Kallas: derybose dėl taikos Ukrainoje Europa negali būti neutrali tarpininkė
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas sako, kad derybose dėl taikos Ukrainoje Europa negali likti nuošalyje. Anot jos, svarbu ir toliau didinti spaudimą, kad sumažintume Rusijos galimų išpuolių grėsmę prieš kitas valstybes.
„Negalime būti neutralūs tarpininkai, nes Europa nuo pat karo pradžios yra Ukrainos pusėje. Todėl nesame neutralūs, vis dėlto arsenale turime nemažai ginklų – galime prisidėti prie platesnio susitarimo“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ kalbėjo K. Kallas.
„Reikia aiškių reikalavimų Rusijai, kad nutrauktume šį karą, kad taika būtų ilgalaikė ir kad sumažintume riziką, jog Rusija neužpultų kitų valstybių ateityje“, – pabrėžė ji.
Vis tik, K. Kallas teigė mananti, kad Rusija, tęsdama išpuolius prieš Ukrainos gyventojus, parodo, jog į taikos derybas nežiūri rimtai.
„Manau, viena yra kalbėti, bet visai kas kita – imtis veiksmų. Ar rusai šiuo metu ir toliau puola civilius, ar jie rimtai žiūri į derybas, ar jie bando parodyti valią pradėti derybas ir bent jau nutraukti išpuolius? Tai turime pamatyti pirmiausia“, – teigė ES užsienio politikos įgaliotinė.
„Mane įtikintų išpuolių prieš civilius nutraukimas. Tai būtų pirmasis dalykas, leidžiantis sėstis ir derėtis. Kol kas to nematome, todėl ir sakau, kad jie į derybas nežiūri rimtai“, – akcentavo K. Kallas.
Kaip jau rašė ELTA, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve‘as Witkoffas sekmadienį pradėjo derybas su Volodymyru Zelenskiu dėl karo su Rusija pabaigos. Tai pirmasis jų vizitas Kyjive, rengiamas praėjus dienai po to, kai jie Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
S. Witkoffas ir J. Kushneris tikisi atgaivinti derybas, kuriomis siekiama užbaigti didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas pareiškime naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Maskvoje jie „aptarė realius planus, kurie bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad jo pasiuntiniai veža „pasiūlymą“, kaip nutraukti karo veiksmus.
„Turime idėją taikai pasiekti“, – pareiškė jis, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Moldovoje nukrito dronas, kilo gaisras
Antradienį Rusijos dronas pažeidė Moldovos ir Rumunijos oro erdvę, skelbia „Kyiv Independent“.
Moldovos kariuomenė droną pastebėjo 16:20. Tai buvo „Shahed“ tipo dronas, į šalį jis įskrido iš Ukrainos pusės.
Kariuomenė stebėjo droną, jis 16:37 paliko Moldovos oro erdvę ir nuskrido Rumunijos kryptimi.
Buvo pakelti Ispanijos naikintuvai F/A-18, dislokuoti Mihailo Kogalniceanu oro bazėje.
Rumunijos valdžios institucijos paskelbė įspėjimus gyventojams keliuose regionuose.
Rumunijos radarai prarado ryšį su dronu šiek tiek po 17:00 vietos laiku. Pasak Rumunijos vyriausybės, dronas galiausiai sudužo „Moldovos Respublikoje, maždaug 25 kilometrus į rytus nuo sienos su Rumunija“.
Moldovos gynybos ministerija praneša, kad 17:26 tarnyboms pranešta, jog Moldovoje Mihăileni nukrito „nedidelis skraidantis aparatas, panašus į droną, kurio kritimo metu užsidegė sausa augmenija. Apie aukas nepranešta“.
Ukraina skelbia Rusijos planus: bandys naujo tipo raketas, spaus Baltarusiją
Rusija intensyvina smūgius Ukrainai ir siekia išprovokuoti krizę šalyje, sako Ukrainos žvalgybos vyriausiosios valdybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis, rašo UNIAN.
Chmara: Ukraina prašo partnerių skirti 300 „Patriot“ raketų iš turimų atsargų
Ukrainai reikia 300 „Patriot“ perėmimo raketų iš partnerių turimų atsargų, 500 „oras-oras“ raketų, galinčių neutralizuoti sparnuotąsias raketas, taip pat nešiojamųjų oro gynybos ginklų sistemų (MANPADS) ir 2 mlrd. JAV dolerių dronams įsigyti.
Kaip pranešė „Ukrinform“ korespondentas, Ukrainos gynybos ministras Jevhenas Chmara tai sakė 36-ajame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime.
J. Chmara teigė, kad su partnerių pagalba ir pasinaudojant ES paskolos lėšomis Ukraina pasirašo sutartis dėl maždaug 1 000 raketų „Patriot“ sistemoms. Tačiau didžioji dalis šių raketų bus pradėta tiekti tik ateinančiais metais.
„Būtent todėl šiandien prašome jūsų duoti mums raketų iš savo atsargų mainais į pažangesnes raketas, kurios ateityje bus pristatytos pagal mūsų sutartis“, – sakė ministras.
J. Chmara taip pat pabrėžė būtinybę aprūpinti Ukrainą nešiojamomis oro gynybos sistemomis ir „oras-oras“ raketomis, skirtomis kovoti su reaktyviniais „Shahed“ dronais ir sparnuotosiomis raketomis.
Pasak jo, dešimtys Ukrainos įmonių kuria pigesnes priemones, skirtas reaktyviniams atakos dronams atremti, o kai kurios iš sukurtų perėmimo priemonių jau išbandomos kovos sąlygomis.
Ministras taip pat paragino partnerius kuo greičiau priimti sprendimus dėl Ukrainos gynybos finansavimo.
