„Rusai dronu „Shahed“ smogė jėgainei Kyjive“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis ir pridūrė, kad vėliau smūgiuota ir kitiems Charkivo srities energetikos objektams.
Ukraina jau turi reaktyvinių dronų „Shahed“ perėmėjus ir didina gamybą
Ukraina jau turi dronus perėmėjus „Bars“, galinčius perimti reaktyvinius dronus „Shahed“. Šie dronai perėmėjai pademonstravo 100 proc. veiksmingumą naikinant priešo dronus. Dabar jų gamyba plečiama. Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara.
„Įprastų „Shahed“ dronų naikinimo veiksmingumas jau viršija 90 procentų. Dabar iššūkį kelia reaktyviniai dronai, jiems perimti reikia kitokio greičio. Ukraina jau pasiekė gerų rezultatų naudodama reaktyvinius bepiločius orlaivius perimančius dronus. Per kovinę operaciją vienas padalinys penkiais dronais perėmėjais „Bars“ sunaikino penkis oro taikinius. Tai 100 proc. veiksmingumas. Ši patirtis dabar analizuojama ir taikoma platesniu mastu, prie šių pastangų prisideda daugiau specialistų ir padalinių“, – sakė J. Chmara.
Pasak jo, šiuo metu pagrindinis uždavinys – padidinti bendrą reaktyvinių dronų perėmimo veiksmingumą ir sparčiai plėsti kovos sąlygomis pasiteisinusių sprendimų taikymą.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Ukrainoje jau naudojami šimtai didelio kalibro kulkosvaidžių bokštelių, skirtų kovai su reaktyviniais bepiločiais orlaiviais.
„Jau matome didelio kalibro kulkosvaidžių bokštelių naudojimo prieš reaktyvinius bepiločius orlaivius rezultatus. Savo arsenale jų jau turime šimtus. Šios priemonės naudojamos vis plačiau, taip pat kuriamos didesnio nuotolio sistemos“, – sakė J. Chmara.
Jis pridūrė, kad veiksmingos yra ir zenitinių raketų sistemos bei nešiojamosios oro gynybos sistemos.
„Siekiame įsigyti tiek pačių sistemų, tiek joms skirtų raketų. Dėl to tariamės su partneriais įvairiose šalyse“, – sakė ministras.
„Taip pat ieškome būdų, kaip kovoti su naujos kartos grėsmėmis. Gamintojams ir gynybos pramonės įmonėms pavesta pateikti atitinkamus pasiūlymus ir prototipus“, – sakė J. Chmara.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad veiksmingiausi perimant reaktyvinius dronus yra dronai perėmėjai „Bars“, kuriuos Ukraina gamina kartu su Vokietija.
Zelenskis: Ukraina laukia išsamesnės informacijos apie Trumpo paskelbtas paliaubas energetikos sektoriuje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jis ir Kyjivo sąjungininkai laukia išsamesnės informacijos apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas paliaubas dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo.
„Ukraina remia paliaubas ir svarbu, kad jas taip pat paremtų Rusija“, – feisbuke pareiškė V. Zelenskis, prieš tai pranešęs, kad kalbėjosi su Kanados, Suomijos ir NATO vadovais.
„Laukiame išsamesnės informacijos iš Amerikos. Savo ruožtu Ukraina visada visapusiškai remia veiksmus, kuriais siekiama mažinti įtampą, apsaugoti žmonių gyvybes, taip pat sprendimus, būtinus karui užbaigti ir ilgalaikei taikai užtikrinti“, – parašė jis.
Po Trumpo pareiškimo – Zelenskio nuostaba: „Prašau, praneškite mums, kada paliaubos prasidės“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį naujienų portalui „Axios“ pareiškė, kad jį nustebino JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimas apie Rusijos ir Ukrainos paliaubas energetikos sektoriuje, tačiau jis sutiktų su tokiomis paliaubomis, kad ir kada jos prasidėtų.
„Pranešimas apie paliaubas man buvo naujiena. Tačiau jei rusai sutiks su paliaubomis energetikos sektoriuje, sutiks ir Ukraina. Jei prezidentas Trumpas dėl jų susitarė su Putinu, prašau, praneškite mums, kada paliaubos prasidės. Esame pasirengę ir su jomis sutiksime“, – citavo V. Zelenskį „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas.
