Zelenskis pranešė apie naują derybų raundą: nurodė susitikimo vietą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujo Ukrainos, JAV ir Rusijos taikos derybų raundo vietą. Šį kartą susitikimas vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „24 Kanal“.
Apie tai V. Zelenskis pranešė per savo vakarinį kreipimąsi vasario 26 dieną.
Problema ne tik Putinas: Ukraina pasiuntė aiškią žinią, kada pasaulis galės jaustis saugus
Pamatinė Rusijos ideologija niekada nepasikeitė. Todėl Ukraina turi sukurti tokias sąlygas, kurioms esant Rusija nustos egzistuoti kaip imperija, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas interviu metu „Al-Modon“.
Izraelio prezidentas per pokalbį su Zelenskiu pareiškė solidarumą su Ukraina
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir pareiškė „nuoširdžią užuojautą ir solidarumą“ praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė jo biuras.
Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. įsiveržė į kaimyninę šalį ir sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Abiejų šalių derybos, kurias praėjusiais metais atnaujino Jungtinės Valstijos, kol kas nepadėjo nutraukti kovų.
„Prezidentas Herzogas pareiškė giliausią užuojautą prezidentui Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms dėl skaudžių žmonių žūčių ir meldėsi už visus tuos, kurie buvo sužeisti fiziškai ir dvasiškai“, – sakoma I. Herzogo biuro pareiškime.
„Prezidentas Herzogas pokalbio metu paminėjo Izraelio paramą Ukrainai neseniai vykusiame balsavime JT Generalinėje Asamblėjoje, taip pat nuolatines Izraelio pastangas suteikti humanitarinę pagalbą karo paveiktiems asmenims“, – priduriama pareiškime.
I. Herzogo biuras nurodė, kad Izraelio prezidentas ir V. Zelenskis „taip pat aptarė reikšmingas (JAV) prezidento (Donaldo) Trumpo vadovaujamas tarptautines pastangas, siekiant užbaigti karą ir siaubingas kančias bei žmonių žūtis“.
Griežta žinia iš JAV pasiuntinio: taikos susitarimą dėl Ukrainos pasirašys tik su viena sąlyga
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pažadėjo nepasirašyti taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos tol, kol ukrainiečiai nebus įsitikinę, kad Maskva daugiau nekels prieš juos ginklo. Apie tai rašo „New York Post“.
Atakų intensyvumas mažėja: štai kas vyksta su Rusijos raketų arsenalu
Per visą plataus masto invazijos laikotarpį Rusija panaudojo daugiau nei 12 tūkstančių įvairių tipų raketų, iš kurių 6600 – pirmaisiais didžiojo karo metais, interviu „RBC-Ukraina“ papasakojo 413-ojo pulko SBS „Reid“ karys, ginkluotės ekspertas iš „Defense Express“ Ivanas Kyryčevskis.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rusai didina intensyvumą ir gamybą, tačiau iš tikrųjų apšaudymų intensyvumas mažėja“, – mano I. Kyryčevskis.
Jis pažymėjo, kad nors ne visi smūgiai Ukrainos infrastruktūrai patenka į viešąją statistiką, bendras apšaudymų tempas ir ritmiškumas turi mažėjimo tendenciją.
Be to, ekspertas pridūrė, kad nors Rusijoje raketų gamyba tęsiama, kalbėti apie „konvejerį kasdieniam masiškam terorui“, ypač balistinėmis raketomis, netenka.
„Negalima teigti, kad jie reguliariai vykdo apšaudymus dešimtimis raketų, ypač dešimtimis balistinių – laimei, taip nėra. Nors jie turi tam tikrą ritmiškumą ir gamybą, tas ritmas jiems nėra palankus, jei kalbėtume apie absoliučius skaičius“, – interviu sakė karys.
Jis taip pat papasakojo, kad per paskutinę kombinuotą ataką, kurią Rusijos pajėgos surengė naktį iš vasario 25 į 26 dieną, gynėjai neutralizavo 406 iš 459 taikinių – tai gana sėkmingas rezultatas.
Pabrėžiama, kad buvo numuštos visos sparnuotosios raketos Ch-101 ir priešlaivinės „Cirkon“.
Jis pridūrė, kad tai tapo įmanoma dėl susitarimų paskutiniame Ramšteino susitikime.