„Ankaroje buvo prisiimtas įsipareigojimas šiais metais suteikti Ukrainai 70 mlrd. eurų saugumo pagalbos. Šiuo metu matome, kad mūsų partneriai jau skiria 62 mlrd. eurų, įskaitant dvišalę pagalbą ir ES paskolą. Dėkojame jums už tai. Taigi, norint įvykdyti šią deklaraciją, reikia surasti dar 8 mlrd. eurų. Kartu noriu pabrėžti, kad bendras gynybos finansavimo trūkumas siekia 23 mlrd. eurų arba 27 mlrd. JAV dolerių“, – pabrėžė J. Chmara.
Pasak jo, šios lėšos padėtų finansuoti dronus ir užtikrinti jų stabilų tiekimą iki šių metų pabaigos ir kitų metų pradžios.
„Iki 90 proc. mūsų sėkmės mūšio lauke lemia dronai“, – pridūrė jis.
Ministras paprašė partnerių iki lapkričio priimti reikiamus finansinius sprendimus, kad jų poveikis mūšio lauke būtų juntamas jau žiemą. Jis taip pat pabrėžė būtinybę išlaikyti pakankamą gynybos paramos Ukrainai lygį ir 2027 m.
„Mūsų atsakas – pažangios technologijos ir greitis. Parama Ukrainai nėra subsidija. Tai investicija. Siūlome abipusiai naudingą partnerystę“, – pabrėžė ministras.
Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos gynybos kontaktų grupės susitikimas vyksta nuotoliniu būdu. Įžangines kalbas sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, Jungtinės Karalystės gynybos ministras Wesas Streetingas ir JAV karo sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimais Elbridge‘as Colby.
Prieš Ramšteino formato susitikimą Ukraina pateikė NATO sąrašą savo neatidėliotinų poreikių, susijusių su oro ir priešraketinės gynybos sistemomis.
NATO šalyje sulaikytas Rusijos pilietis: įtariamas sabotažo planu
Rumunijos institucijos antradienį pranešė sulaikiusios Rusijos pilietį, kuris kaltinamas filmavęs ir fotografavęs karinius objektus šioje su Ukraina besiribojančioje NATO šalyje, siekdamas Maskvos nurodymais pasirengti sabotažo aktui.
Prokurorai savo pranešime nurodė, kad 40-metis Rusijos pilietis kaltinamas karinės žvalgybos informacijos rinkimu šalyje nuo 2026 metų vasario iki liepos.
Įtariamasis tariamai fotografavo NATO įrangą keliose karinėse bazėse, įskaitant bazę sostinėje Bukarešte, taip pat karių ir kovinės įrangos judėjimą.
„Rumunijos žvalgybos tarnyba, bendradarbiaudama su nacionaliniais ir tarptautiniais partneriais, sužlugdė Rusijos Federacijos koordinuojamą sabotažo operaciją Rumunijos teritorijoje“, – teigiama atskirame Rumunijos žvalgybos tarnybos pranešime.
Nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Kyjivo Europos sąjungininkai teigia dažnai buvo tapę su Rusija siejamų „hibridinių atakų“ taikiniu.
Šių išpuolių, su kuriais teko susidurti šalims ir kurie nepasiekia atviro karo ribos, sąraše yra dronų skrydžių šalia jautrių objektų, oro erdvės pažeidimų, kibernetinių atakų ir įtariamų pasikėsinimo į gyvybę planų.
Rusija neigia, kad yra su tuo susijusi.
Tuo metu Rumunijos žvalgybos tarnyba pranešė, kad sulaikytas Rusijos pilietis „buvo gavęs tarpininko nurodymą fotografuoti ir filmuoti strateginės karinės reikšmės taikinius, įskaitant Ukrainos krovininius orlaivius „Antonov“.
Prokurorų teigimu, jis palaikė ryšį su operaciją koordinavusiu asmeniu naudodamasis šifruotų internetinių žinučių siuntimo platformomis.
Moldovos policija taip pat antradienį pranešė sulaikiusi 49 metų vyrą iš Azerbaidžano, „įtariamą neteisėtu informacijos rinkimu“ Rusijos žvalgybos tarnyboms.
Pasak policijos, įtariamasis kaltinamas informacijos apie karinius objektus Moldovoje, įskaitant JAV objektus, rinkimu.
Aiškėja, kada turėtų įvykti Trumpo ir Zelenskio susitikimas
Susitarta, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas įvyks rugsėjo mėnesį, sako Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Georgijus Tichijus, rašo UNIAN.
Pistorius: Vokietija padės stiprinti Ukrainos oro gynybą ir tieks daugiau raketų
Vokietija iš savo karinių atsargų siunčia Ukrainai dar daugiau „skubiai reikalingų“ „Patriot“ oro gynybos sistemų perėmimo raketų, pirmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Aš nusprendžiau... perduoti Ukrainai skubiai reikalingas „PAC-2“ perėmimo raketas iš Bundesvero atsargų“, – sakė B. Pistorius per nuotolinį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą, taip pat kreipdamasis į kitus Ukrainos rėmėjus ir ragindamas juos „patikrinti savo atsargas bei padaryti panašius pristatymus“.
Pasak „Ukrinform“, Vokietija suteiks Ukrainai papildomų įvairių tipų raketų, kad padėtų sustiprinti šalies oro gynybą prieš žiemą.
„Be perėmimo raketų „PAC-2“, Vokietija toliau didins jau vykdomus „oras-oras“ raketų „AIM-9“ tiekimus iš Bundesvero atsargų, kad Ukraina turėtų jų daugiau. Šios raketos tiekiamos jau dabar ir sustiprins Ukrainos oro gynybą prieš žiemą“, – sakė B. Pistorius.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vokietija toliau reguliariai tiekia „IRIS-T“ oro gynybos sistemas, įskaitant gynybos pramonės pagamintas valdomas raketas. Vidutinio nuotolio „IRIS-T“ sistema Ukrainoje puikiai pasiteisino.
„Todėl džiaugiuosi, kad Ukraina planuoja užsakyti kelis tūkstančius papildomų „IRIS-T“ valdomų raketų, kurios bus finansuojamos iš ES gynybos paskolos Ukrainai“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
Prieš „Ramšteino formato“ susitikimą Ukraina pateikė NATO sąrašą su savo skubiausiais poreikiais oro ir priešraketinėms gynybos sistemoms.
