Lenkijos URM vadovas tikisi, kad prezidentas įtikins Trumpą, jog Putinas yra agresorius
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė besitikintis, kad šalies prezidentas Karolis Nawrockis pasinaudos savo draugyste su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir įtikins jį, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra agresorius, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – agresijos auka.
Šis raginimas nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas pranešė, kad surengė „labai sėkmingą“ pokalbį su V. Putinu ir susitarė su Kremliumi dėl neatidėliotino šimtų tūkstančių tonų rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms bei papildomų kiekių tiekimo artimiausiais mėnesiais.
Šis susitarimas sulaukė kritikos tiek pačiose JAV, tiek tarptautiniu mastu, nes jis praskina kelią papildomų lėšų nukreipimui į Rusijos karo mašiną.
„Tikiuosi, kad mūsų MAGA prezidentas (Nawrockis) pasinaudos savo draugyste su prezidentu Trumpu dviem tikslams: kad užtikrintų nuolatinės JAV karinės bazės įkūrimą Lenkijoje ir įtikintų jį, jog Putinas yra agresorius, o (Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis – agresijos auka, ir kad karas baigsis įtikinus agresorių sumažinti savo ambicijas, o ne reikalaujant, jog auka kapituliuotų“, – Varšuvos saugumo forume sakė R. Sikorskis.
Ministras omenyje turėjo atvirą D. Trumpo paramą K. Nawrockiui per 2025 m. prezidento rinkimus ir K. Nawrockio palankumą JAV lyderiui.
Forumo diskusijoje taip pat dalyvavo Norvegijos diplomatijos vadovas Espenas Barthas Eide, kuris teigė, kad karo Ukrainoje baigtis turės plataus masto padarinių Europai ir kad „gera (karo) baigtis“ yra itin svarbi tiek Kyjivui, tiek jo sąjungininkams.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Edas Milibandas priminė, kad per pastarąją savaitę Rusija daugiau nei 200 kartų atakavo Ukrainos energetikos objektus, nors D. Trumpas paskelbė, jog Maskva ir Kyjivas susitarė dėl „energetinių paliaubų“. Nei Rusijos, nei Ukrainos pareigūnai apie tokį susitarimą nepranešė.
Trumpas „priremtas prie sienos“: Vokietijos ministras paaiškino netikėtą jo suartėjimą su Putinu
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius mano, kad naujausią JAV prezidento Donaldo Trumpo suartėjimą su Rusija lėmė didelis politinis spaudimas šalies viduje.
Rusija smogė Austrijos bendrovės degalų saugyklai Ukrainoje: žala – milžiniška
Rusijos pajėgos Ukrainoje atakavo Austrijos degalų prekybos bendrovės „Amic Energy“ valdomą degalų saugyklą, platformoje „Facebook“ pranešė pati bendrovė.
Zelenskis po Rusijos smūgio Kyjivui pažėrė priekaištų partneriams: atskleidė, ko nesulaukė
Rusijos pajėgos nuo pirmadienio vakaro Ukrainą atakavo daugiau kaip šimtu įvairių oro atakos priemonių, įskaitant reaktyvinius dronus, tykančiąją amuniciją ir balistines raketas. Per smūgį gyvenamajam namui Charkive žuvo keturi žmonės, o Kyjive raketos pataikė į civilinę infrastruktūrą. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
JAV ambasadorius prie NATO: ginklų pirkimas Ukrainai tęsiasi
Ginklų pirkimo sistema, pagal kurią Ukraina aprūpinama JAV ginkluote, toliau veikia, naujienų agentūrai AFP teigė Vašingtono pasiuntinys prie NATO, pasirodžius pranešimams, kad Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija pagrasino nutraukti tiekimą, jei Kyjivas toliau atakuos Rusijos energetikos infrastruktūrą.
Prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus sparčiai kylant degalų kainoms, prezidentas D. Trumpas atsigręžė į daug naftos išgaunančią Rusiją kaip į galimą pagalbos šaltinį. Vos prieš kelias dienas sušvelninęs sankcijas Maskvai, kad ji galėtų eksportuoti dyzeliną, sekmadienį jis vienašališkai paskelbė apie „energetines paliaubas“.
Kaip pranešė leidinys „Financial Times“, D. Trumpo administracija pagrasino sustabdyti prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) mechanizmą, nebent Kyjivas nutrauktų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Pagal šią programą Ukraina gali gauti JAV įrangą, kurią nuperka Vašingtono sąjungininkės NATO.
Vėlų pirmadienio vakarą Varšuvos saugumo forumo kuluaruose duodamas interviu AFP, JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris teigė nenorintis komentuoti „nepatvirtintų pranešimų“.
Visgi jis pridūrė: „Nemanau, kad tai atitinka tai, ką žinau šiandien, o būtent – kad Jungtinės Valstijos toliau parduoda savo įrangą ir amuniciją mūsų Europos bei Kanados sąjungininkėms, kurios vėliau ją perduoda Ukrainai.“
„Nežinau apie jokius šios programos pakeitimus“, – teigė jis.
„Trumpalaikis iššūkis“
Kartu M. Whitakeris pripažino, kad įrangos prieinamumas pagal PURL programą šiuo metu stringa.
„Oro gynybos poreikis yra itin didelis, o jos prieinamumas veikiausiai nėra toks geras, kokio norėtume“, – sakė jis.
Tačiau jis pabrėžė, kad dedamos pastangos padėčiai ištaisyti.
„Matyti, kad daugybė bendrovių bando sugalvoti naujų ir novatoriškų būdų, kaip numušti skriejančius sviedinius“, – teigė jis ir patikino, kad „galiausiai mes šią problemą išspręsime“.
„Manau, tai trumpalaikis iššūkis“, – sakė jis.
Vis dėlto M. Whitakeris pripažino, kad laikas akivaizdžiai yra labai svarbus.
„Ukrainos laukia žiema, per kurią, jei nebus energetinių paliaubų, (...) jos elektros ir šildymo infrastruktūrai gali būti daromas didžiulis spaudimas“, – kalbėjo jis.
Jis pabrėžė, kad Vašingtonas „dirba su mūsų oro gynybą turinčiomis sąjungininkėmis, kad ji kuo greičiau pasiektų šalį“.
„Kasdien tęsime šį darbą, stengsimės rasti turimų atsargų ir didinti gamybą abipus Atlanto“, – pridūrė ambasadorius.
Vengiama „saugumo spragų“
Jo pareiškimai nuskambėjo Vašingtono sąjungininkėms Europoje laukiant oficialios JAV karinio buvimo žemyne peržiūros rezultatų ir baiminantis galimo amerikiečių kontingento mažinimo.
Atrodo, M. Whitakeris siekė išsklaidyti šiuos nuogąstavimus pabrėždamas, jog Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios užtikrinti, kad „mūsų sukurtoje Europos architektūroje neatsirastų jokių saugumo spragų“.
Kartu jis pažymėjo, kad Vašingtonas ir toliau sieks pereiti prie „NATO 3.0, kuriai vadovautų Europa“.
Europos valstybės smarkiai didina karinius biudžetus, pernai sutikusios su D. Trumpo reikalavimu iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. BVP.
„Esame labai patenkinti tuo, kaip Europa pasitempė, – sakė M. Whitakeris. – Ar viskas tobula? Tikrai ne. Ar turime tam tikrų sąjungininkių, kurios tikriausiai galėtų padaryti daugiau? Taip. Tačiau turime daug sąjungininkių, kurios daro labai daug.“
Pasak jo, „atliekant bendrą pajėgų išdėstymo ir bazių peržiūrą (Vašingtono) padėtis yra gera“.
Tikimasi, kad peržiūros išvados gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui bus pateiktos kitą mėnesį, tačiau kol kas lieka neaišku, kada jos bus paviešintos.
