Žinia iš Ukrainos: „Putinas ketina tęsti karą bent jau iki 2028 m.“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žada tęsti karą bent iki 2028 metų, pareiškė Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko.
Ukrainiečiai 20 km nuo fronto linijos sunaikino rusų koloną: paskelbė vaizdo įrašą
Vokietijos politikai ragina uždaryti „Rusijos namus“ Berlyne
Antradienį aukšto rango Vokietijos politikai pareikalavo uždaryti Berlyne veikiantį „Rusijos namų“ kultūros centrą, mat teigiama, kad jis naudojamas kaip „priedanga Rusijos žvalgybai“.
„Šie namai yra mūsų silpnumo ir Rusijos įtakos simbolis“, – televizijos kanalui „Welt TV“ sakė užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris iš kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamų Krikščionių demokratų partijos (CDU).
Praėjusią savaitę Vokietijos visuomeninis transliuotojas WDR ir dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ paskelbė bendro tyrimo rezultatus, kuriuose remiantis Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos išvada nustatyta, kad „Rusijos namais“ naudojasi Kremlius.
Panašūs kaltinimai šiai 1984 m. įsteigtai įstaigai buvo pareikšti ir anksčiau.
„Rusijos namus“ uždaryti paragino ir Europos Parlamento saugumo ir gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann. „Ten, pačioje Berlyno širdyje, pasakysiu labai aiškiai, sėdi laisvės priešas. O mes tik žiūrime“, – televizijos kanalui „Welt TV“ sakė ji.
Duodama interviu tam pačiam transliuotojui Žaliųjų partijos atstovė spaudai gynybos politikos klausimais Sara Nanni pareiškė, kad „leidžiame Rusijai valytis į mus kojas“.
Atsakydamas į tai, Užsienio reikalų ministerijos atstovas atkreipė dėmesį į dvišalius Vokietijos ir Rusijos susitarimus, susijusius su „nuosavybės klausimais“.
Šios sutartys apima Vokietijos Gėtės instituto kultūrinę įstaigą Maskvoje. Vokietijoje baiminamasi, kad, uždarius „Rusijos namus“, Maskvą galėtų uždaryti ir Gėtės institutą Rusijoje.
Rusai smogė Sumams valdomomis aviacinėmis bombomis: žuvo žmogus, apgadinta arba sunaikinta 20 pastatų
Rusai smogė Ukrainos šiaurėje esantiems Sumams keturiomis valdomomis aviacinėmis bombomis, žuvo vienas žmogus, be to, sunaikinta arba apgadinta 20 pastatų. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, ši žinia buvo paskelbta Sumų srities karinės administracijos „Telegram“ kanale.
„Priešas paleido keturias valdomas aviacines bombas į Sumų civilinę infrastruktūrą. Deja, netoli vienos smūgio vietos žuvo civilis. Smūgio metu jis vairavo automobilį. Jo tapatybė nustatoma“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad buvo apgadinta arba sunaikinta apie 20 privačių gyvenamųjų pastatų, taip pat civilinės infrastruktūros objektų. Anot Sumų srities karinės administracijos, pranešama, kad šiuo metu sužeistųjų nėra. Informacija apie atakos padarinius tikslinama.
Trumpas skelbia apie pokalbius su Putinu: po jų Rusija paleido JAV jūrų pėstininką
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad buvusio JAV jūrų pėstininko Roberto Gilmano paleidimą iš kalėjimo lėmė jo pokalbiai su Vladimiru Putinu.
„Po mano pokalbių su prezidentu Vladimiru Putinu Rusija sutiko jį paleisti, visų pirma humanitariniu pagrindu“, – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ ir pridūrė, kad „Rusija mainais nieko neprašė (paleisti)“.
JAV valstybės departamentas kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje kalintas buvęs JAV jūrų pėstininkas R. Gilmanas „dėl humanitarinių priežasčių“ buvo paleistas.
„Pono Gilmano paleidimas nebuvo susijęs su apsikeitimu kaliniais, taip pat nebuvo suteikta jokių kitų nuolaidų“, – elektroniniame laiške teigė departamento atstovas.
„Rusijos vyriausybė poną Gilmaną išlaisvino dėl humanitarinių priežasčių“, – rašoma laiške.
2022-aisiais Rusijos teismas nuteisė R. Gilmaną puspenktų metų kalėti už policijos pareigūno užpuolimą. Vėliau dėl smurtavimo prieš kalėjimo pareigūnus jo bausmė buvo prailginta iki 10 metų.
Valstybės departamentas patvirtino, kad jis neseniai buvo priskirtas prie Rusijoje „neteisėtai sulaikytų“ asmenų.
R. Gilmano sesuo Lexie Hudson (Leksi Hadson) neseniai paskelbtame pranešime užsiminė apie smarkiai pablogėjusią jo sveikatos būklę ir paragino skubiai jį išlaisvinti.