ES leido Ukrainai naudoti paskolą JAV „Patriot“ raketoms įsigyti
Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė, kad sutiko leisti Ukrainai skirti dalį jos 90 mlrd. eurų paskolos šiai šaliai JAV gamybos oro gynybos raketų sistemoms „Patriot“ įsigyti.
Ukrainos Europos rėmėjai stengiasi padėti užkamšyti Kyjivo gynybos spragas, nes šaliai trūksta kritiškai svarbių perėmimo įrenginių Rusijos raketoms numušti.
„Palankiai vertinu šalių narių susitarimą dėl išimties, leidžiančios Ukrainai įsigyti svarbiausių produktų oro gynybos sistemoms „Patriot“, – pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
U. von der Leyen sakė, kad šis sprendimas leis Kyjivui panaudoti kitą 3,2 mlrd. eurų paskolos išmoką „geresnei savo padangių apsaugai nuo Rusijos beatodairiškų atakų“.
Pagal ES paskolos sąlygas Ukraina turėtų išleisti pinigus daugiausia Europoje gaminamiems ginklams.
Kyjivas teigia, kad „Patriot“ sistemos yra veiksmingiausios numušant Rusijos balistines raketas.
Maskva sustiprino mirtinus smūgius Ukrainai, o Kyjivas suintensyvino atakas prieš infrastruktūrą Rusijos gilumoje.
Per naujausią naktinę ataką prieš Kyjivą žuvo trys žmonės, pranešė sostinės meras.
Ukrainą remiančių šalių gynybos ministrai vėliau antradienį turėtų surengti derybas dėl Ukrainos oro gynybos stiprinimo.
Jungtinė Karalystė antradienį paskelbė, kad taip pat skiria 100 mln. svarų (apie 116 mln. eurų) Ukrainos oro gynybos pajėgumams stiprinti šią žiemą, be kita ko, „Patriot“ raketomis.
Rusai du kartus puolė keleivinį traukinį Dnipras–Zaporižia, žuvo konduktorė
Rusijos pajėgos du kartus dronais puolė keleivinį traukinį Zaporižios srityje, žuvo traukinio konduktorė.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (SES).
„Rusai bepiločiais orlaiviais puolė keleivinį traukinį, žuvo geležinkelio darbuotoja. Keleiviai spėjo išlipti iš traukinio prieš ataką. Jie buvo iš anksto evakuoti, lydimi „Ukrzaliznytsia“ darbuotojų“, – sakoma pranešime.
Per ataką užsidegė vienas iš elektrinio traukinio vagonų. Maždaug po pusvalandžio Rusijos pajėgos vėl puolė traukinį, gaisras kilo kitame vagone. Gelbėtojai užgesino gaisrus.
Dėl tolesnių atakų grėsmės gelbėtojai turėjo sustabdyti gaisrų gesinimo operacijas ir slėptis.
„Ukrzaliznytsia“ patvirtino, kad per ataką žuvo traukinio konduktorė.
„Deja, turime patvirtinimą, kad per priešo ataką žuvo mūsų kolegė – regioninio keleivinio traukinio Dnipras–Zaporižia konduktorė. Ji grįžo į traukinį, paskelbus evakuaciją ir įspėjimą apie padidėjusį pavojų. Priešo smūgis nusinešė jos gyvybę“, – pranešė bendrovės spaudos tarnyba.
Zelenskis: Rusija po rinkimų planuoja mobilizuoti dar 300 tūkst. žmonių
Iki Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų pabaigos Rusija stengsis nerodyti jokių mobilizacijos ženklų, tačiau po jų gali pakeisti savo retoriką.
Tai bendraudamas su žurnalistais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Iš Peskovo – ciniškas pareiškimas dėl karo
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija išlieka įsitikinusi, jog pasieks sėkmę kare prieš Ukrainą, rašo „Interfax“.
„Esame įsitikinę, kad pergalė labai arti, tikime savo kariais“, – cituojamas jis.
D. Peskovas toliau apkaltino Ukrainą nepriimant sprendimų ir pabrėžė, kad Rusijos sąlygos karo pabaigai jau neva seniai aiškios.
Ukrainos Sumų srityje Rusijos pajėgos atakavo keleivinį traukinį, yra sužeistųjų
Rusijos pajėgos Ukrainos Sumų srityje atakavo priemiestinį traukinį, per smūgį buvo sužeista traukinio keleivių.
Apie šį trečią Rusijos smūgį traukiniams antradienio rytą rašo portalas „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos valstybinės geležinkelių operatorės „Ukrzaliznycia“ vadovas Oleksandras Percovskis socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė: „Dar vienas smūgis teko dyzeliniam priemiestiniam traukiniui Sumų srityje. Dar kartą, pastebėjus grėsmę, laiku buvo atliktas prevencinis sustabdymas dėl saugumo, o keleiviai – evakuoti.“
„Tačiau, pirminiais duomenimis, ne visi buvo pakankamai saugiu atstumu ir kai kuriuos keleivius sužeidė skeveldros“, – sakė jis.
O. Percovskis pridūrė, kad traukinio įgula įvykio vietoje suteikė pirmąją pagalbą sužeistiesiems, o medikai atvyko vėliau.
Jis paragino fronto linijos gyvenviečių keleivius nedelsiant ieškoti prieglobsčio arba pasitraukti daugiau nei 200 m atstumu nuo traukinio, kai atliekamas sustabdymas dėl saugumo ir paskelbiama evakuacija.
„Geležinkelių riedmenys ir infrastruktūra yra vieni pagrindinių rusų taikinių fronto bendruomenėse“, – sakė O. Percovskis.