„Partneriai spėjo padėti su raketomis. Nes yra ir toks momentas – zenitinių raketų gamybos ciklas yra ilgesnis nei tolimojo nuotolio raketų, kuriomis rusai smogia mums“, – pasidalijo karys.
Jis pažymėjo, kad vakarietiško tipo raketų gamybos ciklas trunka 20-25 mėnesius, kol raketa palieka gamyklą.
„Todėl dabar Vakarų gynybos įmonių gamybos ciklo ypatumai veikia mūsų naudai. Zenitinės raketos, kurios galbūt buvo užsakytos dar prieš dvejus metus, dabar kaip tik laiku pagamintos ir laiku dislokuotos“, – mano I. Kyryčevskis.
ES nurodė Kirgizijai liautis padėti Rusijai apeiti sankcijas
Kirgizija turi nustoti reeksportuoti į Rusiją uždraustas Europos Sąjungos (ES) prekes, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango europiečių pareigūnas, perspėdamas šią Vidurinės Azijos šalį nepadėti Maskvai apeiti sankcijų dėl jos invazijos į Ukrainą.
ES paskelbė plačias sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, kuriomis uždraudė eksportuoti šimtus prekių, įskaitant prabangius automobilius, pažangią techniką ir radijo įrangą.
Europiečių pareigūnai mano, kad Maskva naudojasi Kirgizija ir kitomis trečiosiomis šalimis, kad galėtų importuoti uždraustas prekes – tokia praktika vadinama lygiagrečiu importu.
Remiantis Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, eksporto iš buvusios sovietinės respublikos į Rusiją vertė nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, išaugo daugiau nei 100 proc. ir 2024-aisiais pasiekė beveik 1 mlrd. JAV dolerių (850 tūkst. eurų), palyginti su vos mažiau nei 400 mln. JAV dolerių (339 mln. eurų) 2022-aisiais.
Prekybos srautai rodo, kad kai kurios prekės, įskaitant automobilius, „importuojamos į Kirgiziją, turint vienintelį tikslą jas reeksportuoti į Rusiją, apeinant mūsų sankcijas“, – Biškeke žurnalistams sakė ES sankcijų komiteto vadovas Davidas O'Sullivanas.
„Mes neprašome Kirgizijos neturėti prekybinių santykių su Rusija. Mes tik prašome, kad tie prekybiniai santykiai neapimtų sąmoningo mūsų sankcijų apėjimo, per Kirgiziją perduodant Rusijai ES prekes, kurioms taikomos sankcijos“, – pridūrė jis.
Kaimyninis Kazachstanas – artimas Rusijos sąjungininkas ir svarbus ES prekybos partneris – ėmėsi reikšmingų žingsnių, kad prekės nebūtų pervežtos į Maskvą kariniams tikslams, pridūrė jis.
Jo komentarai išgirsti pasirodžius pranešimams, kad Briuselis svarsto galimybę nukreipti į Kirgiziją savo Kovos su ekonomine prievarta priemonę – įrankį, leidžiantį blokui imtis atsakomųjų veiksmų prieš šalis, kurios daro spaudimą jo ekonominiams ir saugumo interesams.
Kirgizija neigia padedanti Rusijai apeiti sankcijas.
Charkive – pirmasis toks Rusijos išpuolis: štai kokį ginklą panaudojo
Rusijos šviesolaidinis FPV dronas pirmą kartą pasiekė Charkivą, pažymėdamas naują technologinį iššūkį. Ši technologija daro bepiločius orlaivius nematomus tradicinėms elektroninės kovos sistemoms. Tačiau panikuoti nėra pagrindo, teigė „Defence Express“ ekspertas Ivanas Kyryčevskis.
Prancūzija nepagrįstais vadina Rusijos teiginius apie Ukrainos siekį gauti nešvariąją bombą
Prancūzija kaip nepagrįstus atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukraina tariamai siekia su Londono ar Paryžiaus pagalba gauti branduolinių ginklų arba vadinamąją nešvariąją bombą. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi Prancūzijos gynybos ministerijos pareiškimu.
„Šį nepagrįstą SVR (Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos) teiginį paskelbė įvairios Rusijos propagandos priemonės (tinkle) „X“ ir kai kurios užsienio naujienų agentūros“, – pareiškė Prancūzijos gynybos ministerijos komunikacijos direktorė Olivia Penichou ir pridūrė, kad tai yra naujausias Rusijos dezinformacijos pavyzdys.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau apibūdino pastarosiomis dienomis Rusijos išsakytus branduolinius grasinimus kaip politinį spaudimą prieš trišalį Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos delegacijų susitikimą.