„Žinau, kad gruodžio pradžioje Briuselyje vyks užsienio reikalų ministrų susitikimas“, – sakė M. Whitakeris, užsimindamas, kad valstybės sekretorius Marco Rubio galbūt apie tai praneš būtent ten.
Ukraina: Rusija per parą paleidžia apie 200 reaktyvinių dronų
Rusijos pajėgos gali per parą panaudoti apie 200 reaktyvinių dronų atakoms prieš Ukrainą, per televiziją pareiškė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.
Pasak jo, šiuo metu vien reaktyvinių bepiločių orlaivių rusai paleidžia apie 100 per dieną ir 100 per naktį. Jie taip pat derinami su kitais dronais.
J. Ihnato teigimu, Ukrainos kariuomenė, remdamasi įgyta patirtimi, pamažu gerina reaktyvinių dronų perėmimo veiksmingumą, tačiau Ukrainai reikia papildomų raketų ir amunicijos antžeminėms oro gynybos sistemoms bei aviacijai.
Atstovas pabrėžė, kad net nedidelis skaičius taikinius pasiekusių dronų gali padaryti didelę žalą Ukrainos objektams.
Anksčiau J. Ihnatas sakė, kad Rusija atakoms prieš Ukrainą naudoja vis daugiau reaktyvinių dronų: birželį ji panaudojo apie 350 tokių bepiločių orlaivių, o rugsėjį – apie 3 500.
Bręsta naujas planas karui Ukrainoje užbaigti: nė viena pusė nebus patenkinta
JAV ir Europa rengia bendrą planą karui Ukrainoje užbaigti. Apie tai praneša „The Washington Post“.
JAV derybininkai siekia parengti susitarimų paketą, kuris atlieptų tiek Ukrainos, tiek Rusijos poreikius pasibaigus karui.
Šiuo planu siekiama sustabdyti kraujo liejimą ir padėti abiem pusėms susitarti dėl teritorinio kompromiso, kuris netenkins nė vienos iš jų.
„Turime pažvelgti į problemą ir jos sprendimą platesniu mastu, kad padėtume abiem pusėms įsivaizduoti, kokia bus padėtis po karo, ir tuomet paskatintume jas daryti nuolaidas“, – aiškino su derybomis susipažinęs JAV pareigūnas.
Šis diplomatinis postūmis įvyko per penktadienį Floridoje surengtą šešias valandas trukusį susitikimą. Jį organizavo JAV prezidento pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas.
Susitikime dalyvavo Ukrainos pareigūnai bei Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos atstovai. Jis vyko S. Witkoffui priklausančiame „Shell Bay“ golfo klube, esančiame Halandeil Bičo apylinkėse.
Ko Trumpas reikalauja iš Ukrainos?
D. Trumpas nori, kad Ukraina ir Rusija nutrauktų viena kitos naftos perdirbimo gamyklų bombardavimą. Jo sumanymu, tai turėtų tapti viena iš JAV taikos iniciatyvos sąlygų.
„Akivaizdu, kad ukrainiečių gebėjimas atakuoti naftos perdirbimo gamyklas daro poveikį Rusijos ekonomikai. Tai sustiprino V. Zelenskio derybines pozicijas“, – sakė vienas Europos diplomatas.
Per susitikimą J. Kushneris ir S. Witkoffas paprašė ukrainiečių nutraukti tokius smūgius. Apie tai papasakojo su derybomis susipažinęs JAV pareigūnas. Derybininkai taip pat perspėjo, kad D. Trumpas sudarys susitarimą dėl dyzelino. Per pastaruosius mėnesius jie jau šešis kartus kreipėsi į Kyjivą su tokiu prašymu, nes dyzelino kainos smarkiai išaugo.
Pasak pareigūno, tolesni įvykiai klostėsi taip: V. Zelenskis atsisakė, o D. Trumpas sudarė susitarimą. Ukrainos prezidentas šį sprendimą pavadino „silpnu“. Po to D. Trumpas pagrasino nutraukti žvalgybinės informacijos teikimą Ukrainai.