TATENA: Zaporižios atominė elektrinė po trijų savaičių vėl prijungta prie elektros tinklo
Rusijos okupuota Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė vėl prijungta prie elektros tinklo, beveik tris savaites naudojusi senkančias dyzelino atsargas, pranešė Jungtinių Tautų (JT) branduolinė agentūra.
Šešių neveikiančių reaktorių aušinimui elektrą naudojanti jėgainė nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį ne kartą buvo likusi be elektros tiekimo.
Per pastarąjį incidentą Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) tarpininkautos Rusijos ir Ukrainos paliaubos leido pataisyti vienintelę likusią elektrinei elektros tiekiančią liniją, vėlų pirmadienį pranešė agentūra.
Išorinio elektros tiekimo atkūrimas buvo „labai reikalingas žingsnis“, nes elektrinei grėsė „galimas visiškas elektros dingimas, o avarinėms generatorių operacijoms reikalingos dyzelino atsargos seko“, teigė TATENA.
Anot TATENA, linijos tiekimas nutrūko rugpjūčio 20 dieną dėl karinių veiksmų į šiaurę nuo Dnipro upės.
Pietų Ukrainoje esančią jėgainę Rusijos kariuomenė užėmė 2022 metų kovą, praėjus vos kelioms savaitėms nuo plataus masto invazijos pradžios.
Abi šalys nuolat kaltina viena kitą atakomis prieš ant Dnipro kranto esančią elektrinę.
TATENA ne kartą ragino susilaikyti nuo veiksmų, siekiant užtikrinti branduolinę saugą ir saugumą.
TATENA komandos elektrinėje nuolat dirba nuo 2022-ųjų rugsėjo. Šeši Zaporižios reaktoriai yra sustabdyti nuo 2022-ųjų.
Tiesioginio eterio metu – Rusijos drono smūgis: smogė Ukrainos TV kanalo pastatui
Rusijos dronas atakavo televizijos kanalo „Mes – Ukraina“, transliuojančio bendrą naujienų telemaratoną „Vieningos naujienos“, pastatą. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Lavrovas atskleidė, ką toliau darys Putinas: pasiuntė žinią Vakarams
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prakalbo apie Vladimiro Putino planus tęsti karą ir „nepriimtinu“ pavadino siūlymą nutraukti atakas prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje, skelbia „The Moscow Times“.
Rusija tęs karą prieš Ukrainą, kol Vakarai nepadarys nuolaidų Maskvai, pareiškė jis.
„Savo tikslų sieksime ne prie derybų stalo, nors mums tai būtų priimtiniau (ir Ankoridžas tai įrodė), o mūšio lauke, kaip ne kartą yra patvirtinęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – interviu televizijos laidų vedėjai Julijai Menšovai sakė S. Lavrovas.
Pasak jo, Vakarai turėjo daug galimybių pasiekti taiką Ukrainoje, tačiau esą kaskart neleido Kyjivui sudaryti susitarimo. Todėl Vakarų šalims, pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, nereikėtų „blaškytis“ su savo „naujomis idėjomis“ dėl Ukrainos.
S. Lavrovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Maskva nevykdo taikos derybų.
Be to, jis „nepriimtinu“ pavadino pasiūlymą nutraukti smūgius prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje. S. Lavrovo teigimu, tokią iniciatyvą pateikė Ukraina, o į jos aptarimą įtraukė Turkiją.
Sužeistųjų per didžiulę ataką Kyjive padaugėjo iki 18
Sužeistųjų per Rusijos didelio masto ataką antradienį Kyjive skaičius išaugo iki 16, du žmonės žuvo, feisbuke pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka.
Per naktį rusų surengtą kombinuotą ataką prieš Kyjivą apgadinta daugiau nei 50 objektų, įskaitant gyvenamuosius pastatus, bendrabutį, mokyklos teritoriją, parduotuves, degalines ir miltų gamybos įmonę, pranešė jis.
„Žala padaryta daugelyje rajonų. Per ataką Solomiankos rajone žuvo du žmonės. Sužeistųjų gyventojų skaičius išaugo iki 16. Visi gauna reikiamą pagalbą“, – sakė I. Klimenka.
Jis pranešė, kad sprogimai Kyjive griaudėjo beveik penkias valandas. Gelbėtojai ir policijos pareigūnai nuo pirmųjų atakos minučių padėjo civiliams gyventojams išpuolio vietose. Buvo išgelbėta trylika žmonių, įskaitant žmones, evakuotus iš užblokuotos patalpos Holosijivo rajone. Per pakartotinį smūgį nukentėjo Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos transporto priemonės.
Kyjive toliau dirba daugiau nei 300 gelbėtojų ir policijos pareigūnų. Jie gesina gaisrus ir valo nuolaužas septyniose vietose, dokumentuoja dar vieną teroro aktą prieš civilius gyventojus, priima gyventojų pranešimus apie sunaikintą ir sugadintą turtą bei teikia paramą nukentėjusiesiems.
Veikia Vidaus reikalų ministerijos mobilieji aptarnavimo centrai, juose piliečiai gali atkurti savo dokumentus. Visa tai vyksta dar vieno oro antskrydžio pavojaus metu, pabrėžė ministras.
Pasak I. Klymenkos, Rusija naktį puolė ir Kyjivo, Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios bei Sumų srits.
Odesos srityje Rusijos pajėgos raketomis smogė į turgų po atviru dangumi.
Rytą Sumų srityje buvo užpultas traukinys Kyjivas–Sumai. Keleiviai buvo palydėti į saugią vietą ir evakuoti Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir regioninės karinės administracijos autobusais. Gelbėtojai užgesino lokomotyvą apėmusį gaisrą.
„Rusijos pajėgos šiuo metu toliau puola civilinius objektus Ukrainos regionuose“, – pridūrė vidaus reikalų ministras.
Vengrijai išsiunčiant iš šalies 10 Rusijos diplomatų, Maskva žada skausmingą atsaką
Vengrija išsiunčia iš šalies 10 Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojų, antradienį pareiškė užsienio reikalų ministrė Anita Orban. Maskva savo ruožtu pareiškė, kad jos atsakas bus „griežtas ir skausmingas“.