„Ši administracija toliau stengsis, kad būtų išlaisvinti visi Rusijoje neteisėtai sulaikyti amerikiečiai, įskaitant neteisėtai sulaikytą Stepheną Hubbardą (Stiveną Habardą)“, – pridūrė Valstybės departamentas.
S. Hubbardas, pensininkas ir buvęs anglų kalbos mokytojas, 2024 metų spalį uždarame teismo procese buvo nuteistas beveik septynerius metus kalėti už „samdinio veiklą“ Ukrainos naudai. Jis šiuos kaltinimus neigia.
Dar vienas incidentas Vokietijoje: oro uosto veiklą sutrikdė dronas
Praėjus savaitei po to, kai Leipcigo oro uoste buvo aptiktas dronas su sprogmenimis, praėjusią naktį nepilotuojamoji skraidyklė sutrikdė ir Vokietijos Hanoverio oro uosto veiklą, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė policija, daugiau informacijos neatskleisdama.
„Tyrimą dėl antradienį virš Langenhageno oro uosto praskridusio drono perėmė Hanoverio centrinis kriminalinės policijos skyrius“, – naujienų agentūrai AFP pranešė vietos policijos atstovė spaudai.
Ankstyvą antradienio rytą į šiaurę nuo Hanoverio esančio oro uosto kilimo ir tūpimo takai buvo uždaryti 90 minučių, o po to oro uostas pratęsė savo įprastą veiklą, naujienų agentūrai AFP paaiškino oro uosto atstovė spaudai.
Rusijoje kalintas buvęs JAV jūrų pėstininkas paleistas dėl „humanitarinių priežasčių“
Rusijoje kalintas buvęs JAV jūrų pėstininkas Robertas Gilmanas buvo paleistas dėl „humanitarinių priežasčių“, antradienį pranešė Valstybės departamentas.
„Pono Gilmano paleidimas nebuvo mainų dalis, jokių kitų nuolaidų nepadaryta“, – elektroniniame laiške tvirtino departamento atstovas.
„Rusijos vyriausybė paleido poną Gilmaną dėl humanitarinių priežasčių“, – pridūrė jis.
2022 m. pietvakarių Rusijos teismas nuteisė R. Gilmaną kalėti ketverius su puse metų už policijos pareigūno užpuolimą. Jo bausmė vėliau buvo pratęsta iki 10 metų už smurtą prieš kalėjimo darbuotojus.
Valstybės departamentas patvirtino, kad jis neseniai buvo priskirtas neteisėtai Rusijoje sulaikytiems asmenims.
Jo sesuo Lexie Hudson neseniai paskelbtame pranešime kalbėjo apie smarkiai pablogėjusią jo sveikatą, ragindama skubiai jį paleisti.
„Ši administracija toliau sieks, kad būtų paleisti visi Rusijoje neteisėtai sulaikyti amerikiečiai, įskaitant neteisėtai sulaikytą Stepheną Hubbardą“, – nurodė Valstybės departamentas.
Į pensiją išėjęs anglų kalbos mokytojas S. Hubbardas 2024 m. spalį uždaro teismo proceso metu buvo nuteistas kalėti beveik septynerius metus už „samdinio veiklą“ Ukrainos naudai, tačiau šiuos kaltinimus jis neigia.
Netikėtai pasikeitė kasdienės Ukrainos ataskaitos: ką gali reikšti pokyčiai?
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos pakeitė kasdienių ataskaitų formatą ir nustojo skelbti duomenis apie raketų, kurias Rusija paleidžia per oro atakas, skaičių. Apie tai praneša „Bloomberg“, rašo UNIAN.
Pasak leidinio šaltinio, oro gynybos pajėgos pakeitė ataskaitų formatą kaip saugumo priemonę, reaguodamos į Rusijos smūgius.
Antradienį ryte Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį buvo numušti 98 iš 120 Rusijos dronų, tačiau nepateikė duomenų apie Rusijos paleistų raketų skaičių.
„Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai jie nustojo pranešti apie balistinių raketų perėmimą po praėjusios savaitės atakos, kurios metu Ukraina nesugebėjo numušti nė vienos iš 28 raketų“, – teigiama straipsnyje.
Radijo technologijų specialistas ir Ukrainos prezidento patarėjas Sergejus Beskrestnovas „Flešas“ sako, kad sprendimas neskelbti informacijos apie raketų skaičių kelia prieštaringus jausmus.
„Kol kas nežinau, ar ši naujiena teisinga, ar ne. Bet tai primena idėją pašalinti valiutų kursus iš valiutos keityklų. Mano nuomonė yra dvejopa“, – sako jis.