„Grįšime prie darbo ir vyksime į Maskvą“, – kalbėdamas apie scenarijų, pagal kurį V. Zelenskis sutiktų nutraukti atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas, sakė JAV pareigūnas.
Iš ko susidės planas?
Pasak JAV pareigūno, susitarimų paketą sudarys keturios pagrindinės dalys. Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui siekiama perduoti tokią žinią: ne tik nutraukti karą su Ukraina, bet ir sudaryti ekonominį bei saugumo susitarimą su Europa. Tikimasi, kad tai padėtų atkurti stabilumą regione.
- Ukrainos atstatymas. Pasaulio bankas ir investicijų bendrovė „BlackRock“ siekia sukurti finansinį pagrindą Ukrainos poreikiams patenkinti. Kalbama apie sugriautų teritorijų atstatymą, pagalbą žuvusių ir sužeistų karių šeimoms bei ekonomikos atkūrimą.
Derybininkai paprašė Kyjivo pateikti išsamų išlaidų įvertinimą ir garantijas, kad pokario laikotarpiu skirtų lėšų neišgrobstys pasipelnyti siekiantys asmenys. Ukrainiečiai kol kas nepateikė konkrečių skaičių. Tikimasi juos gauti per artimiausias kelias dienas, jei taikos iniciatyva nežlugs.
- Saugumo garantijos. Ukraina iš JAV ir Europos valstybių gautų įsipareigojimą imtis karinių atsakomųjų veiksmų, jei Rusija vėl užpultų. Pareigūnas tai prilygino NATO sutarties 5-ajam straipsniui, kuriame numatyta kolektyvinė gynyba: vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Rusija taip pat derėtųsi su Europa dėl susitarimų, kuriais būtų atsižvelgta į jos susirūpinimą dėl saugumo. Ką konkrečiai tai reikštų, kol kas neaišku.
- Energetikos susitarimas. Trečioji kryptis – Rusijos, Ukrainos ir Europos ekonominė integracija. Vienas iš jos elementų galėtų būti vamzdynas, kuriuo rusiška nafta ir dujos būtų tiekiamos į Europą. Iš jo gaunamą pelną dalytųsi Ukraina ir Rusija. Pasak pareigūno, toks vamzdynas galėtų smarkiai sumažinti Europos išlaidas energijos ištekliams.
Be „ilgalaikės prieigos prie Europos energetikos rinkos“ suteikimo Rusijai, taikos susitarime taip pat būtų nustatyta, kaip ir kada bus panaikintos šiuo metu galiojančios ekonominės sankcijos.
- Teritorijų klausimas. Paskutinė susitarimo dalis susijusi su fronto linija. Rusija, pradėjusi karą tikėdamasi užimti visą Ukrainą, sutiktų nutraukti ugnį ties dabartine fronto linija. Derybininkai ją vadina „kontrolės linija“.
Ukrainai tai reikštų, kad Rusija ir toliau kontroliuotų okupuotas teritorijas, įskaitant Donbaso dalis, dėl kurių vyksta itin aštrūs ginčai. Viena iš kliūčių yra ta, kad „kontrolės linija“ nėra aiškiai apibrėžta, nes frontas keičiasi beveik kasdien.
Europos lyderius papiktino D. Trumpo susitarimas dėl dyzelino. Vis dėlto, straipsnio autoriaus vertinimu, jie yra nusiteikę tęsti diplomatinį procesą, kuriam vadovauja J. Kushneris ir S. Witkoffas.
„Dabar metas sumažinti įtampą ir grįžti prie darbo“, – aiškino Europos diplomatas.