Ministrės teigimu, jie „Vengrijoje vykdė veiklą, kuri pagal Vienos konvenciją diplomatams yra nepriimtina“.
Pasak A. Orban, naujoji proeuropietiško konservatoriaus ministro pirmininko Peterio Magyaro vyriausybė tokio žingsnio ėmėsi siekdama apsaugoti Vengrijos „saugumą ir suverenitetą“.
Ministrė pranešė, kad Vengrija „paragino minėtus asmenis išvykti“ iš šalies, ir pridūrė, jog šis žingsnis „nereiškia diplomatinių santykių su Rusija nutraukimo“.
„Vengrija ketina tęsti būtiną dialogą, grindžiamą abipuse pagarba ir taisyklių laikymusi“, – sakė A. Orban, tačiau nepatikslino, kuo konkrečiai Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai kaltinami.
Reaguodama į šį Budapešto žingsnį, Maskva pažadėjo imtis griežtų atsakomųjų priemonių.
„Atsakas rusofobiškam lobizmui Budapešte bus griežtas ir skausmingas“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Buvęs Vengrijos nacionalistinių pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris per balandį vykusius rinkimus po 16 metų neteko valdžios, palaikė glaudžius ryšius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu.
Gegužę pareigas pradėjęs eiti P. Magyaras siekia gerinti santykius su Europos Sąjunga (ES) ir Kyjivu, kurie valdant jo pirmtakui buvo įtempti.
Po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Vengrija, kitaip nei kitos Europos šalys, Rusijos diplomatų iš šalies masiškai neišsiuntė.
Prorusiška grupuotė pasiuntė ultimatumą Latvijai, Lenkijai ir Portugalijai: davė mėnesį
Prorusiška teroristinė grupuotė „Global Citizens Against War 1984“ išsiuntė grasinamus laiškus Latvijai, Lenkijai ir Portugalijai, reikalaudama nutraukti įmonių, gaminančių ir tiekiančių ginkluotę Ukrainai, veiklą.
Zelenskis paskelbė naujausią žinią: derybose bręsta netikėtas posūkis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie „judėjimą trišalio derybų formato link“, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN.
„Mano nuomone, judame, judame trišalio derybų formato link. Čia negaliu atskleisti visų detalių. Su Amerikos puse susitarėme, kad pirmiausia visa tai tarpusavyje parengsime, o tada jau informuosime visuomenę“, – garso žinutėmis žurnalistams pareiškė Volodymyras Zelenskis.
Tai svarbus momentas, nes anksčiau Ukraina kėlė reikalavimą, kad prie derybų stalo būtinai dalyvautų ir Europos pusė.
Patys europiečiai taip pat visada primygtinai reikalavo dalyvauti derybose.
Jeigu Ukraina iš tiesų pereis prie trišalio derybų formato, tai reikš kardinalų jos pozicijos pasikeitimą.
V. Zelenskis pareiškė, kad tikisi apie rugsėjo 20-ąją susitikti su Donaldu Trumpu. Viena iš pokalbio temų bus oro gynybos sistemų tiekimo paketas.
„Tikiuosi apie rugsėjo 20-ąją susitikti su Trumpu“, – teigė V. Zelenskis
„Mums reikia amerikiečių paketų, skirtų apsaugai nuo balistinių raketų. Jie išsamiai išgirdo, ko mums reikia ir iki kada. Tikiuosi šią temą iškelti per susitikimą su Trumpu apie rugsėjo 20-ąją. Ir, duok Dieve, bus rezultatas“, – pareiškė V. Zelenskis.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 142 rusų dronus ir 33 raketas
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 142 dronus ir 33 raketas, kuriomis Rusija nuo pirmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 166 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“, bei įvairaus tipo imitacinius bepiločius. Taip pat paleistos balistinės raketos „Iskander-M“/С-400/KN-23“, 32 sparnuotosios raketos „Ch-101“ ir priešlaivinės „Oniks“ raketos.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pagrindinės atakų kryptys buvo Odesos ir Kyjivo regionai.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 142 dronai, dvi balistinės raketos „Iskander-M“/„KN-23“/„S-400“/„Onyx“, 31 sparnuotoji raketa „ChX-101“/„Iskander-K“.
29 vietose registruoti raketų ir dronų smūgiai, devyniose – numuštų bepiločių nuolaužos.
JK skyrė 100 mln. svarų Ukrainos oro gynybai, įskaitant „Patriot“ raketas
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį paskelbė skirianti 100 mln. svarų sterlingų (116,4 mln. eurų) Ukrainos oro gynybos pajėgumams šią žiemą stiprinti.
Paketas apims ir sistemų „Patriot“ raketas.
Kaip indėlį į NATO paramos Kyjivui programą, JK taip pat tieks „oro gynybos gaudytuvus, didelio kalibro artilerijos sviedinius ir dronus“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Žinia iš Ukrainos: JAV pasiūlė dar blogesnes sąlygas nei anksčiau
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris po vizito Maskvoje į Kyjivą atvežė blogesnes taikos sąlygas nei anksčiau, pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatė Anna Skorochod.
Rusijos karo išlaidos muša rekordus: kas valandą išleidžia po 25 mln. eurų
Rusijos federalinio biudžeto išlaidos karui su Ukraina pirmąjį 2026 metų pusmetį pasiekė naują rekordą – 10,687 trln. rublių (apie 106,3 mlrd. eurų), remdamasis Finansų ministerijos duomenimis apskaičiavo Vokietijos Tarptautinio ir saugumo reikalų instituto mokslinis bendradarbis Janis Kliugė.
Latvija kitąmet planuoja uždrausti autobusų reisus į Rusiją ir Baltarusiją
Nuo 2027 m. Latvijoje planuojama uždrausti reguliarius ir užsakomuosius tarptautinius autobusų reisus į Rusiją ir Baltarusiją, taip pat tranzitą per Latvijos teritoriją į šias šalis, antradienį pranešė naujienų portalas lsm.lv.