Viena vertus, kaip mano jis, paprastiems žmonėms ši informacija nereikalinga, tačiau ji padeda priešui suprasti, kokia Ukrainoje yra padėtis su raketomis.
„Ši informacija padeda priešo botams kurti dezinformaciją. Kita vertus, priešas ir taip žino, kas ir kur nuskriejo bei pataikė. O viešasis komunikavimas visam pasauliui parodo mūsų problemas. Ir gyventojams parodo, kad tai ne Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kaltė, o tiesiog išteklių trūkumas“, – priduria jis.
Rusijos miesto gyventojams – valdžios prašymas: mažiau važinėkitės
Sočio valdžia paragino miesto gyventojus ir svečius taupyti benziną ir mažiau važinėti asmeniniu transportu, skelia „Moscow Times“.
Atskleidė neįtikėtiną GTA naudą kare: tampa bene geriausiais dronų pilotais
Žmonės, kurie, dar būdami civiliai, vaizdo žaidime „Grand Theft Auto“ įvykdė sraigtasparnio misiją, vėliau tapo vienais iš geriausių dronų su pirmojo asmens vaizdo kameromis pilotų.
Apie tai interviu agentūrai „Ukrinform“ pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desantinių pajėgų 199-ojo mokymo centro nepilotuojamų sistemų specialistų rengimo kuopos vadas kapitonas Antonas Bobrovskis.
Vokietija ketina leisti savo žvalgybos tarnyboms imtis aktyvios gynybos priemonių
Reaguodamas į sukauptus įrodymus apie pastaruoju metu vykstančias nedidelio masto hibridines atakas, Vokietijos ministrų kabinetas planuoja pritarti išplėstiems šalies žvalgybos tarnybų įgaliojimams, įskaitant galimybę aiškiai apibrėžtais atvejais aktyviai imtis veiksmų.
Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas turėtų patvirtinti įstatymo projektą, kuris, be kita ko, leistų Federalinei žvalgybos tarnybai (BND) vykstančios kibernetinės atakos ar dezinformacijos kampanijos metu daryti poveikį užsienio valstybės informacinių technologijų (IT) infrastruktūrai.
Įstatymo projekte taip pat numatyta sustiprinti priežiūrą ir įvesti naujas apsaugos priemones, įskaitant apribojimą, pagal kurį įtariama ekstremistinė grupuotė ar organizacija galėtų būti stebima ne ilgiau kaip penkerius metus. Norint šį laikotarpį pratęsti, reikėtų Vokietijos vidaus reikalų ministerijos pritarimo.
Vidaus žvalgybos tarnyba nuo 2021 m. vasario stebi politinę partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kaip įtariamą ekstremistinę organizaciją, o praėjusių metų gegužę jos statusas federaliniu lygmeniu buvo pakeistas į „patvirtintą kraštutinės dešinės ekstremistinę organizaciją“. Šis sprendimas šiuo metu nagrinėjamas teismuose.
Šio įstatymo projektas buvo paskelbtas liepos pradžioje. Jame numatytomis reformomis sprendžiami tokie klausimai kaip biometrinių duomenų lyginimas su internete esančia informacija ir teisė vykdyti vadinamąsias „internetines kratas“, kai slapta gaunama prieiga prie įrenginio ir jame saugomuose duomenyse atliekama paieška.
Šios reformos planuotos jau kurį laiką, tačiau dabar šnipinėjimo ir sabotažo, ypač iš Rusijos, grėsmė laikoma padidėjusia, šalyje taip pat daugėja politiškai motyvuotų nusikaltimų.
Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kuriame nurodoma, kad sekimo priemonės turi būti prižiūrimos efektyviau. Teismas nurodė, kad trūksta taisyklių, pagal kurias būtų galima atskirti vien vidaus telekomunikacijų duomenis, taip pat esą nėra pakankamai apsaugoma informacija, susijusi su užsienyje esančių užsienio piliečių privačiu gyvenimu.
VSD apie Leipcigo incidentą: institucijos bendradarbiauja su užsienio partneriais, daugiau detalių – neviešina
Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia neturintis viešai skelbtinos informacijos dėl Vokietijos žiniasklaidos paskelbtos informacijos apie Leipcigo/Halės oro uoste rastą droną su sprogmenimis ir ant jo aptiktus DNR pėdsakus, anksčiau užfiksuotus Lietuvoje.
„Neturime viešai skelbtinos informacijos šiuo klausimu ir negalime atskleisti savo veiklos metodų“, – Eltai nurodė VSD.
Vėliau departamentas papildė, kad Lietuvos institucijos, siekdamos užkardyti ir išaiškinti nusikalstamas veikas, įskaitant galimas diversijas, aktyviai bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis.