Per naujausią Rusijos smūgį Charkive žuvo trys žmonės, 11 sužeista
Per dar vieną Rusijos smūgį iš oro Rytų Ukrainos Charkivo miestui žuvo mažiausiai trys žmonės, dar 11 buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Rusijos raketa pataikė į keturių aukštų gyvenamąjį namą, pranešė srities administracija. Po griuvėsiais dar gali būti žmonių, įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
Charkivas ne kartą buvo tapęs didelio masto Rusijos oro atakų taikiniu.
Sostinėje Kyjive meras Vytalijus Klyčko taip pat pranešė, kad per Rusijos drono ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas.
Vakarų Ukrainoje, Lvivo srityje, po dronų atakos užsidegė trys gyvenamieji namai, pranešė civilinės saugos tarnyba. Iš pradžių informacijos apie sužeistuosius nebuvo.
Ukrainos oro gynyba rytą pranešė perėmusi 88 iš 108 Rusijos dronų.
Ukraina nuo Rusijos plataus masto invazijos ginasi jau daugiau kaip ketverius su puse metų.
Putino kariuomenei – blogos žinios: štai kas vyksta fronte
Ukraina stabilizavo fronto liniją ir, nukovusi daugybę Rusijos karių, pakirto Maskvos galimybes veržtis į priekį, interviu BBC pareiškė buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 88 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 88 dronus, kuriais Rusija nuo pirmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido penkias „Iskander – М /S-400“ tipo raketas ir 108 dronus, įskaitant „Shahed“ (74 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, „Banderol“/„Dan-T“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 88 dronai.
17 vietų registruoti dronų ir raketų smūgiai, septyniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Sparnuotųjų raketų smūgiai registruoti Charkive, kelios jų savo tikslo nepasiekė.
Paaiškėjo, kodėl Putinas negrįžta prie taikos derybų: Kremliui artimas šaltinis atskleidė jo sąlygą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas grįš prie taikos derybų tik tada, kai gaus likusią Donbaso teritorijos dalį, kurią šiuo metu kontroliuoja Ukraina. Apie tai, remdamasi Kremliui artimu šaltiniu, praneša „Reuters“.
Rusijai toliau bombarduojant Ukrainą, Trumpas kartoja savo: „Jos susitarė, nes aš taip pasakiau“
Spalio 12 d. Baltųjų rūmų pievelėje kalbėdamas su žurnalistais JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pareiškė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai, nors dėl tariamų paliaubų vis dar tvyro neaiškumas, praneša naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
„Jos susitarė“, – pasakė D. Trumpas, žurnalistui atkreipus dėmesį, kad nei Maskva, nei Kyjivas nepatvirtino įsipareigoję nutraukti smūgius energetikos objektams.
„Žinote kodėl? Nes aš pasakiau, kad jos susitarė. Štai kodėl. Jos susitarė, nes aš pasakiau, kad jos susitarė. Ir šį klausimą reikia išspręsti“, – pareiškė jis.
JAV prezidentas šiuos komentarus išsakė po to, kai spalio 11 d. vienašališkai paskelbė apie Rusijos ir Ukrainos energetines paliaubas, taip sukeldamas sumaištį Kyjive. Pasak aukšto rango Ukrainos pareigūno, šalis iš anksto neturėjo jokios informacijos apie tokias paliaubas.
„Jei prezidentas Trumpas dėl to susitarė su (Vladimiru – ELTA) Putinu, prašome mums pasakyti, kada prasideda paliaubos. Mes esame pasirengę ir su jomis sutiksime“, – po D. Trumpo pareiškimo duodamas interviu leidiniui „Axios“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalio 12 d. pareiškė, kad Rusija kol kas neturi ką pasakyti apie JAV prezidento D. Trumpo paskelbtas energetines paliaubas su Ukraina.
Žurnalisto paklaustas, kaip reaguoja į tai, kad po jo pareiškimo Rusija toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, D. Trumpas teigė, kad pažeidimų būta iš abiejų pusių, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Praėjus kelioms valandoms po D. Trumpo spalio 11 d. pareiškimo, Rusija smogė Charkivo 5-ajai termofikacinei elektrinei, o per spalio 12-osios naktį visoje Ukrainoje surengtas Rusijos atakas, kurių taikiniu buvo gyvenamieji namai ir energetikos infrastruktūra, žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 69 buvo sužeisti.