D. Trumpas sekmadienį socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė nutraukti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
„Nuo šiol Rusijos ir Ukrainos kare įsigalioja paliaubos energetikos sektoriuje. Abi šalys sutiko. Nelaužykite susitarimo!“ – parašė jis, bet daugiau informacijos nepateikė.
Andrius Kubilius: Europai ir Kyjivui gali prireikti savos taikos strategijos
JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus Volodymyrą Zelenskį, Europos Sąjungos (ES) gynybos komisaras Andrius Kubilius sekmadienį pareiškė, kad Europa ir Kyjivas turi apsvarstyti galimybę parengti savo nepriklausomą taikos Ukrainoje strategiją.
„Iki šiol ES buvo vienintelė rimta finansinė Ukrainos rėmėja, tačiau tikėjosi, kad JAV politinė lyderystė padės atnešti taiką Ukrainai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Kubilius.
„Ateina laikas, kai ES kartu su Ukraina turi parengti ir įgyvendinti nepriklausomą Taikos strategiją“, – teigė jis.
Vis dėlto atrodo, kad šiuo įrašu A. Kubilius veikiau išreiškė asmeninę poziciją, o ne oficialią ES politiką.
D. Trumpas šeštadienį paragino Ukrainą „gauti naują lyderį“. Tai JAV prezidentas pareiškė V. Zelenskiui sukritikavus Vašingtono sprendimą sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui, D. Trumpui prieš kadencijos vidurio rinkimus patiriant spaudimą dėl kuro kainų.
D. Trumpas apkaltino Ukrainos prezidentą blokuojant susitarimą su Maskva ir ignoruojant nurodymus nesmūgiuoti į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, nors Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje perspėjo, kad spaudimo Maskvai mažinimas padės finansuoti Kremliaus karą.
Iš Trumpo – nauja žinia dėl karo Ukrainoje: Rusija ir Ukraina susitarė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį trumpame pareiškime pranešė, kad Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
„Nedelsiant įsigalioja ENERGETINĖS PALIAUBOS kare tarp Rusijos ir Ukrainos. Abi šalys susitarė. Nelaužykite jų!“ – išsamesnės informacijos nepateikdamas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Nei Ukraina, nei Rusija susitarimo kol kas nepatvirtino.
Zelenskio atsakas Trumpui dėl rinkimų Ukrainoje: „Pasakykite Putinui“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į JAV lyderio Donaldo Trumpo kritiką, sekmadienį pareiškė, kad Ukraina galėtų surengti rinkimus, jei Rusija sutiktų su 60 dienų visiškomis paliaubomis.
D. Trumpas šeštadienį sukritikavo Ukrainos prezidentą už tai, kad po 2022-ųjų Rusijos invazijos Ukrainoje nebuvo surengti rinkimai.
„Pirmiausia, su visa pagarba prezidentui Trumpui, mūsų visuomenė, mūsų žmonės turi nuspręsti, kurį lyderį pasirinkti“, – televizijai „ABC News“ duotame interviu sakė V. Zelenskis, praėjus dienai po to, kai D. Trumpas pareiškė, jog Ukrainai reikia naujo prezidento, kuris sutiktų užbaigti karą.
V. Zelenskis teigė pasakęs D. Trumpo komandai, kad jei ši iš tiesų nori rinkimų Ukrainoje, „pasakykite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui, kad suteiktų mums du mėnesius, 60 dienų visiškų paliaubų, 60 dienų, ir mes surengsime rinkimus“.
D. Trumpas paragino Ukrainą pakeisti V. Zelenskį nauju lyderiu ir užsipuolė ukrainiečių prezidentą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kurie, anot jo, prisideda prie aukštų dyzelino kainų prieš kadencijos vidurio rinkimus.
„Manau, kad jis turėtų surengti rinkimus, be to, jis šį klausimą galėjo išspręsti jau daugybę kartų“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
Suomijos premjeras siūlo nebeišduoti Rusijos piliečiams turistinių vizų į ES
Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo pareiškė, kad siekiant sustiprinti Europos saugumą būtina visiškai nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Tokį pasiūlymą jis ketina pateikti spalio 15–16 d. vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime, praneša transliuotojas YLE.
„Kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje pasiūlysiu konkrečią priemonę – nebeišduoti Rusijos piliečiams turistinių vizų kelionėms į Europą. Baiminamės, kad Rusija mėgins rengti diversijas Europoje. Tai kodėl tada įsileidžiame rusus kaip turistus ir leidžiame jiems laisvai judėti?“ – sakė P. Orpo.
Rusijos ir JAV susitarimą dėl dyzelino tiekimo jis pavadino didžiuliu nusivylimu. Suomijos premjero nuomone, Maskvos ir Vašingtono susitarimas neturės reikšmingo poveikio nei JAV, nei pasaulinei rinkai.
Europos Sąjungoje ne kartą skambėjo raginimai sugriežtinti vizų išdavimą Rusijos piliečiams arba visiškai jį uždrausti. 2026 m. birželį 11 Europos valstybių, tarp jų ir Suomija, paragino Europos Komisiją įvesti papildomus Šengeno vizų išdavimo Rusijos piliečiams apribojimus.
Suomija turistinių vizų Rusijos piliečiams nebeišduoda ir Rusijos turistų nebeįsileidžia nuo 2022 m. rugsėjo.
2025 m. lapkritį EK paskelbė stabdanti daugkartinių Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Komisija nurodė, kad Rusijos piliečiai „turės kreiptis dėl naujos vizos kiekvieną kartą planuodami kelionę į ES“. Nuo 2026 m. pradžios daugkartinių Šengeno vizų išdavimas Rusijos piliečiams faktiškai nutrūko.
Per Rusijos atakas Slovjanske ir Kramatorsko bendruomenėje sužeisti devyni žmonės
Rusijos pajėgos sekmadienį trimis aviacinėmis bombomis FAB-250 atakavo Slovjanską ir sužeidė septynis civilius gyventojus. Dar du žmonės buvo sužeisti per smūgį Jasnohirkos kaimui Kramatorsko bendruomenėje.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities prokuratūra, skelbia „Ukrinform“.
„2026 m. spalio 11 d. 9.45 val. Rusijos okupacinės pajėgos atakavo Slovjanską trimis bombomis FAB-250 su UMPK skrydžio valdymo moduliais. Smūgiai buvo suduoti tankiai apgyvendintam gyvenamajam rajonui“, – sakoma pranešime.
Kol kas pranešta apie septynis sužeistus civilius gyventojus – penkias 28, 52, 53, 72 ir 76 metų moteris bei du 25 ir 80 metų vyrus. Jie patyrė uždaras galvos traumas, smegenų sukrėtimus, pjautines žaizdas ir sumušimus.
Srities prokuratūros duomenimis, per smūgius buvo iš dalies sugriauti arba apgadinti devyni daugiabučiai gyvenamieji namai ir parduotuvė.
Visas per Rusijos ataką padarytos žalos mastas dar nustatinėjamas.
Okupacinės pajėgos taip pat smogė Jasnohirkos kaimui Kramatorsko bendruomenėje. Buvo sužeista 55 metų moteris ir 60 metų vyras. Jie patyrė sprogimo sukeltų traumų ir skeveldrinių žaizdų.
Slovjansko ir Kramatorsko rajonų prokuratūroms vykdant procesinę priežiūrą, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimų karo nusikaltimų pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Donecko srityje išplėsta privalomos vaikų evakuacijos zona, į ją įtraukiant papildomas Kramatorsko teritorijas.
Po Donaldo Trumpo kritikos Vokietija pareiškė visiškai palaikanti Volodymyrą Zelenskį
JAV vadovui Donaldui Trumpui pažėrus kritikos Volodymyrui Zelenskiui, Vokietija ir toliau „visiškai palaiko“ Ukrainos prezidentą, sekmadienį pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministras.
„Europai reikia stabilumo, o tai reiškia, kad mes labai aiškiai ir toliau liekame Ukrainos bei jos vyriausybės pusėje“, – Berlyne sakė Johannas Wadephulis.
Jis paragino didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis būtų priverstas sėsti prie derybų stalo.
Įtampa tarp JAV ir Ukrainos prezidentų įsiplieskė nuo penktadienio, kai D. Trumpas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Rusija, mainais už sankcijų sušvelninimą, pasaulio energetikos rinkoms patiektų didelį kiekį dyzelino.
V. Zelenskis šį susitarimą pavadino „silpnu sprendimu“, pareiškęs, kad tai paskatins Rusiją toliau pulti Ukrainą, tačiau D. Trumpas šeštadienį teigė, jog dėl kylančių degalų kainų kalti Ukrainos smūgiai.