„Siekdamos užkardyti ir išaiškinti nusikalstamas veikas, tarp jų – ir galimas diversijas, Lietuvos institucijos aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis: tiek Europos teisėsaugos tarnybos, tiek žvalgybos dirba kartu ir nuolat keičiasi informacija. Tačiau, vykstant konkretiems tyrimams, daugiau detalių pateikti negalime“, – nurodė VSD.
Kaip pirmadienį pranešė Vokietijos laikraštis „Die Zeit“, ant Leipcigo/Halės oro uoste rasto drono su sprogmenimis aptikta DNR, kuri anksčiau buvo užfiksuota Lietuvoje. Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, tokie pat DNR pėdsakai buvo aptikti ir tiriant 2024 metais Leipcige įvykusį padegimą DHL logistikos centre.
Dronas su sprogmenimis praėjusią savaitę buvo rastas netoli Ukrainos transporto lėktuvo. Vėliau paaiškėjo, kad jis galėjo atsitrenkti į orlaivio sparną, tačiau sprogmuo nesuveikė. Tuo metu oro uoste buvo pastebėtas ir antras neatpažintas skraidantis objektas, su kuriuo susidūrė kitas orlaivis.
„Die Zeit“ skelbė, kad aptikti DNR pėdsakai kol kas nėra susieti su konkrečiu asmeniu. Taip pat nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad Leipcigo oro uoste įvykęs incidentas ir ankstesnis DHL siuntos padegimas yra tiesiogiai susiję.
ELTA primena, kad 2024 metų liepą Leipcigo DHL logistikos centre užsidegė oro transportu siunčiama siunta. Tyrėjai vėliau nustatė, kad joje buvo paslėptas padegamasis įtaisas. Panašūs incidentai tuo metu buvo užfiksuoti ir Jungtinėje Karalystėje bei Lenkijoje.
2026 metų kovą Lietuvos generalinė prokuratūra dėl su šiais incidentais siejamos veiklos pateikė kaltinimus penkiems asmenims.
„Nelabai padeda“: naftos saugyklą rusai uždengė tinklais
Feodosijoje, laikinai okupuotame Kryme, rusai uždengė naftos saugyklą tinklais nuo dronų, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“.
Ukraina: „Ačiū, Lietuva“
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoja Iryna Mudra socialiniame tinkle „X“ pasidalijo žinute Lietuvai.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino smūgį į naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Orsko mieste
Antradienio naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Orenburgo srityje, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Gynybos pajėgos atakavo „Orsknefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklą Orske, Orenburgo srityje. Tai viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Orenburgo srityje ir svarbus Rusijos degalų ir energetikos sektoriaus objektas.
Šios gamyklos pajėgumai siekia apie 6 mln. tonų žalios naftos per metus. Joje gaminamas benzinas, dyzelinas, reaktyvinis kuras, mazutas, bitumas ir kiti naftos produktai.
Pranešta apie gaisrą. Žalos mastas vertinamas.
Žiniasklaida: Pietų Korėja atsisako tiekti ginklus Ukrainai
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Seulas ir toliau teiks Ukrainai tik humanitarinę pagalbą, tačiau, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensky prašymų ir Rusijoje dislokuojamų naujų Šiaurės Korėjos pajėgų, aprūpinti šalį ginkluote ar oro gynybos sistemomis neketina, praneša „The Korea Times“.
„Pietų Korėja gynybos medžiagas bet kuriai šaliai tiekia griežtai laikydamasi šalies vidaus teisės aktų“, – teigė aukšto rango Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Kaip pažymima leidinyje, vyriausybė laikosi atsargios pozicijos Ukrainos prašymo suteikti oro gynybos paramą ir patenkinti kitus karinius poreikius atžvilgiu, pirmadienį pareiškė aukštas vyriausybės pareigūnas, Ukrainos pareigūnams paskelbus, kad Šiaurės Korėja ruošiasi nusiųsti daugiau karių, kad suteiktų paramą Rusiją šios kare prieš Ukrainą.
Pietų Korėja laikosi politikos, pagal kurią Ukrainai teikia humanitarinę pagalbą, tačiau nuo mirtinos ginkluotės tiekimo susilaiko.
„Vyriausybė parėmė Ukrainą įvairiose srityse, įskaitant energetiką, infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą ir švietimą, ir toliau svarstys priemones, kuriomis būtų galima padėti Ukrainai atkurti taiką ir atstatyti šalį“, – pareiškė Pietų Korėjos pareigūnas.
Pietų Korėjos pareigūnų komentarai buvo išsakyti reaguojant į Ukrainos prezidento V. Zelenskio išvakarėse socialiniuose tinkluose paskelbtą įrašą, kuriame jis teigė, kad Šiaurės Korėja yra pasirengusi nusiųsti į Rusiją papildomų karinių pajėgų.
Pietų Korėjos diplomatas atsisakė patvirtinti V. Zelenskio pareiškimus dėl diplomatinių derybų šiuo klausimu arba dėl papildomų Šiaurės Korėjos kariuomenės pajėgų dislokavimo Rusijos teritorijoje.