Jungtinė Karalystė (JK) taip pat atmetė Rusijos kaltinimus, kad JK ir Prancūzija tariamai ketina aprūpinti Ukrainą branduoliniais ginklais. Šie teiginiai pasirodė po to, kai Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba, nepateikdama jokių įrodymų, apkaltino JK ir Prancūziją, kad jos planuoja parūpinti Ukrainai branduolinių ginklų arba nešvariąją bombą.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas vėliau pareiškė, kad tokiu atveju Rusija, „prireikus“, galėtų panaudoti branduolinius ginklus prieš JK, Ukrainą ir Prancūziją.
Kremlius liepė Europai sėdėti po stalu ir nesiskųsti: „Niekas jūsų nekvietė prie derybų stalo“
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova rėžė aštrius žodžius Europai – pareiškė, kad jos „niekas nekvietė“ prie derybų stalo ir net pasiūlė „sėdėti po stalu“. Tuo metu Ukraina viešai dėkoja Europos lyderiams už paramą, o šie dalyvauja diskusijose dėl galimos taikos ir karo ateities.
Karas atsidūrė aklavietėje: „Bloomberg“ atskleidė, su kokia dilema susidūrė Putinas
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tęsia karą Ukrainoje, kai padėtis fronte iš esmės yra aklavietėje, o šalies ekonomika patiria vis didesnių sunkumų, rašo „Bloomberg“.
Zelenskis: karas prasidėjo Kryme, bet pasaulis tada „užmerkė akis“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, minint Pasipriešinimo Krymo aneksijai dieną, pasiuntė aiškią žinią pasauliui – karas prasidėjo dar 2014-aisiais, tačiau tuomet daugelis pasirinko „užmerkti akis“. Pasak jo, būtent Vakarų abejingumas padrąsino Vladimirą Putiną imtis dar didesnės agresijos ir pradėti plataus masto karą prieš Ukrainą.
Prasidėjo derybos, išvakarėse Trumpas pareiškė Zelenskiui norą „užbaigti karą per mėnesį“
Ukraina ir JAV ketvirtadienį pradėjo derybas Ženevoje, pranešė Kyjivo vyriausiasis derybininkas ir pridūrė, kad abi šalys aptars pokario atstatymą ir pasirengimą kitam susitikimui su Rusija.
„Prasidėjo dvišalis susitikimas su amerikiečių delegacija – su Steve'u Witkoffu bei Jaredu Kushneriu", – socialiniame tinkle sakė Rustemas Umerovas.
„Mes kruopščiai išnagrinėsime gerovės paketą“, – pridūrė jis.
„Axios“: Trumpas pasakė Zelenskiui, kad nori kuo greičiau užbaigti karą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį telefonu kalbėdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad nori kuo greičiau užbaigti karą, remdamasis šaltinių suteikta informacija pranešė naujienų portalas „Axios“.
Pranešama, kad jųdviejų pokalbis buvo draugiškas ir pozityvus.
„Zelenskis tada pasakė, kad tikisi, jog karas baigsis dar šiais metais, o Trumpas atsakė, kad karas tęsiasi jau pernelyg ilgai ir kad norėtų, jog karas baigtųsi per mėnesį“, – vieno iš šaltinių žodžius citavo žiniasklaidos priemonė.
Abu lyderiai taip pat aptarė galimybę surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos lyderiai.
D. Trumpas V. Zelenskiui sakė, kad tokį aukščiausiojo lygio susitikimą pasistengs surengti, jei kitame JAV, Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikime bus padaryta didesnė pažanga.
D. Trumpas taip pat pakartojo, kad, sudarius galimą taikos susitarimą su Rusiją, bus pasiryžęs suteikti Ukrainai reikšmingas JAV saugumo garantijas.
Axios“ pažymi, kad D. Trumpas siekia iki vasaros pasiekti taikos susitarimą, tačiau tarp Ukrainos ir Rusijos vis dar yra didelių nesutarimų, ypač dėl rytų Ukrainos teritorijų kontrolės klausimo.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskio ir D. Trumpo pokalbis telefonu truko apie pusvalandį.