D. Trumpas apkaltino V. Zelenskį priešinantis kompromisui dėl karo užbaigimo ir sukritikavo už tai, kad po 2022-ųjų Rusijos invazijos Ukrainoje nebuvo surengti rinkimai.
Ukraina giria Baltijos šalių siekį ES uždrausti rusiškų grūdų tranzitą
Ukrainos žemės ūkio ministras Tarasas Vysockis sekmadienį padėkojo Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiams už iniciatyvą Europos Sąjungoje (ES) siekti draudimo Rusijai gabenti savo grūdus tranzitu per Bendrijos teritoriją.
„Svarbu matyti, kad ši iniciatyva dabar keliama ES lygiu“, – socialiniame tinkle „X“ parašė T. Vysockis.
„Ačiū mūsų partneriams Baltijos šalyse už nuoseklią ir tvirtą paramą Ukrainai“, – sakė jis.
Gitanas Nausėda, Andris Kulbergas ir Kristenas Michalas penktadienį išsiuntė bendrą laišką Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costa (Antoniju Koštai) bei Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen).
„Rusija bombarduoja Ukrainos uostus ir trukdo ukrainietiškiems grūdams pasiekti pasaulinę rinką, tačiau tuo pat metu nori gauti pelno transportuodama savo grūdus per Europos Sąjungą. Mūsų infrastruktūra neturi padėti Rusijai finansuoti karo. Privalome didinti spaudimą agresorei ir padėti Ukrainai pristatyti savo prekes į pasaulinę rinką“, – pranešime sakė Estijos premjeras Kristenas Michalas.
Jis ketina šį klausimą kelti kitą savaitę vyksiančiame EVT susitikime.
Kaip rašė BNS, laiške trijų šalių lyderiai pabrėžia, kad atakuodama Ukrainos krovininius laivus, geležinkelius ir kitus svarbius prekybos kelius, Rusija siekia susilpninti Ukrainos ekonomiką. Tuo metu Rusija ieško naujų maršrutų savo grūdų eksportui, įskaitant per Baltijos jūrą.
Trijų Baltijos šalių vadovų teigimu, ES neturi suteikti Rusijai galimybės kompensuoti jos sukeltas ekonomines pasekmes. Jie taip pat nurodo, kad privalu užkirsti kelią okupuotose Ukrainos teritorijose pavogtų grūdų eksportui per ES.
Siekdami paremti Ukrainos prekybą Baltijos šalių lyderiai ragina stiprinti ES ir Ukrainos solidarumo koridorius – transporto jungtis, sukurtas padėti Ukrainos prekėms pasiekti pasaulinę rinką.
Kada dėl tokio draudimo galėtų būti susitarta ir kada jis galėtų būti įgyvendintas, kol kas neaišku, tačiau spalio 14 dieną Briuselyje vyks ES vadovų susitikimas, kuriame taip pat tikimasi sulaukti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę pranešė taip pat siūlysiantis ES uždrausti rusiškų maistinių grūdų tranzitą per Bendrijos teritoriją bei sankcionuoti kai kuriuos Rusijos žemės ūkio oligarchus.
Kaip rašė BNS, Lietuvoje nuo rugsėjo pradžios tikrinama iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu per šalį gabenamų maistinių grūdų kilmė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) iki šiol iš dviejų neaiškios kilmės grūdų krovinių paėmė penkis mėginius, jų kilmė tikrinama užsienio laboratorijose, tačiau, kaip BNS pranešė tarnyba, šiuo metu dar nėra paaiškėjusių tyrimų rezultatų, o naujų mėginių taip pat nepaimta.
2024 metais ES įvedė muitus Rusijos ir Baltarusijos grūdų produktams, kad sustabdytų jų importą į ES. Tačiau šie muitai nevisiškai užkerta kelią grūdų tranzitui per ES į trečiąsias šalis.
FT: Kremlius nusitaikė į Europos gynybos pramonės bendrovių vadovus
Vakarų žvalgybos tarnybos perspėjo Europos gynybos pramonės bendrovių vadovus, kad Rusija intensyvina pastangas juos nužudyti.
Apie tai, remdamasi laikraščiu „Financial Times“ (FT), praneša „Ukrinform“.
