam smogs sankcijomis ir smogs skaudžiai“, – sakė L. Grahamas.
Pagrasino 500 proc. muitais
„Jei jie ir toliau pirks pigią rusišką naftą, kuri varo Rusijos karo mašiną, visiems į JAV įvežamiems jų produktams bus taikomi 500 proc. muitai. Taigi, žaidimas pasikeis. Užteks kalbėti", – sakė L. Grahamas.
Taip pat jis sakė, kad pirmadienį Stambule įvyksiantis Ukrainos ir Rusijos susitikimas bus dar vienas farso ir beprasmių derybų dėl Rusijos pozicijos pavyzdys.
Pasak jo, jei Rusija sės prie derybų stalo, sutiks nutraukti ugnį ir nuoširdžiai sieks taikos, pagrindo sankcijoms nebus.
Tačiau senatorius nemano, kad Rusija sutiks taikiai susitarti. Todėl Senato ir Kongreso sankcijos bus „pirmoji korta“, kuria vasarą bus žaidžiama prieš Rusiją ir trečiąsias šalis.