Putino pasiuntinys susiruošė į Majamį: štai ko ten skris
Autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šeštadienį vyks į Majamį, kur susitiks su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos nariais.
Apie tai naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė du šaltiniai, susipažinę su vizito detalėmis.
Putino sąjungininkė atsitraukia? 1 šalis netikėtai sumažino ginklų tiekimą Rusijai
Sausį Šiaurės Korėja smarkiai sumažino ginklų tiekimą Rusijai.
Apie tai praneša Pietų Korėjos leidinys „NK News“, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis.
Leidinyje nurodoma, kad sausio mėnesį buvo užfiksuotas tik vienas atvejis, kai Rusijos konteineriniai laivai įplaukė į Šiaurės Korėjos uostus.
Pagal palydovinius vaizdus, laivas prišvartavo prie prieplaukos, susijusios su ginklų eksportu, sausio 14 d., po to, kai dieną prieš tai iškrovė tuščius konteinerius gretimoje prieplaukoje.
Ankstesnis tokio tipo Rusijos laivo atvykimas į Šiaurės Korėjos uostą įvyko gruodžio 21 d. Po jo išvykimo per kelias dienas prieplaukoje buvo iškrauti konteineriai, kurie laukė išsiuntimo dar tris savaites.
Kaip pažymi leidinys, paprastai Rusijos laivai kas mėnesį į Korėjos uostą atplaukdavo mažiausiai tris kartus.
Sausio mėnesio pertraukos priežastys nėra žinomos.
Zelenskis įspėja: Rusija rado naują taikinį
Šiuo metu Rusija persiorientuoja į smūgius Ukrainos logistikai ir transporto mazgams. Apie tai savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, pažymėjęs, kad visose srityse „nuo penktadienio nakties iš tiesų nebuvo smūgių energetikos objektams“.
Ukraina nurodė evakuoti vaikus ir jų globėjus iš septynių rytinio fronto kaimų
Ukraina penktadienį įsakė evakuoti šeimas su vaikais iš septynių kaimų Šiaurės rytinėje Charkivo srityje, Rusijos kariuomenei artėjant prie šios vietovės.
Karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas socialiniuose tinkluose pranešė, kad buvo nuspręsta „priverstinai evakuoti šeimas su vaikais iš septynių Senojo Saltivo bendruomenės kaimų“, ir pridūrė, kad gyvenvietėse liko 25 vaikai.
Zelenskis kirto Europai: štai kuo kaltina
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis atviriau kritikuoja Europos lyderius. Po aštrios kalbos Davose ir naujų pareiškimų žurnalistams jis pareiškė, kad Europa prisidėjo prie pavojingų oro gynybos spragų, kuriomis pasinaudojo Rusija, smogdama Ukrainos energetikos infrastruktūrai, skelbia „Sky News“.
Rusams Chersone apšaudžius autobusą, žuvo vairuotojas, dar penki asmenys sužeisti
Per rusų artilerijos atakas Pietų Ukrainos Chersono mieste, prokuratūros duomenimis, žuvo autobuso vairuotojas. Dar penki civiliai buvo sužeisti. Ataka surengta vidudienį, vienas sviedinys pataikė į važiuojamąją dalį, skeveldros apgadino autobusą.
Pasak gubernatoriaus Oleksandro Prokudino, dviejų sužeistųjų gyvybei gresia pavojus. Dar trijų asmenų sužalojimai yra vidutinio sunkumo. Rusija esą tikslingai smogė maršrutiniam autobusui su keleiviais.
Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo.
Chersono srityje, institucijų duomenimis, beveik kasdien vykdomos atakos prieš civilius, pastaruoju metu – dažnai dronais.
Maskvoje – griežti pareiškimai: nori panaudoti dar galingesnius ginklus prieš Ukrainą
Rusijos parlamento pirmininkas teigia, kad įstatymų leidėjai nori, jog Maskva panaudotų galingesnius ginklus prieš Ukrainą, rašoma „Sky News“.
Niūri žinia iš Ukrainos: įvardijo, kodėl karas gali tęstis dar ilgai
Šiuo metu nėra jokių sąlygų, kurios priverstų Rusiją jau šiais metais nutraukti karą prieš Ukrainą. Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko.
Sušauktas skubus posėdis: „Branduolinė avarija Ukrainoje gali tapti realybe“
Ukraina susiduria su rimtomis naujomis branduolinės saugos rizikomis dėl Rusijos smūgių, nukreiptų į energetikos tinklą, dėl kurių trys veikiančios atominės elektrinės netenka stabilaus elektros tiekimo. Kaip rašo „Bloomberg“, diplomatai sušaukė neeilinį Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) posėdį Vienoje, siekdami aptarti Kremliaus atakų poveikį kritiškai svarbiai infrastruktūrai, būtinai Ukrainos branduolinių reaktorių veiklai palaikyti.