ES šalys pasisako už draudimą atvykti Ukrainoje kariavusiems rusams
Europos Sąjungos (ES) šalys, pasak užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas, pasisako už draudimą atvykti Rusijos piliečiams, kurie kariavo Ukrainoje.
Tačiau dar reikia nuspręsti, kaip šią priemonę įgyvendinti, sakė K. Kallas pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge.
„Politinis susitarimas yra. Mums tereikia išsiaiškinti technines detales“, – kalbėjo ji.
ES jau kelis mėnesius svarsto tokį draudimą, tačiau iki šiol vis kildavo klausimas, kaip jį įgyvendinti. Vis dėlto didėjant Vakarų politikų nuogąstavimams dėl Rusijos hibridinių atakų, diskusijos vėl įsibėgėjo. Be to, svarstoma galimybė apriboti Rusijos diplomatų keliones ir sugriežtinti turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams sąlygas.
„Svarbus aspektas yra saugumo rizikos mažinimas mūsų sienų ribose“, – pabrėžė K. Kallas.
Pasak jos, „itin svarbu apriboti Rusijos diplomatų judėjimo laisvę, sumažinti Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų skaičių ir siekti kuo greičiau įgyvendinti draudimą atvykti buvusiems rusų kovotojams“.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pirmadienį paragino visas ES šalis sustabdyti turistinių vizų išdavimą rusams, kol Maskva nenutrauks invazijos į Ukrainą.
Vis dėlto kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Italija, kurias ir toliau lanko daug Rusijos turistų, neskuba pritarti tolesniems apribojimams.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 390 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 13 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 555 tūkst. 700 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 390 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 412 (+2) priešo tankų, 25 534 (+7) šarvuotas kovos mašinas, 51 141 (+51) artilerijos sistemą, 2 211 (+2) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 704 (+1) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 942 (+15) antžemines robotizuotas sistemas, 561 762 (+ 1 889) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 126 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 162 418 (+362) automobilių ir degalų cisternų, 4 823 (+5) specialiosios įrangos vienetus.
Merzas ir Zelenskis reikalauja paliaubų energetikos sektoriuje
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija privalo sutikti su paliaubomis, kurios apimtų visą energetikos infrastruktūrą. Apie tai po abiejų lyderių pokalbio telefonu pirmadienį pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius.
V. Zelenskis, anot jo, informavo kanclerį apie praėjusį savaitgalį Rusijos surengtas plataus masto oro atakas prieš civilinius taikinius ir Ukrainos energetikos infrastruktūrą. F. Merzas esą dar kartą patvirtino Vokietijos solidarumą su Ukraina.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai teigė, kad Ukraina ir Rusija susilaikys nuo atakų prieš viena kitos energetikos sektorių. V. Zelenskis pareiškė esąs atviras šiam pasiūlymui, tačiau pabrėžė, kad Rusija į jį kol kas neatsiliepė.
V. Zelenskis patvirtino kalbėjęsis su F. Merzu ir kitais užsienio šalių aukšto rango politikais, tarp jų NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.
„Visų pozicija visiškai aiški: Ukrainą būtina remti, o Rusijai negalima suteikti jokios galimybės palaužti Ukrainą ir Europą“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Jis padėkojo už jau suteiktą paramą: „Svarbiausia, kad yra paramos paketų, skirtų mūsų gynybai ir apsaugai.“
Prancūzų karinės jūrų pajėgos Indijos vandenyne įlipo į Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį
Prancūzijos karinės jūrų pajėgos Indijos vandenyne netoli Reunjono salos įlipo į laivą, įtariamą neteisėtu naftos gabenimu, pirmadienį pranešė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas.