FT kalbėjosi su penkių Europos žvalgybos tarnybų atstovais, kurie perspėjo, kad gynybos bendrovių vadovai ir kiti aukšto rango pareigūnai tapo Kremliaus agentų taikiniais.
Laikraštis taip pat pažymėjo, kad į šiuos planus vis dažniau įtraukiami išpuoliai prieš civilinius objektus Europoje – tokie anksčiau net Rusijos žvalgybos tarnyboms atrodė neleistini.
Šaltinių teigimu, Maskva taip pat nusitaikė į mažesnių bendrovių vadovus, ypač tų, kurios gamina dronus ar jų komponentus.
Vienas aukšto rango Europos žvalgybos pareigūnas FT sakė, kad Europoje padidėjo grėsmė tiek turtui, tiek žmonėms.
Keli gynybos pramonės įmonių vadovai laikraščiui sakė, kad per pastaruosius šešis mėnesius, gavę konkrečių rekomendacijų iš valstybinių saugumo tarnybų, sustiprino asmeninio saugumo priemones.
Kiti teigė tokių atsargumo priemonių besiimantys tik keliaudami į užsienį.
Pranešime nurodoma, kad už šias operacijas daugiausia atsakinga Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU.
Žvalgybos pareigūnų teigimu, vienas pagrindinių Rusijos veikimo būdo bruožų yra tas, kad norimam poveikiui pasiekti nebūtinai reikia iš tikrųjų stengtis ką nors nužudyti.
Vienas Europos žvalgybos pareigūnas padarė išvadą, kad pagrindinis Rusijos tikslas tebėra psichologinis poveikis – norint pasiekti reikiamą efektą, pakanka priversti žmones jaustis galimais taikiniais. Jis pridūrė, kad Rusija nori, jog žmonės gerai pagalvotų prieš pradėdami verslą su Ukraina.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2024 m. Jungtinės Valstijos ir Vokietija sužlugdė Rusijos planą nužudyti bendrovės „Rheinmetall“ generalinį direktorių.
Muskas pritarė Trumpui dėl to, kad Ukrainai „reikia naujo lyderio“
Milijardierius, bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas paantrino JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pareiškusiam, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau „daug kartų“ galėjo užbaigti karą, tačiau nusprendė to nedaryti.
Dieną prieš tai D. Trumpas žurnalistams pareiškė, kad JAV sakė V. Zelenskiui, jog jis „gali daryti su Rusija ką nori“, tačiau neturėtų smūgiuoti naftos perdirbimo gamykloms, nes tai yra „pasaulinė problema“.
„Zelenskis nuėjo per toli“, – parašė E. Muskas platformoje „X“, reaguodamas į įrašą su šiais D. Trumpo žodžiais.
E. Muskas taip pat pakomentavo straipsnį, kuriame cituojamas D. Trumpo pareiškimas, kad Ukrainai reikia naujo lyderio. „Sutinku, Ukrainai atėjo laikas turėti naują lyderį“, – rašė jis.
Spalio 9 d. D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir susitarė dėl dyzelino tiekimo JAV rinkai. Šį susitarimą kritikavo tiek V. Zelenskis, tiek JAV politikai, įskaitant respublikonus.
„Axios“ duomenimis, D. Trumpas nusprendė sudaryti susitarimą su Rusija po to, kai V. Zelenskis nepaisė kelių Vašingtono prašymų nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Ukraina ne kartą kreipėsi į E. Muską, prašydama leisti naudoti „Starlink“ ryšio įranga aprūpintus dronus už savo teritorijos ribų smūgiams į taikinius Rusijos gilumoje. Verslininkas atsakydavo, kad tai politinis sprendimas, kurį turi priimti Baltieji rūmai.
Spalio pradžioje JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pranešė, kad E. Muskas grįš į Baltuosius rūmus kaip patarėjas ir kuruos pažangios ginkluotės bei sistemų kūrimą ir diegimą.
Rusų dronas Charkivo srityje smogė žemės ūkio bendrovės sunkvežimiui, žuvo vairuotojas
Rusijos pajėgos Charkivo srities Bohoduchivo rajone dronu atakavo žemės ūkio bendrovės sunkvežimį. Per ataką žuvo vairuotojas.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities prokuratūra, skelbia „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, spalio 11 d. apie 10.20 val. Rusijos pajėgos „Molnija“ tipo bepiločiu orlaiviu smogė netoli Bohoduchivo rajono Čornohlazivkos kaimo“, – sakoma pranešime.