Mėnesius trunkantys smūgiai ne tik paliko milijonus žmonių žiemą be nuolatinio elektros tiekimo ir šildymo, bet ir padidino branduolinės avarijos riziką.
Tai paaiškinama tuo, kad branduolinė energetika, skirtingai nei iškastinį kurą naudojančios ar atsinaujinančius energijos šaltinius pasitelkiančios elektrinės, reikalauja nuolatinio elektros energijos tiekimo saugos sistemų veikimui užtikrinti.
Be jo kyla branduolinio kuro perkaitimo reaktoriaus aktyviojoje zonoje pavojus, o tai potencialiai gali sukelti pavojingą radiacijos išmetimą.
„Esame rimtai susirūpinę reikšmingomis ir augančiomis branduolinės saugos rizikomis, susijusiomis su atominėmis elektrinėmis Ukrainoje“, – pareiškė Nyderlandų ambasadorius prie Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Peteris Potmanas, pareikalavęs sušaukti neeilinį agentūros Valdančiosios tarybos posėdį.
Pasak jo, branduolinės avarijos perspektyva „yra ant ribos tapti realybe“.
Europos šalys reikalauja, kad TATENA iki kito mėnesio pateiktų išsamų Ukrainos pažeidžiamumo vertinimą.
Šiuo metu Ukrainoje esantys stebėtojai tikrina kritiškai svarbias pastotes, būtinas elektros energijos perdavimui užtikrinti.
„Bet koks šios infrastruktūros pažeidimas kenkia branduolinei saugai, ir to privalu vengti. Reikia dėti visas pastangas, kad išorinis elektros tiekimas būtų nuolat prieinamas ir saugus“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.
Pastotės palaiko sistemos stabilumą, reguliuodamos aukštos įtampos perdavimą tinkle.
Nors Ukrainoje jų yra tūkstančiai, itin svarbūs yra 10 mazgų, susijusių su branduoliniais reaktoriais. Jų sunaikinimas galėtų panardinti šalį į tamsą ir sukelti radiologinę avariją.
„Visos veikiančios Ukrainos atominės elektrinės pastarosiomis savaitėmis buvo priverstos sumažinti elektros energijos gamybą“, – teigiama Europos Sąjungos pareiškime.
Pažymima, kad atakos smarkiai didina riziką branduolinių objektų saugos sistemoms.
Tuo tarpu pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis „Telegram“ kanale pranešė, kad Ukraina paragino sustabdyti Rusijos narystę TATENA Valdančiojoje taryboje bei inicijavo agentūros Statuto pakeitimus, kuriais būtų apribotos valstybės agresorės teisės.
„Šiandien įvyko neeilinis TATENA Valdančiosios tarybos posėdis, sušauktas Ukrainos prašymu. Rusija sistemingai ir tikslingai atakavo elektros pastotes, užtikrinančias išorinį Ukrainos atominių elektrinių elektros tiekimą. Tai – vieno iš septynių TATENA apibrėžtų branduolinės saugos ramsčių pažeidimas“, – rašė D. Šmyhalis.
Atskirai buvo atkreiptas dėmesys į laikinai okupuotos Zaporižios atominės elektrinės situaciją – nuo plataus masto invazijos pradžios ji jau 12 kartų buvo visiškai netekusi išorinio elektros tiekimo.
„Paraginome valstybes nares taikyti visapusiškas sankcijas bendrovei „Rosatom“ ir riboti bendradarbiavimą su ja visose įmanomose srityse. Taip pat iškėlėme Rusijos narystės TATENA Valdančiojoje taryboje sustabdymo klausimą bei aptarėme ketinimą inicijuoti agentūros Statuto pakeitimus, siekiant apriboti valstybės agresorės teises“, – apibendrino ministras.
JAV įvardijo, kada bus išspręstas Donbaso klausimas
Ar Ukrainai ir Rusijai pavyks pasiekti susitarimą dėl teritorijų klausimo, paaiškės jau artimiausiomis savaitėmis. Tai socialiniame tinkle „X“ pranešė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris, rašo UNIAN.
Naujoji Nyderlandų vyriausybė žada nuolatinę paramą Ukrainai
Praėjus trims mėnesiams po rinkimų Nyderlandų vyriausybė, pristatydama savo politikos planus, penktadienį pažadėjo visapusišką paramą Ukrainai ir įsipareigojo vykdyti NATO išlaidų įsipareigojimus.