Pasak Ukrainos prezidento, šalių lyderiai aptarė klausimus, kuriuos delegacijų atstovai spręs ketvirtadienį Ženevoje numatytame dvišaliame susitikime, taip pat pasirengimą kitam trišalių derybų raundui.
Rusijos pajėgos Chersone atakavo mečetę
Rusijos kariai Chersone, Ukrainoje, atakavo mečetę, dėl to išdužo pastato langai ir buvo apgadintas jo fasadas bei vidus, tinkle „Telegram“ pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Dėl apšaudymo išdužo langai ir buvo apgadintas pastato (Chersono musulmonų religinės bendruomenės mečetės) fasadas ir vidus“, – teigiama paskelbtame pranešime.
Pažymima, kad niekas nenukentėjo. Administracija akcentavo, kad rusai net ir per musulmonams šventąjį ramadano mėnesį vėl atvirai demonstruoja, jog jie neturi jokių religinių vertybių.
Administracija taip pat informavo, kad medicininės pagalbos prireikė moteriai, kuri ankstesnę dieną buvo sužeista per Rusijos apšaudymą Chersono centrinėje dalyje. 61-erių Chersono gyventojai buvo diagnozuota sprogimo sukelta trauma, smegenų sukrėtimas ir smegenų sumušimas. Ji bus gydoma ambulatoriškai.
Į medikus taip pat kreipėsi dar viena moteris, kuri buvo sužeista per Chersono apšaudymą vasario 24 d. 23-ejų miesto gyventojai buvo diagnozuota sprogimo sukelta trauma ir smegenų sukrėtimas, ją prižiūri medikai.
Viešai išplūdęs Zelenskį Orbanas kreipėsi į Europą ir pateikė siūlymą
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį paprašė Europos Sąjungos (ES) surengti „faktų nustatymo misiją“ ir įvertinti žalą „Družbos“ naftotiekiui, rašo „Reuters“.
Minėta agentūra sako, kad matė V. Orbano laišką. V. Orbanas laišką adresavo EVT pirmininkui Antonio Costai.
Rusija pateikė ultimatumą Ukrainai: galite būti „suvereni valstybė“, jei būsite draugiški Rusijai
Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas pareiškė, kad Ukraina galėtų būti „nepriklausoma ir suvereni valstybė“, jei Kyjivas būtų draugiškas Maskvai.
JAV ir Ukrainos pareigūnai renkasi į derybas: apie ką kalbės?
JAV ir Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį Ženevoje turi susitikti naujam derybų ratui, vyksiančiam kelios valandos po to, kai Rusija į savo kaimynę paleido naują raketų ir dronų krušą.
Lavrovas: nėra jokių terminų karui Ukrainoje užbaigti
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad nėra jokių terminų karui Ukrainoje užbaigti, ketvirtadienį pranešė šalies valstybinė žiniasklaida.
„Ar iš mūsų ką nors girdėjote apie terminus? Mes neturime terminų, turime užduotis. Mes jas vykdome“, – S. Lavrovą citavo valstybinės naujienų agentūros.
S. Lavrovas taip pat pakomentavo Vakarų „branduolinę retoriką“. Rusija nepagrįstai aiškina, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė ketina siųsti Kyjivui branduolinius ginklus, tačiau abi šalys tai neigia.
„Manau, jiems tikriausiai gėda, kad jiems nieko nepavyksta. O užduotis vėl yra priversti Rusiją pralaimėti. Jie sako: „Ukraina laimi“. Na, jei jie taip suvokia padėtį“, – TASS cituojamas S. Lavrovas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo dvi raketas „Cirkon“, 24 sparnuotąsias raketas ir 374 dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo dvi rusų raketas „Cirkon“, keturias balistines raketas, 24 sparnuotąsias raketas „Kh-101“ ir 374 dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą dvi „Zirkon“ tipo hipergarsines raketas, 11 balistinių raketų „Iskander-M/S-400“, 24 sparnuotąsias raketas „Kh-101“, dvi „Kh-69“ raketas bei 420 dronų, įskaitant „Shahed“ (apie 280), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, oro gynyba numušė/neutralizavo dvi raketas „Cirkon“, keturias „Iskander-M/S-400“, 24 „Kh-101“, dvi „Kh-69“ ir 374 dronus.