Teisėsaugos pareigūnų teigimu, per smūgį užsidegė žemės ūkio bendrovei priklausantis sunkvežimis. Jo vairuotojas žuvo, o dar vienas vyras buvo sužeistas.
Bohoduchivo rajono prokuratūrai vykdant procesinę priežiūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimo, per kurį žuvo žmogus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą Rusijos pajėgos apšaudė devynias Charkivo srities gyvenvietes ir sužeidė šešis žmones, tarp jų – vaiką.
Zelenskis pareiškė, kada smūgiai Rusijos nafto gamykloms būtų sustabdyti
Kyjivas būtų pasirengęs nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Maskva liautųsi puldinėti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, sekmadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šis pareiškimas nuskambėjo sulaukus JAV lyderio Donaldo Trumpo kritikos.
„Ukraina bus pasirengusi liautis smūgiuoti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Rusija nustos atakuoti mūsų energetikos infrastruktūrą.
Bet kokie deeskalavimo žingsniai turi būti abipusiai ir paremti realiomis garantijomis“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.
Iš Juodkalnijos išsiųstas Kremlių palaikantis tinklaraštininkas grįžo į Rusiją
Įtakingas Kremlių palaikantis Rusijos karo tinklaraštininkas, kuris šią savaitę buvo sulaikytas ir deportuotas iš Juodkalnijos, grįžo į Rusiją, sekmadienį pranešė Rusijos televizijos kanalas.
Michailas Zvinčiukas, Rusijos „Telegram“ kanalo „Rybar“ įkūrėjas, buvo sulaikytas kartu su žmona ir dar trimis Rusijos piliečiais per operaciją, kurią Juodkalnija apibūdino kaip nusikaltimų prevencijos priemonę.
Kol kas neaišku, kokiomis aplinkybėmis jis grįžo į Rusiją.
Šios Balkanų šalies policija pranešė, kad operaciją surengė „padedama tarptautinių partnerių“, tačiau daugiau detalių nepateikė. Penktadienį Juodkalnija nacionalinio saugumo sumetimais nurodė išsiųsti M. Zvinčiuką iš šalies, tačiau neatskleidė, kur jis bus deportuotas.
35 metų M. Zvinčiukas yra Rusijos kariuomenės veteranas, tarnavęs Sirijoje. Jungtinės Valstijos jo ieško dėl įtariamo kišimosi į rinkimus, o Europos Sąjunga (ES) jam yra įvedusi sankcijas dėl įtariamo prorusiškos propagandos skleidimo.
„Projekto „Rybar“ įkūrėjas Michailas Zvinčiukas, jo žmona Valerija ir trys projekto darbuotojai grįžo į Rusiją po sulaikymo ir deportacijos iš Juodkalnijos“, – pranešė rusakalbė žiniasklaidos priemonė RTVI.
Pasak RTVI, jų lėktuvas sekmadienį 1.40 val. vietos laiku nusileido Maskvos Šeremetjevo oro uoste.
RTVI paskelbė vaizdo įrašą, kuriame šio TV kanalo korespondentas oro uoste kalbina M. Zvinčiuką. Jame tinklaraštininkas teigė, kad už savo paleidimą yra dėkingas Rusijos užsienio reikalų ministerijai.
Prorusiškas „Telegram“ kanalas „Rybar“, skelbiantis informaciją apie karo Ukrainoje eigą, penktadienį teigė, kad jo komanda Juodkalnijoje buvo „teisėtai ir oficialiai“ ir planavo filmuoti Cetinės vienuolyne, priklausančiame Serbijos stačiatikių bažnyčiai.
Juodkalnijos laikraštis „Vijesti“ pranešė, kad grupė planavo kurti dokumentinį filmą, kuriame ketino kritikuoti Juodkalnijos veiksmus siekiant suartėti su ES.
Remdamasis saugumo šaltiniais, laikraštis nurodė, kad dokumentinis filmas būtų turėjęs „neigiamų pasekmių turizmui, ekonominiam stabilumui ir Juodkalnijos nacionaliniams interesams“.
620 tūkst. gyventojų turinti Balkanų šalis siekia iki metų pabaigos užbaigti derybas dėl stojimo į ES.