79 puslapių manifestas buvo trijų politinių partijų įnirtingai derinto susitarimo rezultatas, pasiektas vadovaujant paskirtajam ministrui pirmininkui Robui Jettenui (Robui Jetenui).
„Kova Ukrainoje yra susijusi su visos Europos saugumu“, – teigiama dokumente, pavadintame „Pradedame dirbti“.
„Todėl tęsiame savo ilgalaikę finansinę ir karinę paramą, toliau raginsime panaudoti įšaldytą Rusijos turtą“, – sakoma manifeste.
Naujoji administracija įsipareigojo įstatymu įtvirtinti NATO gynybos išlaidų minimumą – 3,5 proc. BVP – kurį priimti skatino JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Charizmatiškas 38 metų R. Jettenas iš centristinės partijos D66 dabar formuos ministrų kabinetą ir sieks būti prisaikdintas iki vasario vidurio.
Jis turi tapti jauniausiu penktos pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikos lyderiu ir pirmuoju olandų premjeru, neslepiančiu, kad yra gėjus.
Spalį R. Jettenas atvedė savo partiją į stulbinančią pergalę rinkimuose, nedideliu skirtumu nugalėdamas kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją, kuriai vadovauja aršus antiislamistas Geertas Wildersas (Gertas Vildersas).
Dėl fragmentuoto Nyderlandų politinės sistemos pobūdžio po rinkimų seka ilgos koalicijos derybos.
R. Jettenas pagaliau sudarė susitarimą su dviem centro dešinės partijomis, tačiau neturės daugumos parlamente, o tai reiškia, kad vyriausybei reikės kitų partijų paramos įstatymams priimti.
„Šiandien mes nustatome naują kursą mūsų šaliai“, – žurnalistams pareiškė R. Jettenas.
Ukrainos frontas virto „gaisrų gesinimo mūšiu“: NYT įvardijo kritinę problemą
Spartus Rusijos kariuomenės veržimasis į Zaporižios sritį atskleidė vieną iš pagrindinių Kyjivo problemų – pajėgų trūkumą ginant daugiau kaip 1100 km ilgio fronto liniją, rašo „The New York Times“.
12 šalių perspėja apie didėjantį branduolinės avarijos pavojų Ukrainoje
Penktadienį Vienoje vykusioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) specialioje sesijoje dvylika šalių įspėjo apie didėjantį branduolinės avarijos pavojų Ukrainoje.
Kasdieniniai Rusijos išpuoliai prieš šalies energetikos infrastruktūrą ne tik palieka milijonus ukrainiečių kęsti šaltį, „bet taip pat daro neigiamą poveikį branduolinei saugai Ukrainoje, dėl ko branduolinės avarijos tikimybė tampa vis realesnė“, pabrėžiama šalių bendroje deklaracijoje.
Joje teigiama, kad atakos prieš elektros pastotes ir didėjanti žala elektros tinklui kelia grėsmę branduolinei saugai. Dvylika šalių atkreipė dėmesį, kad saugiam atomonių elektrinių veikimui būtinas patikimas elektros tiekimas.
TATENA valdybos posėdį sušaukė Belgija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija ir Jungtinė Karalystė. Jungtinės Valstijos prie iniciatyvos neprisijungė.
Nors atominės elektrinės energiją gamina pačios, išorinių šaltinių elektra naudojama radioaktyviųjų medžiagų aušinimui. Avarinėse situacijose naudojami elektros generatoriai. Jei aušinimo sistemos nustotų veikti, gali kilti branduolinės avarijos pavojus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai pareiškė dėl ekstremalių šalčių paprašęs savo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino savaitę susilaikyti nuo smūgių Ukrainos miestams ir energetikos objektams, tačiau Maskva iki šiol nepatvirtino, kad laikosi ribotų paliaubų.
Kalbėdamas apie D. Trumpo prašymą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį užsiminė tik apie Kyjivą.
Grasinimai Ukrainoje: masiškai pasipylė žinutės įstaigoms
Ukrainos nacionalinė policija penktadienį paskelbė, kad fiksuoja masinę pranešimų apie grasinimus susprogdinti bangą – iki šiol jau gauta daugiau kaip 2 tūkst. tokių pranešimų.
Kaip teigiama, sausio 30 d. nuo 9.30 val. (vietos ir Lietuvos laiku) į valdžios institucijų, vietos savivaldos institucijų, švietimo įstaigų, įmonių, organizacijų, bankų, pramogų erdvių ir kitų įstaigų el. pašto adresus pradėjo plūsti masiniai laiškai, kuriuose teigiama, kad jų pastatai buvo užminuoti.
