Gruodžio pabaigoje Rusijos daliniai, pasinaudoję rūku, prasiskverbė į Huliaipolę palei upę ir užpuolė Ukrainos vadavietę.
Po mūšio Ukrainos kariai buvo priversti trauktis, palikdami techniką ir kovinių pozicijų žemėlapius. Netrukus po to dronų operatorių padaliniai pateko į intensyvų apšaudymą.
„Tai buvo katastrofa“, – pasakojo Dmytro Filatovas, Pirmojo atskirojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šturmo pulko vadas, kurio padalinys buvo permestas stiprinti miesto gynybos.
Ukrainai trūksta išteklių gynybai
Vadavietės praradimas Huliaipolėje tapo platesnės problemos simptomu.
Ukrainos kariuomenė priversta ginti itin ilgą fronto liniją neturėdama pakankamai karių tolygiai uždengti visas kryptis. Tai sudaro spragas, kuriomis naudojasi Rusijos pajėgos.
Didžiąją 2024 metų dalį Ukraina telkė pagrindinius išteklius pozicijoms Donecko srityje išlaikyti, kuri turi svarbią strateginę ir politinę reikšmę.
Tuo pat metu didelės Zaporižios srities teritorijos, ypač Huliaipolės rajonas, liko silpnai ginamos.
Srities gynybą ilgą laiką užtikrino teritorinės gynybos daliniai, sudaryti daugiausia iš civilių savanorių.
Vietos gyventojai pasakoja apie itin didelį ginkluotės ir personalo trūkumą.
Viena 70-metė Huliaipolės gyventoja prisimena, kad gynėjai faktiškai turėjo tik vieną artilerijos pabūklą.
„Kas dvi dienas jis iššaudavo kelis šūvius – ir viskas. Nebuvo kuo šaudyti“, – sakė ji.
Pasak jos, karių rotacija palaipsniui sustojo: iš pradžių keitimas vykdavo kas tris dienas, vėliau – kartą per savaitę, o paskui – kartą per mėnesį.
„Tai reiškia tik viena: žmonių nebeliko“, – pažymėjo moteris.
Padėtis Zaporižioje vis labiau primena „gaisrų gesinimą“
Padėčiai pablogėjus, Ukrainos vadovybė permetė šturmo dalinius į Huliaipolės rajoną iš Donecko krypties.
Kariai vykdo kontratakas intensyviai naudojant Rusijos smogiamuosius dronus ir kovojant artimais atstumais.
Tuo pat metu Ukrainos pusė pripažįsta, kad išteklių visiškam miesto kontrolės susigrąžinimui gali nepakakti.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas anksčiau viešai įsakė savo kariuomenei judėti Zaporižios link.
Ukraina deda viltis į naujas daugiasluoksnes gynybines linijas Zaporižios srityje – su spygliuota viela, prieštankiniais grioviais ir žemių pylimais.
Šie įtvirtinimai turėtų sulaikyti tolesnį puolimą ir užkirsti kelią 2024 metų scenarijaus pasikartojimui Donecko srityje.
Nepaisant to, Ukrainos vadai atvirai kalba apie personalo stygių.
260-ojo pulko bepiločių orlaivių bataliono štabo viršininkas Vladyslavas Baščevažis pažymi: „Batalioną turėtų sudaryti apie 500 žmonių. Jei yra 100 – jau pasisekė.“
Pasak kariškių, padėtis Zaporižios kryptyje vis labiau primena „gaisrų gesinimo mūšį“ – proveržio stabdymą vienoje vietoje silpninant kitą, pažymi leidinys.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Viena 70-mete Chuliaipoles gyventoja prisimena - „Kas dvi dienas jis iššaudavo kelis šūvius – ir viskas. Nebuvo kuo šaudyti“.
Tai dabar klausimas, ar ta bobute salia stovejo kai saude ir skaiciavo saudmenis? Ar tikrai nebuvo kuo saudyti, o gal nebuvo i ka saudyti, nes kitoj fronto pusej tik vienas kacapas sesejo? Ar bobute nubego i ta puse paziureti kiek ten kacapu sedi? O gal tiesiog ta bobute ataskaita gaudavo is kareiviu, kaip koks generolas?
Tai cia NYT taip isvadas apie karo eiga daro, remdamiesi bobuciu pasakojimais