Rusijos Voronežo srityje „Ateš“ partizanai sunaikino lokomotyvą
Partizaninio judėjimo „Ateš“ agentai Rusijos Voronežo srityje sunaikino lokomotyvą ir taip sutrikdė Rusijos kariuomenės aprūpinimą Kupjansko fronto ruože.
Apie šią operaciją „Ateš“ pranešė socialiniame tinkle „Telegram“, skelbia „Ukrinform“.
„Ateš“ agentai netoli geležinkelio stoties Voronežo srities Liskų mieste sunaikino krovininį lokomotyvą 2TE116U. Lokomotyvas buvo sugadintas taip smarkiai, kad be kapitalinio remonto jo nebus galima vėl pradėti eksploatuoti“, – sakoma pranešime.
Liskų geležinkelio mazgas yra svarbi pagrindinės pietinės geležinkelio magistralės dalis. Ja traukiniai iš Pavolgio, Uralo ir Sibiro vyksta Valuikų link.
Rusijos karinė vadovybė šiuo maršrutu nuolat gabena sunkiąją šarvuotąją techniką, degalus ir tonas šaudmenų savo pajėgoms, puolančioms Ukrainos pozicijas Kupjansko fronto ruože.
„Dėl tinkamų eksploatuoti lokomotyvų trūkumo vėluoja kariniai krovininiai traukiniai ir sutrinka tiekimo į frontą grafikas“, – pažymėjo „Ateš“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, judėjimo „Ateš“ agentai netoli Podgornojės kaimo Rusijos Voronežo srities Rosošės rajone išvedė iš rikiuotės ryšių bokštą, kuriame buvo įrengta elektroninės kovos sistema.
JAV Kongreso respublikonai kritikuoja Trumpo susitarimą su Putinu dėl dyzelino
Kai kurie abiejų JAV Kongreso rūmų respublikonai pasipriešino ką tik JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino sudarytam susitarimui dėl dyzelino tiekimo.
Apie tai, remdamasi leidiniu „The Hill“, praneša „Ukrinform“.
Komentuodamas susitarimą, senatorius Johnas Kennedy (respublikonas iš Luizianos) sakė palaikantis prezidento ketinimus mažinti kainas, tačiau nepritariantis „jo sprendimui importuoti dyzeliną iš Putino“.
„Vladimiras Putinas yra skerdikas. Jis skerdžia savo paties žmones. Ir jis skerdžia gerus Ukrainos žmones. Jis niekada nebus mūsų draugas. Taigi prezidentas daro viską, ką gali, kad sumažintų dyzelino kainas. Bet žinote, kas jas sumažintų? Karo Irane pabaiga“, – pridūrė senatorius.
Senatorė Lisa Murkowski (respublikonė iš Aliaskos) taip pat pareiškė, kad D. Trumpas „turėtų naudotis tais įgaliojimais (suteiktais pagal sankcijų įstatymą – ELTA), užuot leidęs Rusijai eksportuoti dyzeliną, gauti didžiules pajamas ir tęsti savo katastrofišką karą Ukrainoje“.
„Apie Rusijos sugrįžimą į pasaulines energetikos rinkas galėsime kalbėti pasibaigus karui, o dabar turime nutraukti visus jo finansavimo šaltinius“, – sakė ji.
Šeštadienį Atstovų Rūmų narys Brianas Fitzpatrickas (respublikonas iš Pensilvanijos) pristatė abiejų partijų remiamą įstatymo projektą pavadinimu „Ronaldo Reagano taikos per stiprybę įstatymas“. Pasak jo, šiuo teisės aktu siekiama užkirsti kelią D. Trumpui panaikinti sankcijas.
Prie iniciatyvos kaip vienas projekto teikėjų jau prisijungė Atstovų Rūmų narys Donas Baconas (respublikonas iš Nebraskos).
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi didžiulį Jungtinių Valstijų Kongreso palaikymą, didžiulį Amerikos žmonių palaikymą ir didžiulį Ukrainos žmonių palaikymą“, – socialiniame tinkle rašė B. Fitzpatrickas.