12.10 val. duomenimis, policija Vinycios, Voluinės, Dnipropetrovsko, Donecko, Užkarpatės, Zaporižios, Ivano Frankivsko, Kyjivo, Kirovogrado, Lvivo, Mykolajivo, Odesos, Poltavos, Rivnės, Sumų, Ternopilio, Charkivo, Chmelnyckio, Čerkasų, Černivcių ir Černihivo regionuose, taip pat Kyjivo mieste buvo gavusi daugiau kaip 2 tūkst. pranešimų apie grasinimus susprogdinti.
Policija pažymėjo, kad pareigūnai jau patikrino beveik 30 proc. šių pranešimų – tose vietose grėsmė nepasitvirtino. Patikrinimai likusiose vietose tęsiami.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centras: Rusija vasarį didins spaudimą fronte
Rusijos pajėgos vasarį bandys didinti spaudimą fronte tiek Rytų Ukrainoje, tiek kitomis kryptimis. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, tai tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
„Priešas vasarį bandys didinti spaudimą fronte tiek rytuose, tiek kitose vietovėse, tačiau Rusijos planai yra žinomi iš anksto ir jie savo tikslų nepasieks“, – pabrėžė A. Kovalenka.
Pasak jo, intensyvios Rusijos kovinės operacijos tęsis bent iki pavasario.
„Rusija bandys aktyviai kovoti bent iki pavasario“, – pridūrė Kovos su dezinformacija centro vadovas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Kovos su dezinformacija centras pažymėjo, kad Rusijos pajėgos rytiniame fronte aktyviai bando įsiskverbti su puolimo grupėmis, be kita ko, apsimesdamos civiliais, o Ukrainos gynybos pajėgos sistemingai žlugdo šiuos bandymus ir imasi atsakomųjų priemonių.
Zelenskis: Ukraina neturi oficialios informacijos apie Trumpo ir Putino susitarimus Aliaskoje
Ukraina nebuvo informuota apie susitarimų, pasiektų per susitikimą Ankoridže, turinį, žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Niekas manęs neinformavo apie tai, kas buvo susitarta Ankoridže. Neturiu jokios oficialios informacijos“, – teigė jis ir pridūrė, kad galiausiai „visi sužinos, tai tik laiko klausimas“.
Pasak jo, Ukraina suvokia, kad per susitikimą buvo aptariami esminiai klausimai. Jis sakė analizuojantis tai, kas aptariama dabar, bei manąs, kad dabar aptariami sudėtingi klausimai yra tokie sudėtingi būtent todėl, kad jie buvo aptarti anksčiau.
Pasak Ukrainos prezidento, žinant, kad Rusijos ir JAV lyderiai susitiko tik vieną kartą, nesunku suprasti, kad Aliaskoje jie tikriausiai kalbėjosi apie Donbasą ir ką daryti su laikinai okupuotomis teritorijomis apskritai bei veikiausiai apie įšaldytą Rusijos turtą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Aliaskoje susitiko pernai rugpjūčio 15 dieną. Po šio susitikimo mažai kas buvo paskelbta, bet D. Trumpas sakė, kad derybos buvo „itin produktyvios“ ir leido pasiekti pažangą daugeliu aptartų klausimų, tačiau dėl kelių svarbių klausimų šalys „dar nepasiekė visiško susitarimo“.
Ukraina atkirto Rusijai: „Kažkas turi pasakyti šiems idiotams“
Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Rusijos bandymus Jungtinėse Tautose įteisinti Donecko regiono okupaciją.
Apie tai platformoje „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus.
„Rusija paklausė JT, ar ji pripažįsta Donbaso „apsisprendimo teisę“, panašiai, kaip Grenlandijos atveju. Kažkas turi pasakyti šiems idiotams, kad JT į šį klausimą jau atsakė: 2022 m. spalį 143 JT Generalinės Asamblėjos nariai pareiškė, kad nesutinka su Rusijos įvykdytu neteisėtu žemės užgrobimu. Bingo: nešdinkitės velniop iš Ukrainos“, – rašė diplomatas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, JT generalinis sekretorius António Guterresas atmetė galimybę taikyti Krymui ir Donecko regionui tautų apsisprendimo teisės principą.
Po tylos – pirmieji oficialūs Rusijos komentarai: Putinas sulaukė Trumpo prašymo
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė Rusijos režimo lyderio susilaikyti nuo smūgių prieš Kyjivą, skelbia rusų agentūra TASS.
„Trumpas paprašė Putino iki vasario 1 d. susilaikyti nuo smūgių Kyjivui, „siekiant sudaryti palankias sąlygas deryboms“, – rašo agentūra.
D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad prašė V. Putino laikinai nutraukti smūgius Ukrainai ir leisti šaliai išgyventi šaltąjį periodą. Kremlius kurį laiką to nei patvirtino, nei paneigė.