Tuo pačiu metu pareigūnas pabrėžė, kad Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas „tiesiogiai daro įtaką mūsų saugumui ir vyksta pažeidžiant Jungtinių Tautų rezoliucijas“.
„Mūsų vyriausybės pozicija yra tokia, kad šis bendradarbiavimas turi būti nedelsiant nutrauktas. Mes atidžiai stebime šį klausimą“, – sakė Pietų Korėjos diplomatas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pareiškė, kad Šiaurės Korėja siekia įgyti kovinės patirties Rusijos kare prieš Ukrainą, kad galiausiai galėtų pradėti naują agresijos etapą Korėjos pusiasalyje.
Putinas užuodė progą: ruošiasi milžiniškai smūgių bangai
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nesileis į derybas ir vilkins karą iki kitų metų, nes yra įsitikinęs, kad gali pasinaudoti Ukrainoje jaučiamu „Patriot“ raketų-perėmėjų trūkumu ir priversti Ukrainą nusileisti jo maksimaliems reikalavimams.
Kaip rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai, gamybos pastangų nukreipimas į balistines raketas rodo Kremliaus ketinimą artėjančią žiemą panaudoti tam, kad palaužtų Ukrainos ryžtą priešintis.
„Kremlius mano, kad gali pasinaudoti raketų-perėmėjų trūkumu Ukrainoje, kad išvengtų būtinybės įsitraukti į prasmingas derybas ar daryti nuolaidas dėl savo maksimalių reikalavimų. Pastaruoju metu smarkiai sumažėjęs priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ tiekimas prisidės prie karo užsitęsimo iki 2027 metų“, – teigiama ataskaitoje.
Analitikų teigimu, V. Putinas įsitikinęs, kad Rusija gali laimėti sekinimo karą, jei Rusijos kariuomenė išlaikys iniciatyvą ir judės į priekį visame karo veiksmų teatre, tuo pat metu apšaudydama Ukrainos miestus ir infrastruktūrą bei sekindama tiek Ukrainos gynybinius pajėgumus, tiek Vakarų paramą Ukrainai.
„Patriot“ raketų trūkumas suteikia Rusijai galimybę artėjančią žiemą padaryti Ukrainai labai didelę žalą, todėl tai prisidės prie reikšmingų derybų atidėjimo ir karo užsitęsimo“, – įsitikinę analitikai.
Tuo metu ISW prognozuoja, kad 2026–2027 metų žiemą Rusija vis intensyviau puls Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o jau artimiausiomis savaitėmis pradės plataus masto smūgius Kyjivo energetikos infrastruktūrai, siekdama sutrikdyti Ukrainos pastangas stiprinti energetikos objektų apsaugą.
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad atsirado nauja galimybė surengti taikos derybas.
Pasak jo, Vašingtonas siekė jų nuo pat karo pradžios ir yra pasirengęs atlikti konstruktyvų vaidmenį sprendžiant konfliktą.
Tuo metu „Bloomberg“ apžvalgininkas Markas Championas rašo, kad sąjungininkai nuvylė Ukrainą, palikdami ją be „Patriot“ raketų, todėl bet kokia derybų galimybė dabar atrodo itin mažai tikėtina, nes V. Putinas mato rimtus pokyčius savo naudai.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas pareiškė, kad Maskvai netinka Ukrainoje vykstančių karo veiksmų „įšaldymo“ variantas, jei nebus pašalintos pagrindinės konflikto priežastys.
Zelenskis: Rusija į Zaporižią paleido Šiaurės Korėjos raketas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad per naktinę ataką pietryčių Zaporižios mieste Rusija paleido Šiaurės Korėjos raketas. Per ją žuvo šeši žmonės, dar 19 buvo sužeisti.
„Miestas buvo atakuotas Šiaurės Korėjos balistinėmis raketomis, „Cirkonais“ ir valdomomis aviacinėmis bombomis“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje Rusijos hipergarsinių sparnuotųjų raketų sistemą „Cirkon“.
Apie naktinės atakos aukas platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Per naktinę priešo ataką prieš Zaporižią žuvo šeši žmonės ir 19 buvo sužeista. Rusai surengė masinę kombinuotą raketų ir valdomų aviacinių bombų ataką prieš regiono centrą. Apgadinti keturi daugiabučiai ir negyvenamieji pastatai“, – rašė I. Fedorovas ir pridūrė, kad visos aukos gauna būtiną pagalbą.
Vakariniame kreipimesi pirmadienį V. Zelenskis buvo paskelbęs įspėjimą dėl Šiaurės Korėjos. Maskva gavo iš Pchenjano papildomų balistinių raketų ir ruošiasi dar vieno Šiaurės Korėjos karių kontingento atvykimui, kalbėjo Ukrainos prezidentas, tačiau įrodymų nepateikė. Šiaurės Korėjos ginklai bendradarbiaujant su Rusija, pasak jo, buvo patobulinti.