32 vietose registruoti penkių balistinių raketų ir 46 dronų smūgiai, o 15-oje vietų – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Informacija apie priešo raketų skaičių tikslinama.
Ukraina daugiau kaip 12 proc. didina pensijas
Nepaisant didelių išlaidų kare su Rusija, Ukrainos vyriausybė paskelbė pastebimai didinanti pensijas daugiau kaip 10 mln. pensininkų.
„Nuo kovo 1 d. pensijos ir draudimo išmoks milijonams ukrainiečių didės 12,1 proc.“, – pareiškė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Šis padidinimas viršija infliaciją, vyriausybė tęsia 2021–2025 m. pensijų didinimo politiką. Pensijos Ukrainoje yra labai mažos.
Sausio 1 d. dieną Ukrainos pensijų fonde buvo registruota apie 10,1 mln. pensininkų. Vidutinė pensija šalyje yra kiek mažiau nei 130 eurų. Tačiau daugiau kaip pusė pensininkų negauna nė 100 eurų.
Ukraina jau ketverius metus priešinasi Rusijos agresijai. Daugiau kaip 40 proc. valstybės biudžeto nuo tada kasmet finansuojama iš užsienio, daugiausiai – pensijų ir valstybės tarnautojų atlyginimų mokėjimui.
Dronas pažeidė NATO oro erdvę: skubiai pakelti F-16 naikintuvai
Trečiadienį dronas pažeidė NATO narės Rumunijos oro erdvę. Tuo metu Rusija vykdė puolimą prieš Ukrainą. Apie tai skelbiama Rumunijos Nacionalinės gynybos ministerijos pranešime spaudai.
Maskva teigia Kyjivui perdavusi 1 tūkst. Ukrainos karių palaikus
Rusija Kyjivui perdavė 1 tūkst. Ukrainos karių palaikus, o Ukraina mainais grąžino 35 rusų palaikus, ketvirtadienį pranešė Maskvos derybininkas.
„1 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikai buvo perduoti Ukrainai. Rusijai buvo perduoti 35 žuvusių rusų kovotojų palaikai“, – socialiniame tinkle rašė Maskvos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis.
Maskva teigia Kyjivui perdavusi 1 tūkst. Ukrainos karių palaikus
Rusija Kyjivui perdavė 1 tūkst. Ukrainos karių palaikus, o Ukraina mainais grąžino 35 rusų palaikus, ketvirtadienį pranešė Maskvos derybininkas.
„1 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikai buvo perduoti Ukrainai. Rusijai buvo perduoti 35 žuvusių rusų kovotojų palaikai“, – socialiniame tinkle rašė Maskvos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis.
Iš artimo sąjungininko – akibrokštas Putinui
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pekine susitikęs su Vokietijos federaliniu kancleriu Friedrichu Merzu, pareiškė, kad taikos derybose dėl Ukrainos turėtų būti užtikrintas lygiateisis visų šalių dalyvavimas, omenyje aiškiai turėdamas būtinybę į taikos procesą įtraukti ir Europos Sąjungą.
Apie tai rašoma bendrame komunikate apie lyderių derybų rezultatus, cituodama Kinijos Užsienio reikalų ministerijos paskelbtą informaciją pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pareiškime pažymėta, kad, susitikimo dalyviams keičiantis nuomonėmis apie „Ukrainos krizę“ (taip Kinija oficialiai vadina Rusijos karą prieš Ukrainą), Xi Jinpingas išdėstė pagrindinę Kinijos poziciją, kad sprendimas gali būti rastas tik nuosekliai tęsiant dialogą ir derybas.
„Siekiant sustiprinti taikos pagrindą, būtina užtikrinti lygiateisį visų šalių dalyvavimą, užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visų šalių teisėtus interesus, siekiant sustiprinti taikos siekį, ir užtikrinti bendros saugumo sistemos sukūrimą, kad būtų sukurta ilgalaikė taikos struktūra“, – sakė Kinijos lyderis.
Pažymėtina, kad Kinijos pozicija dėl privalomo Europos dalyvavimo JAV vadovaujamose taikos derybose Ukrainoje yra priešinga tam požiūriui, kurio laikosi Maskva, iš esmės siekianti tartis su Vašingtonu neatsižvelgiant į europiečių ar ukrainiečių pozicijas ir verčianti pastaruosius vykdyti Rusijos ir JAV sąlygas karui užbaigti.