„Kyiv Post“: JAV Senatas ruošia naują smūgį Rusijos „šešėliniam laivynui“
JAV demokratai ir respublikonai pademonstravo vienybę, kai Senato užsienio reikalų komitetas ketvirtadienį ėmėsi kamšyti skyles Vakarų taikomose sankcijose Rusijos energetikos sektoriui. Komitetas pritarė „Šešėlinio laivyno sankcijų aktui“, kurį pasiūlė komiteto pirmininkas respublikonas Jimas Rischas ir demokratė Jeanne Shaheen. Kremliui siunčiama aiški žinutė – tanklaivių vaiduoklių era artėja prie pabaigos, rašo „Kyiv Post“.
„Iždo departamentas iki šiol tarsi žaidė gaudynes su šiais laivais“, – portalui „Kyiv Post“ sakė vienas aukšto rango respublikonų patarėjas, kuris dėl vykstančių derybų kalbėjo anonimiškai.
„Šis įstatymo projektas išplečia teisinius įgaliojimus persekioti visą „ekosistemą“ – draudikus, laivų vėliavų keitėjus ir fiktyvias įmones tokiose šalyse kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ir Turkija, kurios išlaiko šiuos surūdijusius kibirus jūroje“, – pridūrė jis.
Jam antrino ir demokratų patarėjas Senate.
„Pereiname nuo taktinių smūgių prie strateginės blokados. Jei prisiliesite prie rusiškos naftos virš nustatytų kainų lubų, prarasite prieigą prie JAV finansų sistemos. Taškas“, – pabrėžė jis.
„Kyiv Post“ paaiškina, kad šis įstatymo projektas, kuriuo išplečiamos JAV sankcijos, tiesiogiai nukreipiamas į Rusijai svarbius energetikos projektus – suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos kompleksus „Jamal SPG“ ir „Arktik SPG 2“.
Šie didžiuliai infrastruktūros objektai Arktyje yra ne tik komerciniai projektai – tai strateginis pamatas, skirtas įtvirtinti ilgalaikį Rusijos dominavimą pasaulinėje dujų rinkoje, pabrėžia „Kyiv Post“.
Be to, šiuo JAV įstatymu siekiama užbaigti esamo Rusijos dujų vamzdyno izoliaciją. Išplečiamos sankcijos abiem „Nord Stream“ dujotiekiams, sąmoningai suderinant JAV įstatymus su ES reglamentais.
„Kyiv Post“ teigimu, šiomis priemonėmis siekiama panaikinti teisines pilkąsias zonas, kuriomis Maskva naudodavosi siekdama išlaikyti savo energetinius svertus Europoje, todėl vieninga Vakarų pozicija paliks nedaug galimybių Rusijos užkulisiniams susitarimams.
„Mes JAV Senate turime daryti viską, ką galime, kad užbaigtume (Rusijos karą prieš Ukrainą – ELTA). Turime priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, paralyžiuoti Rusijos ekonomiką ir neleisti, kad Ukraina būtų toliau naikinama“, – ketvirtadienio vakarą išplatintame pareiškime pabrėžė senatoriai J. Rischas ir J. Shaheen.
Įstatymo projektą toliau svarstys Senatas. Paramą įstatymui, kuriuo siekiama „sudaužyti Kremliaus karo iždą“, jau išsakė tiek Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as, tiek mažumos lyderis Chuckas Schumeris, todėl jo projektas gali greitai atsidurti ant prezidento stalo, reziumuoja „Kyiv Post“.
ELTA primena, kad vadinamasis šešėlinis laivynas yra Rusijos atsakas į tarptautinį naftos kainų apribojimą, nustatytą Rusijos iškastinio kuro eksportui.
Maskva mėgina nuslėpti savo naftos kilmę įvairiais būdais, pavyzdžiui, išjungdama arba manipuliuodama palydoviniais atsakikliais, taip pat perkraudama naftą iš vieno tanklaivio į kitą atviroje jūroje.
Zelenskis Putinui: „Tegul atvyksta. Viešai jį kviečiu“
Ukrainos prezidentas Vlodymyras Zelenskis atmetė galimybę Maskvoje susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, skelbia UNIAN. Tačiau V. Zelenskis pakvietė V. Putiną atvykti į Kyjivą.
Volodymyras Zelenskis: kompromiso teritorijų klausimu nėra
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybininkų komandoms, siekiančioms užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą, iki šiol nepavyko rasti kompromiso dėl Ukrainos Donecko srities kontrolės.
„Kol kas mums nepavyko rasti kompromiso teritoriniu klausimu, konkrečiai dėl Rytų Ukrainos dalies“, – penktadienį paviešintuose komentaruose žurnalistams teigė šalies vadovas.