Jau savaitgalį V. Zelenskis sakė, kad Rusija iš Šiaurės Korėjos gali sulaukti gerokai daugiau karių nei iki šiol manyta. Jo teigimu, jų skaičius gali siekti iki 50 tūkst.
Rusija jau puspenktų metų kariauja prieš Ukrainą. Šiaurės Korėjos kariai jau dalyvavo operacijose Rusijoje 2024 ir 2025 m., kad išstumtų ukrainiečių pajėgas iš Vakarų Rusijos Kursko srities.
Gindamasi nuo Rusijos, Ukraina praėjusiais mėnesiais smarkiai išplėtė pirmiausiai savo atsakomuosius smūgius dronais.
Pirmadienį V. Zelenskis paskelbė apie tolesnius atsakomuosius smūgius Rusijos gilumoje. Jis minėjo prieš tai jau Generalinio štabo patvirtintą smūgį Rusijos pramonei Tobolske Sibire. Bus rengiamos tolesnės atakos Rusijos gilumoje, kad Maskvai būtų parodyta, jog taika yra būtina, pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Maskvą atakavo dronai: apribotas oro uostų darbas
Maskvą praėjusią naktį atakavo dronai, Rusijos pareigūnai teigia, kad buvo sunaikinta mažiausiai 13 dronų ir kad Maskvos oro uostuose buvo laikinai apriboti skrydžiai.
„Tai pirmas kartas Rusijos istorijoje“: Zelenskis įvardijo, kas atsitiko Maskvai
Rusija jau gavo papildomų balistinių raketų iš Pchenjano ir ruošiasi sulaukti daugiau Šiaurės Korėjos karių, rugpjūčio 10-osios vakariniame kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kyiv Independent“.
Prezidento pareiškimas nuskambėjo po Ukrainos karinės žvalgybos pranešimų apie neseniai Rusijos teritorijoje dislokuotą Šiaurės Korėjos raketų dalinį – tai naujausias gilėjančios Maskvos ir Pchenjano karinės partnerystės etapas, apimantis tiek ginklų, tiek karių tiekimą.
Vaizdo kreipimesi V. Zelenskis teigė, kad auganti Rusijos priklausomybė nuo Šiaurės Korėjos yra susijusi su didėjančiu jos pažeidžiamumu dėl Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių, kurie dabar gali pasiekti tūkstančius kilometrų į Rusijos gilumą.
„Tai pirmas kartas Rusijos istorijoje, kai ji nebeturi saugaus strateginio užnugario. Ir tai pirmas kartas, kai ji nebegali kariauti be Šiaurės Korėjos tiekiamos paramos“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis teigė, kad Rusijos pasiryžimas remtis Šiaurės Korėjos parama kelia grėsmę pasaulio saugumui, nes bendradarbiaudamas su Rusijos pajėgomis Pchenjanas gali tobulinti savo gynybos pajėgumus.
Pasak V. Zelenskio, Rusija „dabar ruošiasi priimti papildomą Šiaurės Korėjos karių kontingentą savo teritorijoje. Jie gavo, jei galite įsivaizduoti, papildomų balistinių raketų iš Šiaurės Korėjos. Šiaurės Korėjos balistinės raketos, kaip ir kiti jų ginklai, tobulinamos bendradarbiaujant su Rusija“.
V. Zelenskis perspėjo, kad Šiaurės Korėjos raketų smūgiai Ukrainai kelia grėsmę Japonijai, Pietų Korėjai, Filipinams ir kitoms šalims, nes kiekviena ataka suteikia Šiaurės Korėjos pajėgoms galimybę tobulinti savo ginklus ir taktiką.
„Todėl, kai kalbame apie bendrų veiksmų, koordinavimo ir abipusės paramos būtinybę, iš tikrųjų kalbame ir apie Šiaurės Korėjos apetito bei susidomėjimo atvykti čia – į mūsų žemę, į mūsų dangų – su savo ginklais ir mokytis kariauti atgrasymą“, – sakė jis.