Tai, kad Europą būtina įtraukti į derybas dėl taikos Ukrainoje, Kinijos lyderiai pabrėžė nuo pat praėjusiais metais JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuoto proceso pradžios.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi vasario 14 d. Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Kinija neturi lemiamo žodžio sprendžiant Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Tačiau derybose su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo kartu su JAV turėtų dalyvauti ir Europos valstybės.
Zelenskis skelbia naujausią informaciją apie naktinį išpuolį: žinutėje – prašymas
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai masiškai atakavo Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia naujausią informaciją apie ataką.
Viktoras Orbanas parašė viešą laišką Volodymyrui Zelenskiui
Ukrainos įmonė atidaro dronų gamyklą Jungtinėje Karalystėje
Ukrainos dronų gamintoja „Ukrspecsystems“ atidarė naują gamyklą Anglijoje, kuri, kaip tikimasi, padės užtikrinti gyvybiškai svarbios įrangos tiekimą Ukrainos armijai, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė.
Bendrovė investavo 200 mln. svarų sterlingų (231 mln. eurų) į projektą, kuris apima gamybos įrenginius Mildenhale ir bandymų aikštelę Elmsete, Rytų Anglijoje, teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
„Praėjus ketveriems metams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, ši gamykla užtikrina tai, kas svarbu: saugų tiekimą, saugius išteklius ir nuolatinę paramą Ukrainai“, – sakė „Ukrspecsystems UK“ direktorius Rory Chamberlainas (Roris Čemberleinas).
Kitos Ukrainos gynybos įmonės jau atidarė arba planuoja atidaryti gamybos vietas kitur Europoje, pavyzdžiui, Danijoje ir Vokietijoje.
Neaišku, kokio tipo dronai bus gaminami JK gamykloje, tačiau 2014 metais įkurta įmonė, be kita ko, gamina stebėjimo dronus.
JK jau įsigijo 80 tokių dronų Ukrainos pajėgoms.
„Ukrspecsystems“ nauja gamykla yra pasitikėjimo JK parama ženklas ir pabrėžia gilėjantį bendradarbiavimą tarp mūsų šalių gynybos pramonės“, – pridūrė Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras Luke'as Pollardas (Lukas Polardas), kuris trečiadienį atidarė objektą.
Rubio: „Ar aš manau, kad Trumpo kantrybė yra begalinė? Ne“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasisakė apie karo Ukrainoje padėtį. Kaip rašoma Valstybės departamento pranešime, jo buvo paklausta, ar JAV negalėtų didinti spaudimo Maskvai, kaip to prašo sąjungininkai. Komentuodamas spaudai M. Rubio nurodė, kad Donaldo Trumpo administracija didina spaudimą.
„Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje prezidentas įvedė papildomas sankcijas jų naftos bendrovei „Rosneft“. Administracija ir toliau parduoda ginklus Ukrainai. Mes neparduodame ginklų Rusijai ir netaikome sankcijų Ukrainai. <...> Mes esame vienintelė šalis ar vienintelis subjektas planetoje, kuriam pavyko pasiekti, kad Rusijos ir Ukrainos derybininkai susėstų prie stalo ir pradėtų derybas.
Ir tokio baisaus karo atveju tai yra labai svarbi pozicija, kurios mes nenorime prarasti, nes jei mes pasitrauksime arba atsisakysime jos, kas tai padarys? Jungtinės Tautos to nedarys. Prancūzija to nedarys. ES to nedarys. Rusai net nesikalba su jais. Taigi mes nenorime pasitraukti – mes žinome, kad galiausiai karas Ukrainoje neturi karinio sprendimo.
Tas karas bus išspręstas derybomis, o šiuo metu mes esame vienintelė šalis pasaulyje, kuri gali būti derybų katalizatorius“, – sako jis.