Zelenskis: jei Rusija nesmogs į mūsų energetikos infrastruktūrą – mes nesmogsime į jos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina liausis smūgiuoti į energetikos taikinius, jei tą patį padarys Rusija.
„Jei Rusija nesmogs į mūsų energetikos infrastruktūrą – gamybos įrenginius ar bet kokius kitus energetikos objektus – mes nesmogsime į jos“, – dieną anksčiau per spaudos konferenciją Kyjive žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Taip pat penktadienį paskelbtas V. Zelenskio pareiškimas, kad Rusija sustabdė karo belaisvių mainus. Pastarąjį kartą apie tokius mainus buvo pranešta praėjusių metų spalį.
„Rusai sustabdė procesą. Jie nėra itin suinteresuoti keistis žmonėmis, nes nemano, kad jiems tai ką nors duoda“, – penktadienio pranešime cituojami V. Zelenskio žodžiai žurnalistams.
Žiniasklaida: Rusijos derybininkai privačiai atsiprašė
„The New York Times“ skelbia, kad rusų derybininkai privačiai atsiprašė dėl smūgio Odesai ir keleiviniam traukiniui Ukrainoje.
„Norėjo žengti žingsnį link Trumpo“: atsargos generolas atskleidė, kam Putinui iš tikrųjų reikalingos „energetinės paliaubos“
Ukraina siūlė Rusijai nutraukti bet kokius smūgius energetikai dar nuo derybų pradžios 2025 m., tačiau Maskva nesutiko, pastebi Ukrainos atsargos generolas Igoris Romanenko. Apie tai jis kalbėjo „Radio NV“, skelbia UNIAN.
Anot jo, „energetinių paliaubų“ klausimas buvo aptartas derybų metu Abu Dabyje.
„Tarp rusų ir ukrainiečių delegacijų vyko šios derybos. Atrodė, kad šalys sutiko su jomis. Tačiau kyla klausimas, kaip šalys oficialiai prie to priartės.
Čia Putinas, supratęs, kad reikia eiti į kompromisą, nes šie metai yra pakankamai sudėtingi, norėjo žengti žingsnį link Trumpo, pakelti jį ir tuo pačiu parodyti, koks Putinas yra taikos kūrėjas.
Todėl jie susitarė, kad Trumpas paprašė, Putinas išklausė ir kokie jie geri vaikinai“, – sako I. Romanenko.
Jo teigimu, rusai derybų metu iškėlė klausimą dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms, o tai rodo, kad Maskva taip pat suinteresuota šia paliaubomis.
„Per paskutinius tris smūgius jie naudojo laivų raketas, mokomąsias raketas, raketas, kurios buvo pagamintos šiais metais. Tai rodo, kad jie turi trūkumų smūgių atžvilgiu.
Bet tai dar ne viskas. Jie pradėjo patirti trūkumą ir oro gynybos srityje, kad galėtų apsaugoti naftos perdirbimo gamyklas... Bet derybų procesas šiuo klausimu buvo ir yra pažanga. Tai yra toks akcentas, kuris rodo, kad sudėtingais klausimais galima rasti sudėtingus kompromisus ir judėti į priekį“, – priduria atsargos generolas.
TATENA valdyba aptars Ukrainos branduolinės saugos padėtį
Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūros valdytojų taryba penktadienį susitiks aptarti Ukrainos branduolinės saugos padėties, reaguodama į 13 šalių susirūpinimą dėl situacijos atominėse elektrinėse (AE).
Ukrainos branduolinių elektrinių veikla nuolatos sutrikdoma, Rusijai nuo 2022 metų vasario, kai įsiveržė į kaimyninę šalį, niokojant jos energetikos sektorių. Šie Rusijos veiksmai sukėlė baimę dėl galimos branduolinės katastrofos.
Po virtinės atakų 13 valstybių, vadovaujamų Nyderlandų, paprašė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdybos „susitikti dėl naujausių įvykių Ukrainoje ir jų branduolinės saugos pasekmių“.
„Mūsų delegacijos bendrai reiškia vis didesnį susirūpinimą dėl šios situacijos keliamo pavojaus branduolinei saugai rimtumo ir neatidėliotinumo“, – teigiama TATENA narių sausio 21 dieną išsiųstame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
„Pastarojo meto išpuoliai padarė didelę papildomą žalą Ukrainos energetikos infrastruktūrai, kuri laikoma labai svarbia saugiam branduolinių elektrinių veikimui“, – priduriama laiške.
Praėjusią savaitę TATENA pranešė, kad Ukrainos Černobylio AE neteko viso išorinio maitinimo, o linijos į kitas elektrines taip pat buvo paveiktos.