Tai numatyta Latvijos Susisiekimo ministerijos parengtuose ir vyriausybei svarstyti pateiktuose Kelių transporto įstatymo pataisų projektuose.
Pagal tarptautinį susitarimą šiuo metu iš Latvijos į Rusiją vykdomas vienas reguliarus autobusų reisas į Maskvą. Jo licencija galioja iki 2027 m. sausio 9 d. ir jos pratęsti neplanuojama.
Latvijos Susisiekimo ministerija vis dėl to pripažįsta, kad reguliarių reisų iš Latvijos ribojimas nėra visiškai veiksmingas, nes keleiviai gali rinktis maršrutus su persėdimu Estijoje ar Lietuvoje, taip pat mikroautobusų paslaugas, kurioms atitinkamos keleivių vežimo autobusais taisyklės netaikomos.
Todėl, pasak lsm.lv, ministerija ketina siekti suderinto sprendimo Baltijos šalių bei Europos Sąjungos (ES) lygmenimis.
Praėjusių metų spalio 7 d. Latvijos vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. spalio 31 d. uždrausti užsakomąjį keleivių vežimą per Latvijos ir Rusijos bei Latvijos ir Baltarusijos sienas. Šiuo metu rengiamas potvarkis, kuriuo šį draudimą numatoma pratęsti dar metams.
Masinė Rusijos ataka sukrėtė Ukrainą: Zelenskis įvardijo, ko siekė Maskva
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė po Rusijos smūgių Kyjivui ir aplinkiniam regionui, per kuriuos žuvo du žmonės.
Jis šią ataką pavadino „sudėtinga“ ir pareiškė, kad Maskva „stengėsi ją suplanuoti taip, kad būtų padaryta kuo daugiau žalos žmonių gyvybėms“. Atakai buvo panaudotos balistinės, sparnuotosios raketos, taip pat reaktyviniai „Shahed“ dronai.
V. Zelenskio teigimu, du žmonės žuvo, dar 10 buvo sužeisti, o per atakas padaryta „didelė žala“ gyvenamiesiems namams ir kitai civilinei infrastruktūrai.
„Kyjivo srityje smogta kritinei infrastruktūrai. Odesos srityje – paprastam turgui. Charkive sužeisti du žmonės. Apgadintas daugiabutis namas.
Ryte Sumų srities geležinkelio stotyje buvo atakuotas traukinio Kyjivas–Sumai lokomotyvas. Laimei, niekas nenukentėjo. Vykdoma evakuacija. Taip pat buvo atakuojama Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse.“
Nors buvo numušti 175 oro taikiniai, o kovojant su įvairių tipų raketomis pasiekta „labai gerų rezultatų“, V. Zelenskis pabrėžė: „Kiekvieną dieną savo partneriams įrodinėjame, kad mums reikia daugiau perėmimo raketų.“
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1410 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 8 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 499 tūkst. 390 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 410 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 332 (+0) priešo tankus, 25 285 (+1) šarvuotas kovos mašinas, 49 341 (+30) artilerijos sistemą, 2 104 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 612 (+3) oro gynybos sistemų, 441 (+0) karo lėktuvą, 355 (+0) sraigtasparnius, 2 521 (+5) antžeminę robotizuotą sistemą, 504 309 (+ 1 592) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 070 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 145 478 (+452) automobilius ir degalų cisternas, 4 647 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Rusai Ukrainoje sugriovė arba apgadino beveik 2,7 tūkst. gydymo įstaigų
Nuo tada, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, rusų kariuomenė Ukrainoje apgadino arba sunaikino beveik 2,7 medicinos įstaigų, pranešė Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija.
„Remiantis regioninių karinių administracijų ir Kyjivo miesto karinės administracijos sveikatos priežiūros skyrių pateikta informacija, patvirtinta, kad iki 2026 m. rugsėjo 1 d. buvo apgadinti arba sunaikinti 2 687 objektai, priklausantys 854 sveikatos priežiūros įstaigoms. Iš jų 340 objektų, priklausančių 127 sveikatos priežiūros įstaigoms, buvo visiškai sunaikinti“, – teigė ministerija.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, daugiausia apgadintų ir sunaikintų objektų užregistruota Charkivo, Donecko, Dnipropetrovsko, Chersono, Mykolajivo ir Kyjivo srityse.
Ministerijos teigimu, nepaisant kasdienių grėsmių ir sudėtingos saugumo padėties, nuolat dedamos pastangos atkurti medicinos infrastruktūrą. Iki šiol visiškai atkurta 752 įstaiga, o dar 317 atstatyta iš dalies. Tuo pačiu metu 87 įstaigos, kurios buvo visiškai atkurtos, vėliau buvo vėl apgadintos.
„Sveikatos priežiūros įstaigos ir toliau veikia net sudėtingomis sąlygomis. Šiuo metu paslaugos teikiamos 1 639 įstaigose, dar 187 veikia iš dalies, o 241 įstaiga buvo perkelta į kitas vietas“, – pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Tiesa, informacija apie Mariupolio ir kitų laikinai okupuotų teritorijų infrastruktūrą yra neišsami, nes nepriklausomą jos patikrinimą atlikti nėra galimybių.
Ministerija taip pat pranešė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pajėgos sunaikino 345 greitosios medicinos pagalbos transporto priemones, be to, dar 225 priemonės buvo apgadintos, o 80 greitosios pagalbos automobilių buvo konfiskuota.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, nuo Rusijos agresijos visoje Ukrainoje nukentėjo 2 138 kultūros paveldo objektai ir 2 640 kultūros įstaigų.
Saratove – sprogimai ir liepsnos: dronai atakavo Rusijos naftos gamyklą
Pranešama, kad naktį Ukrainos dronai smogė Saratovo naftos perdirbimo gamyklai Rusijoje. Tai rodo vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdai, kuriuos išanalizavo stebėsenos grupės, skelbia „The Kyiv Independent“.