Anksčiau, liepos 25 dieną, V. Zelenskis teigė, kad Rusija ruošiasi priimti dar 30 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie turėtų padėti vykdyti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Per Rusijos smūgį Zaporižiai žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 6
Per kombinuotą Rusijos oro smūgį Zaporižiai naktį į antradienį žuvusių žmonių skaičius išaugo iki šešių, 19 asmenų buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Per naktinę priešo ataką prieš Zaporižią žuvo šeši žmonės ir 19 buvo sužeista. Rusai surengė masinę kombinuotą raketų ir valdomų aviacinių bombų ataką prieš regiono centrą. Apgadinti keturi daugiabučiai ir negyvenamieji pastatau“, – rašė I. Fedorovas ir pridūrė, kad visos aukos gauna būtiną pagalbą.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1190 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 460 tūkst. 400 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 190 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 259 (+4) priešo tankus, 25 120 (+4) šarvuotų kovos mašinų, 47 713 (+44) artilerijos sistemų, 2 020 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 560 (+2) oro gynybos sistemų, 439 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 190 (+9) antžeminių robotizuotų sistemų, 454 572 (+ 1 578) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 007 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 132 543 (+307) automobilius ir degalų cisternas, 4 514 (36) specialiosios įrangos vienetų.
Navalnaja įvardijo, ko bijo Kremlius: „Žmonės Rusijoje pradėjo telktis“
Rusijos opozicijos politikė Julija Navalnaja sako, kad liberalios partijos „Jabloko“ pašalinimas iš rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų rodo, jog Kremlius bijo karo priešininkų. Kremlius suprato, kad žmonės Rusijoje pradėjo telktis, teigė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuris buvo vienas aršiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų, našlė.
Zelenskis kelia nerimą Maskvai: Ukraina ruošia naujas atakas Rusijos gilumoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie tolesnius atsakomuosius smūgius Rusijos gilumoje.
Savo vakariniame vaizdo kreipimesi jis pirmadienio vakarą nurodė į prieš tai jau Generalinio štabo patvirtintą smūgį Rusijos pramonei Tobolske Sibire.
Rusija atakavo Ukrainą balistinėmis raketomis, žuvo penki žmonės, 21 sužeistas
Rusija, Ukrainos duomenimis, naktį į antradienį balistinėmis raketomis vėl atakavo Kyjivą ir kitus miestus. Per smūgius vien tik pietuose esančiame Zaporižios mieste žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar 20 buvo sužeista, tinkle „Telegram“ pranešė karinis gubernatorius Ivanas Fedorovas. Smogta pramonės objektams ir infrastruktūrai. Iš sostinės Kyjivo pranešta apie vieną sužeistąjį.
Meras Vitalijus Klyčko platformoje „Telegram“ rašė: „Sprogimai sostinėje. Miestas apšaudomas. Likite slėptuvėse“.
Anot žinių portalo “Kyiv Independent”, Rusija surengė ataką balistinėmis raketomis. Ukrainos karinės oro pajėgos, anot pranešimo, įspėjo, kad rusų raketos taip pat taikosi į Sumus, Charkivą ir Černihivą.
Po puspenktų karo metų Ukrainai trūkstant amunicijos raketoms atremti, Rusija sustiprino savo atakas balistinėmis raketomis prieš Kyjivą ir kitus miestus. Efektyviausia gynyba nuo balistinių raketų, kurias dėl didelio jų greičio ypač sunku numušti, laikomos JAV gaminamos „Patriot“ sistemos. Ukraina virtinę jų turi, tačiau trūksta raketų perėmėjų.
Odesos srityje sudužo Ukrainos naikintuvas MiG-29, pilotas katapultavosi
Odesos srityje pirmadienio vakarą per kovinę užduotį buvo prarastas Ukrainos oro pajėgų naikintuvas MiG-29, bet pilotas išgyveno, platformoje „Telegram“ paskelbė oro pajėgos.
„Rugpjūčio 10 dienos vakarą vykdant kovinę užduotį buvo prarastas Ukrainos oro pajėgoms priklausantis naikintuvas MiG-29, – sakoma pranešime. – Pilotas vykdė kovinę užduotį, siekdamas sunaikinti priešo oro taikinius Odesos srityje.“
Preliminariais duomenimis, paleidžiant aviacinę raketą įvyko incidentas, dėl kurio orlaivis užsidegė, ir pilotas nebegalėjo jo valdyti, nors bandė išvengti sudužimo.
Pilotas sėkmingai katapultavosi ir buvo evakuotas į gydymo įstaigą.
Incidento priežastis tiriama.
Ukrainos Zaporižioje per Rusijos ataką žuvo 5 žmonės
Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižioje per Rusijos ataką žuvo penki žmonės, o dar 20 buvo sužeista, antradienį pranešė regiono pareigūnai.
Tuo metu Kyjive griaudėjo sprogimai per, kaip teigė pareigūnai, balistinių raketų smūgį.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija vis dažniau naudoja tolimojo nuotolio raketas prieš Ukrainos miestus, Kyjivui įspėjant, kad Maskva stiprina savo daugiau nei ketverius metus trunkančio karo pastangas pasitelkdama tolesnę Šiaurės Korėjos paramą.
„Penki žmonės žuvo, dar 20 sužeista: deja, po priešo atakos Zaporižioje aukų skaičius toliau auga“, – platformoje „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pareigūnams įspėjus apie artėjančias raketas, naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive netrukus po vidurnakčio išgirdo virtinę garsių sprogimų.