Per kovas ne kartą nukentėjo ir didžiausia Europoje Zaporižios AE, kurią nuo 2022 metų kovo yra užėmusios Rusijos pajėgos.
Anksčiau šį mėnesį Rusija ir Ukraina susitarė dėl vietinių paliaubų, skirtų atlikti paskutinės likusios atsarginės elektros linijos, tiekiančios energiją Zaporižios AE, remontą.
Linija buvo pažeista ir atjungta dėl karinės veiklos sausio pradžioje.
Nuo okupacijos pradžios buvo išjungti šeši Zaporižios AE reaktoriai. Tačiau objektui vis dar reikalinga elektros energija aušinimo ir saugumo sistemoms palaikyti.
Maskva ir Kyjivas ne kartą kaltino vienas kitą, kad atakos šiam objektui gali sukelti branduolinę katastrofą.
Nauja rusų melo banga: ėmėsi dirbtinio intelekto prieš Ukrainą
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC) užfiksavo naują socialiniuose tinkluose plintančių dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų, kuriais skleidžiama Rusijos propaganda, bangą.
Apie tai centras pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
Tai yra naudojantis dirbtiniu intelektu sukurti vaizdo įrašai, kuriuose tariamai vaizduojami parlamento nariai, policijos pareigūnai ir Ukrainos kariai.
Pažymima, kad sukurti personažai sąmoningai vaizduojami kaip komiškai nutukę, skatinant idėjas, kuriomis po satyros priedanga siekiama suskaldyti Ukrainos visuomenę. Naudojamos kuo jautresnės temos, kad būtų kurstoma neapykanta kariuomenei, policijai ir vyriausybės pareigūnams.
„DI technologijos suteikia priešui galimybę masiškai gaminti tokį turinį, kuris dažnai maskuojamas kaip ukrainietiška satyrinė ir humoristinė medžiaga. Tačiau tikrasis jo tikslas yra destabilizuoti Ukrainą iš vidaus ir demoralizuoti ukrainiečių visuomenę“, – pažymi KDC.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Kremliaus propagandistai platina suklastotą vaizdo įrašą, kuriame, neva remiantis Britanijos žvalgybos tarnyba „MI6“, teigiama, kad Prancūzijoje „80 proc. per pastaruosius metus įvykdytų teroristinių išpuolių buvo susiję su ukrainiečių pabėgėliais“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 130 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 30 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 238 710 karių, iš kurių 1 130 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 614 priešų tankų (+1), 23 969 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 36 748 artilerijos sistemas (+15), 1 631 raketų paleidimo sistemą (+2), 1 289 oro gynybos sistemas (+1), 435 karo lėktuvus (+1), 347 sraigtasparnius, 119 234 nepilotuojamuosius orlaivius (+555), 4 205 kruizines raketas, 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 76 319 transporto priemonių ir kuro cisternų (+129), 4 054 specialiosios įrangos vienetus (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Įvertino naujausią Putino pažadą: Rusijai ši situacija išeis į naudą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vladimiras Putinas sutiko savaitę neapšaudyti Ukrainos miestų. JAV Karo tyrimų institutas (ISW) sako, kad ši situacija bus naudinga rusams.
Anot analitikų, savaitės „energetinės paliaubos“ Rusijai nėra reikšminga nuolaida turint omenyje tai, kad Rusija toliau prieštarauja ilgalaikiam ugnies nutraukimui, o panašius pasiūlymus yra pateikusi siekdama savo politinių tikslų.
Žinutė NATO? Pentagono vadovas praleis svarbų susitikimą
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nedalyvaus svarbiame NATO ministrų susitikime, skelbia „Politico“. Vietoj jo susitikime dalyvaus jo pavaduotojas, Pentagono politikos vadovas Elbridge‘as Colby.
Per karo Ukrainoje metines ES planuoja smogti Rusijai naujomis sankcijomis
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad Bendrija siekia vasario 24 dieną, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, įvesti Maskvai 20-ąjį sankcijų paketą.
Apie tai skelbia Ukrainos portalas „The Kyiv Independent“.
„Siekiame pateikti šį (sankcijų paketą) vasario 24 dieną“, – žurnalistams sakė ES vyriausioji diplomatė.
Ji nurodė, kad nepaisant šiuo metu vykstančių pokalbių tarp Bendrijos narių, susitarimas dėl naujausio sankcijų paketo Rusijai dar nėra galutinai parengtas.
„Šalys siūlo įvairius dalykus (...), darbas tęsiasi“, – sakė K. Kallas, nepateikdama detalių, tačiau pridūrė, kad tarp pasiūlymų yra „visiškas jūrinių paslaugų draudimas“, taip pat papildomos sankcijos Rusijos energetikos ir trąšų pramonei.