E. Macronas pažadėjo nemažinti pastangų kovojant su vadinamuoju šešėliniu laivynu – slaptai veikiančiu laivų tinklu, kurį Rusija nuo 2022 m., kai pradėjo invaziją į Ukrainą, naudoja Vakarų embargui apeiti.
„Šį rytą už daugiau kaip 450 jūrmylių į pietus nuo Reunjono mūsų karinės jūrų pajėgos įlipo į tanklaivį „DF Peak“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė E. Macronas, kartu pasidalijęs trumpu operacijos vaizdo įrašu.
Kelios Europos valstybės jau yra sulaikiusios Europos sankcijas pažeidžiančius laivus, gabenusius rusišką naftą, taip siekdamos apriboti Rusijai gyvybiškai svarbų pajamų šaltinį.
Su Benino vėliava plaukiojantis tanklaivis „DF Peak“ yra vienas iš 700 laivų, įtrauktų į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą. Iki 2024 m. jis vadinosi „Kaliningrad“.
Pagal naujas priemones ES valstybėms narėms leidžiama parduoti iš šių laivų konfiskuotą naftą ar bet kokį kitą krovinį.
Maskva į šiuos veiksmus reagavo su pasipiktinimu, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas juos pavadino piratavimu ir banditizmu.
Prancūzijos prezidento pareiškimas nuskambėjo Europoje didėjant susirūpinimui dėl karo Ukrainoje ateities. Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė susitaręs dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulinei rinkai. Šis sprendimas papiktino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris tokį JAV sankcijų pažeidimą pavadino gėdingu.
Savo ruožtu ES pažadėjo toliau griežtinti priemones prieš Maskvą, o Bendrijos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas šeštadienį pareiškė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda finansuoti Kremliaus karą.
Per Rusijos drono ataką Kyjive žuvo du žmonės, yra sužeistųjų
Per Rusijos drono ataką Ukrainos sostinėje Kyjive žuvo mažiausiai du žmonės, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai dar vienas įrodymas, kad būtina didinti spaudimą Rusijai“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Maskva vilkina karą.
„Tikimės, kad Jungtinės Valstijos atpažins šiuos Rusijos siunčiamus signalus ir imsis ryžtingų veiksmų. Reikia jėgos, kad Rusija būtų priversta užbaigti šį karą“, – rašė V. Zelenskis.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad per ataką buvo sužeista beveik dešimt žmonių. Pasak jo, dronas pataikė į 25 aukštų gyvenamąjį namą rytinėje maždaug 3 mln. gyventojų turinčio miesto dalyje. Po išpuolio taip pat užsidegė keli automobiliai.
Ukraina nuo 2022 m. vasario mėgina atremti plataus masto rusų invaziją.
Trumpas pribloškė pareiškimu: mano, kad Putinas labiau nori taikos nei Zelenskis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisydamas kritikos dėl pastarojo meto savo veiksmų, neparodė ketinantis didinti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje, vietoj to leisdamas suprasti, kad Ukraina turi dėti daugiau pastangų susitarimui pasiekti.
Žurnalistai jam uždavė klausimą apie Rusijos išpuolius prieš energetikos objektus, nepaisant jo paties paskelbtų paliaubų.
„Na, turėčiau į tai pasigilinti ir išsiaiškinti, nes pažeidimų būta iš abiejų pusių“, – atsakė D. Trumpas.
Jam teko atsakyti ir į klausimą, kaip ketina įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną laikytis paliaubų.
„Manau, kad jis nori susitarimo, o mes turime pasiekti, kad ir (Ukrainos prezidentas Volodymyras – ELTA) Zelenskis norėtų susitarti“, – pareiškė D. Trumpas.
Toliau klausinėjamas, kodėl mano, kad V. Putinas yra suinteresuotas susitarimu, nors atakos prieš Ukrainą tęsiasi, D. Trumpas ir vėl susilaikė nuo Kremliaus kritikos.
„Manau, kad jie susitars. Tiesą sakant, manau, kad Putinas labiau nei Zelenskis nori susitarimo“, – sakė jis.