Meras Vitalijus Klyčko socialiniuose tinkluose pranešė, kad sostinė „patiria balistinių raketų ataką“.
Jis teigė, kad į Ševčenkos rajoną buvo išsiųstos pagalbos tarnybos, o miesto pareigūnai pranešė apie bent vieną sužeistą asmenį.
Prieš pat pasigirstant sprogimams pradėjo kaukti oro pavojaus sirenos.
Kiek anksčiau I. Fedorovas pranešė, kad Zaporižioje Rusijos pajėgos smogė pramonės objektams ir infrastruktūrai.
„Rusai atakavo pramonės objektus ir infrastruktūrą, – „Telegram“ teigė jis. – Nukentėjo garažų kooperatyvas ir gyvenamieji pastatai.“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad Rusija rengiasi dislokuoti daugiau Šiaurės Korėjos karių ir gavo naujų balistinių raketų iš Pchenjano.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino balistinių raketų smūgius, kuriuos atremti gali tik tam tikros oro gynybos sistemos, įskaitant JAV „Patriot“.
Nuo vasario, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną, PAC-3 perimančiųjų raketų trūkumas dar labiau padidėjo.
Tuo pat metu Ukraina suintensyvino smūgius toli nuo sienos esantiems Rusijos miestams.
Rusijoje – neramumai: liepsnoja naftos gamykla ir „Wildberries“ logistikos centras
Už daugiau nei 6 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos esančioje Rusijos Tolimųjų Rytų naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, o Voronežo srityje naktį iš rugpjūčio 10-osios į 11-ąją buvo atakuotas pagrindiniam Rusijos internetinės prekybos milžinui „Wildberries“ priklausantis logistikos centras, pranešė stebėsenos kanalai.
Tolimajame Rusijos Chabarovsko krašto Komsomolsko prie Amūro mieste naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, pranešė „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“.
Kol kas neaišku, kas galėjo sukelti gaisrą. Tuo metu Voronežo srityje, Rusijos Novaja Usmanės kaime, po virtinės sprogimų liepsnos apėmė „Wildberries“ logistikos centrą. Kaip pranešė „Telegram“ kanalas „Supernova Plus“, objektas buvo užpultas Ukrainos smūgių metu.
Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas anksčiau pranešė, kad regione dėl iškilusios bepiločių orlaivių smūgių grėsmės paskelbtas oro pavojaus signalas.
Dar vienas gaisras kilo elektrinėje Angarsko mieste, Rusijos Irkutsko srityje, esančiame maždaug už 4,3 tūkst. kilometrų (3 tūkst. mylių) nuo Ukrainos, pranešė „Exilenova Plus“.
„Kyiv Independent“ kol kas negalėjo nepriklausomai patikrinti šios informacijos.
Ukraina reguliariai smogia Rusijos gilumoje ir okupuotose teritorijose esančiai karinei infrastruktūrai, siekdama sumažinti Maskvos galimybes tęsti karą.
„Wildberries“ savo interneto svetainėje siūlo įvairios karinės įrangos, įskaitant dronų komponentus ir neperšaunamas liemenes.
Liepą ES sankcionavo bendrovės bankinį padalinį dėl jo finansinio indėlio į Rusijos valstybės biudžetą.
„Wildberries“ taip pat vaidina svarbų vaidmenį Rusijos vartotojų ekonomikoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Zelenskio – žinia apie mobilizaciją Rusijoje: Putinas planuoja skubius veiksmus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išklausė šalies Gynybos ministerijos žvalgybos tarnybos vadovo Olego Ivaščenko ataskaitos apie Rusijos pasirengimą mobilizacijai. Anot V. Zelenskio, vidiniai Rusijos dokumentai rodo, kad rusai ruošiasi mobilizacijai rudenį, po rengiamų imitacinių parlamento rinkimų.
„Putino planas nėra ypač sudėtingas: jis nori sudaryti įspūdį, kad rusai tariamai išsilaiko kare – juk visos partijos, kurios kol kas yra įtrauktos į rinkimus, vienaip ar kitaip priešinasi taikai.
O po vadinamųjų rinkimų jis planuoja papildomą skubią kelių šimtų tūkstančių rusų mobilizaciją iki metų pabaigos, plius dar tiek pat – kitais metais. Tai papildomai prie to, ką jie bando įvykdyti pagal sutartis.
Ruošiamės imtis aktyvių veiksmų, kad Rusijai būtų kuo sunkiau įgyvendinti tokius planus. Aš nustačiau atitinkamas užduotis mūsų žvalgybos tarnyboms ir Ukrainos specialiosioms tarnyboms“, – savo „Telegram“ kanale rašo V. Zelenskis.