„Nežinome, kas bus rytoj“: Suomija prie Rusijos sienos pastatė milžinišką tvorą
Suomija pirmadienį pastatė 200 km ilgio tvorą, sekcijomis pastatytą palei rytinę sieną su Rusija, norėdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų instrumentalizavimo siekiant destabilizuoti šią Šiaurės šalį.
Per rusų ataką Kyjive du žmonės žuvo, septyni buvo sužeisti
Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad per kombinuotą rusų pajėgų antpuolį antradienį mieste du žmonės žuvo, dar septyni buvo sužeisti.
„6:30 val. duomenimis, per Rusijos antpuolį buvo sužeisti septyni žmonės, dar du žmonės žuvo“, – nurodoma administracijos įraše.
Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba (SES) pranešė, kad rugsėjo 8-osios naktį Rusijos surengta kombinuota ataka Kyjive padarė nuostolių, bent penkiuose sostinės rajonuose kilo gaisrų.
Liepsnojo privačių namų garažai ir sandėliai, tarnybos darbuotojams teko gelbėti žmones, negalinčius ištrūkti iš apgriautų gyvenamųjų namų.
Pirmiau buvo pranešta, kad, Rusijos pajėgoms po trijų dienų pertraukos, skirtos užtikrinti saugumą JAV pasiuntinių vizito Ukrainos ir Rusijos sostinėse metu, vėl pradėjus bombarduoti Kyjivą, mieste buvo girdėti sprogimai.
Zaporižios AE atkurtas elektros tiekimas
Po beveik trijų savaičių atkurtas skubiai reikalingas elektros energijos tiekimas netoli fronto esančiai Zaporižios atominei elektrinei. Per ribotas paliaubas pavyko suremontuoti pažeistą elektros liniją, pirmadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Tai labai svarbus žingsnis, siekiant išvengti branduolinės nelaimės, pažymėjo TATENA vadovas Rafaelis Grossis.
Rusijos okupuotai branduolinei jėgainei būtinas stabilus elektros tiekimas reaktoriams aušinti. Paskutinė likusi elektros linija buvo pažeista per karo veiksmus rugpjūčio 20 d.
Nuo tada elektros energiją tiekė avariniai generatoriai, tačiau pastarosiomis dienomis šiems agregatams skirtas dyzelinas jau ėjo į pabaigą. Jei elektros linija nebūtų buvusi suremontuota, branduolinė elektrinė galėjo likti visiškai be elektros, teigė TATENA.
Didžiausia Europos atominė elektrinė jau netrukus po karo pradžios atsidūrė Rusijos kontrolėje. Šeši reaktoriai šiuo metu yra sustabdyti ir elektros energijos negamina.
Prieš karą elektrinė turėjo dešimt išorinių elektros linijų, skirtų, be kita ko, aušinimo sistemoms aprūpinti.
Dėl kaltinimų korupcija atsistatydino Ukrainos generalinis prokuroras
Pirmadienį iš pareigų atsistatydino Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka. Tokį sprendimą jis priėmė sulaukęs kaltinimų korupcija, dėl kurių pareigūnai savaitgalį atliko kratas jo biure, vykdydami tyrimą dėl nelegalių skambučių centrų.
Kyjivas jau ne vienus metus stengiasi išgyvendinti korupciją, kuri išliko ir per Rusijos invaziją, o prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausią aplinką sukrėtė keli skandalai.
Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuotoji kovos su korupcija prokuratūra (SAPO) šeštadienį pranešė atskleidę pinigų plovimo schemą, kuriai „vadovavo vienas Generalinės prokuroratūros pareigūnas“, ir atlikę ten kratas.
Tyrėjų teigimu, tinklas gaudavo pinigų už skambučių centrų, vykdžiusių sukčiavimą telefonu, apsaugą ir „išplovė milijoninius turtus“.
Per daugiau nei ketverius karo metus sukčiavimo telefonu atvejų skaičius smarkiai išaugo tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.
NABU duomenimis, kyšiai buvo naudojami nekilnojamajam turtui, papuošalams ir kitoms vertybėms pirkti.
Sekmadienį R. Kravčenka socialiniuose tinkluose paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė atmetantis kaltinimus, pavadino juos visiškai nepagrįstais ir neigė padaręs ką nors neteisėto.
Pirmadienį jis pranešė: „Pateikiau prašymą atleisti mane iš generalinio prokuroro pareigų.“
„Nenoriu, kad Generalinė prokuroratūra būtų naudojama kaip įrankis politinėje konfrontacijoje. Mano pozicija dėl kaltinimų lieka nepakitusi“, – pridūrė jis savo įraše „Telegram“.
NABU paskelbė seifo, prikimšto dolerių kupiūrų ryšulių, nuotraukas ir nurodė nustačiusi penkis šios schemos organizatorius, tačiau jų pavardžių neįvardijo.
Šveicarijoje įsikūrusios „Pasaulinės iniciatyvos prieš transnacionalinį organizuotą nusikalstamumą“ (GI-TOC) duomenimis, nelegaliuose skambučių centruose Ukrainoje dirba apie 60 tūkst. žmonių.
Rusija nutraukė pauzę: Kyjivą sudrebino galingi sprogimai, žuvo žmonės
Ankstyvą antradienį Kyjive nugriaudėjo stiprių sprogimų banga, pareikalavusi mažiausiai dviejų gyvybių, pranešė pareigūnai, Rusijai po trijų dienų pertraukos atnaujinus smūgius Ukrainos sostinei.
Zelenskis iš JAV pasiuntinių išgirdo svarbią žinią
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu naujienų agentūrai „Axios“ pasakė, kad po susitikimo su JAV prezidento atstovais Kyjive gavo iš jų žinutę, kad „rusai yra pasirengę deryboms“.