Zelenskis laukia konkrečių JAV veiksmų
Anksčiau pirmadienį V. Zelenskis paragino Jungtines Valstijas užtikrinti, kad Rusija laikytųsi D. Trumpo paskelbtų paliaubų, kurios apima tik atakas prieš energetikos objektus.
„Laukiame, kol paaiškės, kokių konkrečių veiksmų amerikiečiai yra pasirengę imtis“, – vaizdo ryšio priemonėmis kreipdamasis į Varšuvos saugumo forumo dalyvius sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis teigė, kad Ukrainą nustebino sekmadienį socialiniame tinkle D. Trumpo paskelbtas pranešimas, jog visos atakos prieš energetikos infrastruktūrą šiame kare nedelsiant liausis.
„Ir vos paskelbus šį įrašą, Rusija surengė tikslinę ataką prieš elektrinę Charkive, padarydama dar daugiau žalos mūsų energetikos sistemai“, – sakė jis.
Ukrainos lyderis pabrėžė, kad Kyjivas pasirengęs nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą, jei Rusija padarys tą patį.
Pasak jo, reaguodamos į D. Trumpo pareiškimą, Ukrainos pajėgos naktį nesurengė atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Vis dėlto, V. Zelenskio teigimu, Rusijos reaktyviniai dronai pirmadienio rytą toliau atakavo Kyjivą.
„Taigi Putino atsakas Trumpui kol kas yra toks – Rusijos atakos. Tačiau mes laukiame, laukiame išsamesnės informacijos apie amerikiečių ir rusų pokalbius“, – sakė jis.
Trumpo susitarimo dėl dyzelino kritika
Pastarosiomis dienomis D. Trumpas ne kartą sukėlė Ukrainos pasipiktinimą. Po pokalbio telefonu su V. Putinu jis paragino pakeisti V. Zelenskį ir paskelbė apie susitarimą dėl šimtų tūkstančių tonų dyzelino tiekimo iš Rusijos.
Šis žingsnis sulaukė griežtos Europos sąjungininkių ir JAV politikų kritikos. Keli JAV senatoriai, tarp jų ir D. Trumpo Respublikonų partijos nariai, susitarimą dėl dyzelino pavadino neteisėtu, primindami 2022 m. Kongreso įvestą draudimą importuoti rusiškus energijos išteklius, kuriuo siekta užkirsti kelią JAV lėšų naudojimui Rusijos karui finansuoti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Putinas parodė didžiulį vidurinį pirštą“: Trumpui – artimos sąjungininkės smūgis
Populiari MAGA tinklaraštininkė Laura Loomer griežtai sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą po jo „dyzelinio“ susitarimo su Rusija. Nepaisant to, kaip šį įvykį bando pateikti Baltųjų rūmų administracija ir pats D. Trumpas, dėl šio sprendimo kritiką žeria net ištikimiausi JAV prezidento palaikytojai.
„Putinas aiškiai visiškai negerbia nei Amerikos administracijos, nei mūsų šalies. Vakar jis pažeidė paliaubas energetikos srityje, faktiškai parodydamas didžiulį vidurinį pirštą prezidentui Trumpui.Mano mintys – su Ukrainos tauta“, – socialiniame tinkle „X“ parašė L. Loomer.
Prieš tai ji dėkojo T. Zelenskiui už smūgius Rusijos duomenų centrams.
Laura Loomer, kuri yra dažnai vadinama D.Trumpo favorite, įrašus, palaikančius Ukrainą, publikuoja jau kelias dienas iš eilės. Karo pradžioje judėjimo MAGA aktyvistė aktyviai retransliavo Rusijos propagandą ir aršiai puolė Volodymyrą Zelenskį, ir Ukrainai padedančius Vakarų politikus. Tačiau vėliau pripažino buvusi suklaidinta ir net pati lankėsi Ukrainoje, kur bendravo su Ukrainos vadovu.