M. Rubio taip pat pridūrė, kad D. Trumpo kantrybės taurė pildosi.
„Ar aš manau, kad prezidento kantrybė yra begalinė? Ne. Bet aš nesiruošiu prognozuoti, kada ji išseks arba kada jis nuspręs to daugiau nedaryti. Galiu jums pasakyti, ir manau, kad jūs girdėjote jį sakant, kad jis jaučia gilų nusivylimą, kad tai nesibaigia, nes jis laiko tai visiškai kvailu ir beprasmišku karu, kuriame kiekvieną savaitę mūšio lauke žūsta 7–8 tūkst. karių – skaičius, kuris būtų stulbinantis bet kurio kito konflikto pasaulyje kontekste“, – komentuoja M. Rubio.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 360 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 26 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 263 850 karių, iš kurių 1 360 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 704 priešų tankus (+3), 24 091 šarvuotąją kovos mašiną, 37 614 artilerijos sistemų (+25), 1 659 raketų paleidimo sistemas (+4), 1 305 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 348 sraigtasparnius, 147 138 nepilotuojamuosius orlaivius (+681), 4 347 kruizines raketas, 29 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 80 064 transporto priemones ir kuro cisternas (+93), 4 075 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Per naujas Rusijos atakas įvairiuose Ukrainos miestuose sužeisti 23 žmonės
Per Rusijos smūgius daugelyje Ukrainos miestų buvo sužeisti 23 žmonės, tarp jų – ir vienas vaikas, ketvirtadienį pranešė pareigūnai prieš Ukrainos ir JAV derybininkų susitikimą Ženevoje, kurio tikslas – užbaigti Maskvos karą.
Vašingtonas siekia užbaigti karą, kurį prieš ketverius metus sukėlė Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą ir kuris nusinešė šimtų tūkstančių žmonių gyvybių, milijonai jų buvo priversti palikti savo namus, o didelė teritorijos dalis, ypač rytinėje ir pietinėje Ukrainoje, kuri ribojasi su Rusija, buvo visiškai sugriauta.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie didelio greičio taikinius, artėjančius prie sostinės, o netrukus po to Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka paskelbė, kad Rusija atakuoja miestą dronais ir balistinėmis raketomis.
„Veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse, kol bus atšauktas pavojaus signalas!“ – ketvirtadienį anksti ryte jis parašė „Telegram“ tinkle.
Kyjivo policija pranešė, kad nuolaužos sukėlė gaisrus ir padarė žalos trijuose rajonuose, įskaitant gaisrą negyvenamuosiuose pastatuose, sudaužytą balkono langą aukštybiniame pastate ir gaisrą dviejų aukštų name.
Apie aukas nepranešta, o gelbėjimo tarnybos ir tyrėjai visą rytą dirbo siekdami užtikrinti saugumą ir užfiksuoti padarytą žalą.
Bombardavimas vyko ne tik sostinėje.
Šiaurės rytiniame Charkivo mieste ir netoliese esančiame kaime buvo sužeisti 14 žmonių, tarp jų – septynerių metų berniukas, sakė regiono vadovas Olehas Syniehubovas.
Pietuose taip pat buvo smarkiai apšaudyta Zaporižia. Regiono vadovas Ivanas Fedorovas sakė, kad septyni žmonės buvo sužeisti, o smūgiai apgadino 19 daugiabučių, keturis namus ir kitus pastatus.
Dniepropetrovsko srities Kryvyj Riho mieste buvo sužeisti du žmonės, pranešė srities vadovas Oleksandras Ganža.
Praėjusios nakties smūgiai privertė Lenkiją pakelti į orą naikintuvus, šalies atstovai pranešė platformoje „X“.
Naujausi apšaudymai surengti likus kelioms valandoms iki Ukrainos derybininkų susitikimo su JAV pasiuntiniais Ženevoje, skirto atgaivinti įstrigusias derybas prieš planuojamą trišalį susitikimą su Rusija kovo pradžioje.
Kas negerai su Orbanu? Įvardijo svarbiausią priežastį, kodėl jis taip elgiasi Ukrainos klausimu
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, likus mažiau nei septynioms savaitėms iki rinkimų, visomis jėgomis vykdo kampaniją prieš Ukrainą, pastebi „Bloomberg“. Taip jis be kita ko griauna Europos planus padėti Kyjivui.
Buvusi NATO pareigūnė įvardijo, kaip užbaigti karą Ukrainoje
Buvusi NATO gynybos ir saugumo bendradarbiavimo direktorės pavaduotoja Gerlinde Nigus įvardijo, kas priverstų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą, rašo „Ukrinform“.
Aliarmas Lenkijoje: naikintuvai, sistemos paruoštos veikti
Dėl masinės Rusijos atakos prieš Ukrainą naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Lenkija taip pat turėjo imtis veiksmų.