Vieną iš Charkivo bokso klubų netikėtai aplankė Angelina Jolie
Holivudo žvaigždė ir filantropė Angelina Jolie per savo naujausią kelionę į Ukrainą netikėtai aplankė vieną iš rusų artilerijos intensyviai apšaudomo Ukrainos Charkivo miesto bokso klubų, pirmadienį pranešė šalies bokso federacija ir klubo savininkas.
Kino žvaigždė, kuri anksčiau ėjo Jungtinių Tautų specialiosios pasiuntinės pabėgėlių reikalams pareigas, nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šią karo nuniokotą šalį aplankė mažiausiai du kartus.
Ukrainos bokso federacijos paskelbtoje nuotraukoje matyti A. Jolie ir jos sūnus Knoxas, pozuojantys bokso salėje.
„Garsi aktorė Angelina Jolie apsilankė Charkivo bokso klube „Spadkojemec“, – platformoje „Instagram“ rašė bokso federacija.
„Jos sūnus Knoxas kartu su Ukrainos gynėjais klube surengė muay thai treniruotę“, – pridūrė šaltinis.
Charkivas – antras pagal dydį Ukrainos miestas – įsikūręs netoli sienos su Rusija, kurios pajėgos nuo 2022 m. pradžios, kai prasidėjo invazija, nuolat apšaudo miestą artilerijos ugnimi.
Be to, miestą kasdien puola rusų dronai ir raketos.
Klubo „Spadkojemec“ savininkas Pavlo Čyško sakė, kad, gavęs užsakymą dėl sporto salės rezervacijos sekmadieniui, „net neįsivaizdavo“, jog susitiks su A. Jolie.
„Visiems, kurie manęs klausė – tai ne pokštas, ne dirbtinis intelektas. Viskas įvyko visiškai atsitiktinai: mūsų didžiam džiaugsmui, į mūsų sporto salę užsuko Angelina Jolie“, – vaizdo įraše, paskelbtame platformoje „Instagram“, pasakojo sakė P. Čyško.
„Ji mus pagyrė, pasakė, kad jai patinka mūsų sporto salė, o mes jai padėkojome. Ji paklausė mano sūnaus, kiek laiko jis jau sportuoja“, – pasakojo P. Čyško.
„Va čia tai klasė. O jos sūnus – lygiai toks pat. Jis visiems paspaudė ranką... Buvo tikrai kieta!“, – pridūrė jis.
Zelenskis surado Putino silpnąją vietą: „Jam reikia Trumpo"
Po ką tik įvykusio JAV tarpininkų vizito Maskvoje ir Kijeve Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia matąs galimybę iki prasidedant žiemai pradėti taikos derybas.
V. Zelenskis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laukia dar vienos atšiaurios žiemos, padėsiančios jam nusilpninti Ukrainą, be kita ko, atakuojant jos energetikos infrastruktūrą, tačiau, artėjant lapkričio pradžioje vyksiantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams, nenori priešintis JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
„Manau, kad Putinui reikia Trumpo, – duodamas interviu JAV naujienų agentūrai „Axios“ sakė V. Zelenskis. – Jis nenori... jo pykdyti.“
Savaitgalį V. Putinas ir V. Zelenskis priėmė JAV derybininkus Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį, kad aptartų galimybę atnaujinti taikos derybas tarp Maskvos ir Kijevo. Apie konkrečius šių pokalbių rezultatus nebuvo užsiminta.
V. Zelenskis bendrais bruožais nupasakojo galimus būdus, kaip sušvelninti padėtį iki prasidedant žiemai.
Ukraina taip pat gali daryti spaudimą Rusijai
Vis dėlto jis sakė manąs, kad Maskva norės pasinaudoti žiema, kad imtų daryti dar didesnį spaudimą Ukrainai.
„Rusija tikrai mano, kad ši žiema gali padėti jai mus palaužti, – naujienų agentūrai „Axios“ sakė V. Zelenskis. Pasak jo, rusų tikslas – priversti Kijevą parodyti didesnį norą eiti į kompromisą.
Jis įspėjo, kad ir Ukraina gali daryti ekonominį spaudimą Rusijai.
„Kai jie užpuolė mūsų elektros tinklus, mes užkirtome jiems kelią pardavinėti naftą ir dujas“, – paaiškino V. Zelenskis.
Tačiau Ukraina nori atnaujinti diplomatinių derybų procesą.
„Turime šį rugsėjį ir spalį rasti kokį nors būdą susikalbėti, – sakė V. Zelenskis. – Be dialogo... mes nepasieksime jokio rezultato.“
Jis tikisi, kad D. Trumpas ras būdą, kaip pradėti derybų procesą dar iki žiemai prasidedant.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
čia tas pats, kas negras ir žydas Hitleris
Trumpas susiskambino su Putinu: štai apie ką kalbėjo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas kalbėjosi telefonu, skelbia TASS. Apie tai, anot agentūros, pranešė V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas.
Skelbiama, kad V. Putinas ir D. Trumpas kalbėjosi apie JAV pasiuntinių Jaredo Kushnerio ir Steve‘o Witkoffo vizitus Maskvoje ir Kyjive. Ukrainą ir Rusiją jie aplankė praėjusį savaitgalį.
V. Putinas taip pat esą pateikė D. Trumpui informaciją apie karo eigą.
„Putinas pokalbyje su Trumpu teigiamai įvertino JAV tarpininkavimo pastangas ieškant būdų, kaip išspręsti Ukrainos konfliktą“, – pranešime cituojamas J. Ušakovas.
„Trumpas pareiškė, kad yra suinteresuotas pasiekti proveržį sprendžiant Ukrainos konfliktą per savo prezidentavimo laikotarpį“, – priduriama jame.
Taip pat pranešama, kad V. Putinas esą pareiškė D. Trumpui, kad Rusija neturi jokių agresyvių planų Europos atžvilgiu.
„Putinas ir Trumpas susitarė tęsti darbą sprendžiant humanitarinius klausimus, įskaitant sulaikytųjų ir nuteistųjų mainus“, – J. Ušakovą cituoja minėta agentūra.