ES nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį Rusijai jau pritaikė 19 sankcijų paketų.
Trumpas skelbia apie Putino pažadą, Kremlius tyli: kas žinoma apie energetines paliaubas Ukrainoje?
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi Jungtinių Valstijų pagalbos užtikrinant, jog Rusija dėl artėjančių šalčių savaitę neatakuos Ukrainos energetikos tinklų.
V. Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas sutiko savaitei sustabdyti atakas Kyjive ir kituose miestuose, Ukrainai išgyvenant vieną sunkiausių žiemų nuo karo pradžios.
„Tikimės, kad Jungtinės Valstijos padės tai įgyvendinti“, – pareiškė Ukrainos lyderis.
Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos tinklui sutrikdė elektros, šilumos ir vandens tiekimą milijonams žmonių ir į humanitarinę krizę įstūmė karo nuniokotą šalį.
„Dėl šalčio, didelio šalčio (...) Aš asmeniškai paprašiau prezidento Putino savaitę nepuldinėti Kyjivo, kitų miestų ir miestelių“, – per ministrų kabineto posėdį Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
„Tai nepaprasta (padėtis). Tai ne šiaip šaltis, tai ekstremalus šaltis. Rekordinis šaltis, labai prasti orai kaip ir čia“, – pridūrė D. Trumpas, palygindamas orus Kyjive ir Vašingtone.
„Jie niekada nebuvo patyrę tokio šalčio. Aš asmeniškai paprašiau prezidento Putino savaitę nešaudyti Kyjivo ir įvairių miestų. Jis sutiko tai padaryti, ir turiu jums pasakyti, kad tai labai puiku“, – teigė jis.
Kremlius kol kas šio D. Trumpo pranešimo nekomentavo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Slava Ukraini, smert kacapam!
tiktok:_lumina_rose
cb: sunshine13_
feisbukas:kaina 1000 cb tokens(90eur)
Kremliui – blogos žinios: Putino fondas gali ištuštėti jau labai greitai
Rusijos Nacionalinio gerovės fondas gali būti visiškai išeikvotas kiek daugiau nei per metus, jei naftos kainos išliks dabartiniame lygyje. Tokią prognozę pateikia Rusijos valstybinis „Gazprombank“, rašo „The Moscow Times“.
Šį fondą Kremlius aktyviai naudoja biudžeto skylėms kamšyti, atsiradusioms dėl karo išlaidų ir nepakankamų naftos bei dujų pajamų, sumažėjusių dėl Vakarų sankcijų.
Anksčiau fondas daugelį metų buvo pildomas iš perteklinių pajamų už energetinius išteklius nuo pat jo įkūrimo 2008 metais.
Prieš prasidedant plataus masto karui Nacionaliniame gerovės fonde buvo 113 mlrd. JAV dolerių (apie 95, 2 mlrd. eurų) likvidžių aktyvų, tai sudarė 6,5 proc. BVP.
Iki 2026 m. sausio ši suma sumažėjo 2,2 karto – iki 52 mlrd. JAV dolerių (iki 43,8 mlrd. eurų).
Iš valiutų fonde liko tik Kinijos juaniai, kurių vertė siekia apie 30 mlrd. JAV dolerių (apie 25,3 mlrd. eurų) – jie ten laikomi nuo 2008 metų.
Rezervų eikvojimo tempas priklauso nuo naftos kainų kritimo trukmės ir masto. Šiuo metu fondo lėšos naudojamos, jei barelio kaina nukrenta žemiau 59 JAV dolerių (apie 49,7 eurų).
Taip pat reikšmę turi „Nacionalinio gerovės fondo išlaidos kitoms reikmėms“.
Esant maždaug 40 JAV dolerių (apie 33,6 eurų) už barelį naftos kainai, likusios fondo lėšos būtų išleistos per kiek daugiau nei metus.
Apie problemas su pinigais neseniai viešai pripažino net Rusijos Finansų ministerija.
Į Rusijos 2026 metų biudžetą buvo įtraukta 59 JAV dolerių (apie 49,7 eurų) už barelį naftos kaina.
Tačiau jau gruodį vidutinė „Urals“ naftos barelio kaina parodė priešingą tendenciją ir nukrito iki 39 JAV dolerių (iki 32,8 eurų).
Todėl, nepaisant savo pačių pažadų, Vladimiras Putinas nusprendė didinti kai kuriuos mokesčius savo piliečiams, iš kurių kišenių jis ketina į šių metų biudžetą „išpurtyti“ apie 12,3 mlrd. JAV dolerių (apie 10,3 mlrd. eurų).