Dėl neseniai įvykdyto masinio Rusijos Federacijos puolimo Ukrainos teritorijoje, vykdyto naudojant oro desanto priemones, Lenkijos ir sąjungininkų oro pajėgos pradėjo veikti Lenkijos oro erdvėje.
Trumpas pateikė naują terminą dėl karo Ukrainoje pabaigos: aiškėja pokalbio su Zelenskiu detalės
Aiškėja netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambučio detalės, skelbia „Axios“. Anot leidiniui komentavusio ukrainiečių pareigūno ir dviejų kitų šaltinių, D. Trumpas V. Zelenskiui pareiškė norintis kuo greičiau užbaigti karą.
Masinė rusų ataka prieš Ukrainą: liepsnoja namai, yra sužeistų
Artėjant Ženevoje suplanuotoms deryboms su JAV atstovais dėl Rusijos karo užbaigimo, ketvirtadienio naktį Kyjive buvo paskelbtas oro pavojus, o ryte miestą sudrebino keletas sprogimų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Vašingtonas siekia užbaigti karą, kurį prieš ketverius metus išprovokavo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą ir kurio metu jau žuvo šimtai tūkstančių žmonių bei buvo nuniokoti dideli teritorijos plotai, ypač rytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyje.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie greitai artėjančius taikinius Kijevo link, o netrukus po to sostinės karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenko paskelbė, kad miesto link skrieja koviniai rusų dronai ir balistinės raketos.
„Veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse, kol bus atšauktas pavojaus signalas!“ – rašė jis platformoje „Telegram“.
Antpuoliai vien sostine neapsiribojo.
Šiaurės rytuose Charkivo meras Igoris Terechovas teigė, kad mieste po Rusijos dronų „Šahed“ antskrydžio nugriaudėjo du sprogimai, ir įspėjo gyventojus likti slėptuvėse, nes „link miesto skrenda dronai ir raketos“.
Paskiau I. Terechovas pranešė apie „kombinuotą oro ataką“, kurios taikiniu buvo Ševčenkos ir Kyjivo rajonai.
Pietryčiuose Zaporižios srities vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė, kad miestas buvo užpultas, įvyko keletas sprogimų ir mažiausiai vienas žmogus buvo sužeistas.
Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Oleksandras Ganža pranešė, kad Kryvij Rige per Rusijos smūgį buvo sužeistas 89 metų vyras ir kilo gaisras, apgadinęs daugiaaukštį pastatą.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ne kartą patyrė naktinį bombardavimą, Rusijai atšiauriomis žiemos sąlygoms atakuojant miestus raketomis ir dronais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
cb/sunshine13_
tiktok _lumina_rose
JAV ir Ukrainos derybos Ženevoje baigtos: aiškėja detalės
Ketvirtadienį Ženevoje JAV ir Ukrainos pareigūnai baigė derybas, per kurias aptarė pastangas nutraukti ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, Maskvai pareiškus, kad neskuba pasirašyti susitarimo.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė JAV delegaciją, išeinančią iš Ženevos viešbučio „Hotel des Bergues“, kuriame vyko derybos, o Šveicarijos agentūra „ATS-Keystone“ paskelbė iš viešbučio išeinančio pagrindinio Ukrainos derybininko Rustemo Umerovo nuotrauką.
JAV lyderis Donaldas Trumpas siekia užbaigti kruviniausią nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktą Europoje, tačiau iki šiol nepavyko pasiekti jokio Maskvos ir Kyjivo susitarimo. Per ankstesnius JAV vadovaujamų Rusijos ir Ukrainos derybų ratus Ženevoje ir Abu Dabyje joks kompromisas nebuvo pasiektas, įskaitant svarbiausiu teritorijos klausimu.
Anksčiau R. Umerovas sakė, kad Ukraina siekia „sinchronizuoti pozicijas“ su JAV prieš naujas trišales derybas kovo mėnesį.
Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas ketvirtadienį buvo derybų vietoje Ženevoje, tačiau nebuvo jokių požymių, kad jis būtų susitikęs su Ukrainos atstovais, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Remiantis vaizdo įrašu, išplatintu Kremlių palaikančiose žiniasklaidos priemonėse, K. Dmitrijevas atsisakė komentuoti, kai po derybų su juo susitiko spaudos atstovai.