Kitas Atstovų Rūmų narys, buvęs Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas McCaulas (respublikonas iš Teksaso), pareiškė esantis „susirūpinęs, kad sankcijų Rusijos naftai panaikinimas tik finansuos Kremliaus karo mašiną ir paskatins tolesnį smurtą bei griovimą, kaip matėme pastarosiomis dienomis“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 9 d. D. Trumpas pareiškė, kad, JAV pritarus, Rusija nedelsdama patieks pasaulinei rinkai 300 tūkst. tonų dyzelino. Pasak D. Trumpo, dar 500 tūkst. tonų bus pristatyta lapkritį, o vėliau – dar 1 mln. tonų. Rusija vėliau įsipareigojo papildomai pateikti rinkai dar 3 mln. tonų dyzelino.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pabrėžė, kad dovanos V. Putinui taikos neatneš.
Per naktines Rusijos atakas prieš Dniprą sužeisti keturi žmonės, tarp jų – du vaikai
Per naktines Rusijos atakas prieš Dniprą buvo sužeisti keturi žmonės, tarp jų – du aštuonerių metų vaikai. Viena mergaitė paguldyta į ligoninę.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža, skelbia „Ukrinform“.
„Per naktines Rusijos atakas prieš Dniprą buvo sužeisti du žmonės. Tai aštuonmetė mergaitė ir 29 metų moteris. Mergaitė paguldyta į ligoninę. Gydytojai jos būklę vertina kaip vidutinio sunkumo“, – sakoma pranešime.
Rusijos pajėgos miestą atakavo dronais.
Viename miesto rajone buvo apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis namas. Kitame užsidegė keli maisto produktų sandėliai, taip pat sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai.
5.20 val. O. Hanža patikslino informaciją apie nukentėjusiuosius.
„Per naktinę Rusijos ataką prieš Dniprą sužeistų žmonių skaičius išaugo iki keturių. Du iš jų – aštuonmečiai vaikai. Viena mergaitė paguldyta į ligoninę. Gydytojai jai teikia visą būtiną medicininę pagalbą“, – rašė jis.
Kiti trys nukentėjusieji – aštuonmetė mergaitė, 29 metų moteris ir 61 metų vyras – gydomi ambulatoriškai.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos dronas smogė devynių aukštų gyvenamajam namui Dnipre ir sužeidė mažiausiai tris žmones.
JAV Kongrese rengiamas įstatymo projektas rusiškos naftos pirkimams blokuoti
JAV Kongreso narys Brianas Fitzpatrickas paskelbė rengiantis naują abiejų partijų remiamo įstatymo projektą, kuriuo bus blokuojamas bet koks rusiškos naftos pirkimas, Vašingtonui ėmusis veiksmų sušvelninti sankcijas Rusijos dyzelinui.
Apie tai respublikonas B. Fitzpatrickas paskelbė socialiniame tinkle „X“.
„Pateiksime abiejų partijų remiamą įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausti bet kokie rusiškos naftos pirkimai. Jis bus pavadintas „Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) įstatymu dėl taikos pasitelkiant jėgą“. Šis projektas bus teikiamas svarstyti pasinaudojus specialia procedūra ir bus priimtas didele balsų dauguma“, – teigė jis.
Tuo metu jo bendražygis Donas Baconas pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pirkti rusišką dyzeliną „atrodo kaip silpnumas“.
„Galiu kalbėti tik už save ir galbūt už savo artimus draugus respublikonus. Šiuo klausimu kategoriškai nesutinkame su prezidentu. Manau, kad tai rimta klaida. Tai atrodo kaip silpnumas: prezidentas eina į nuolaidas (Vladimirui) Putinui, kuris yra diktatorius ir karo nusikaltėlis. Turime palaikyti Ukrainą – demokratiją, į kurią buvo įsiveržta ir kurios miestai yra bombarduojami“, – sakė jis.
Kongresmeną cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
„Leisdami pirkti rusišką dyzelinį kurą, mes duodame pinigų Rusijos ekonomikai ir jos karo mašinai. Dar prieš metus prezidentas kritikavo europiečius už rusiškų dujų pirkimą. Todėl visiškai nesutinku su šiuo sprendimu, o prezidento politiką Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu laikau nesėkminga. Aš ir „senosios mokyklos“ respublikonai, R. Reagano šalininkai, esame labai nusivylę“, – kalbėjo jis.
D. Trumpas, kurio partijos perspektyvos kitą mėnesį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose atrodo niūrios, iš dalies dėl JAV sparčiai kylančių degalų kainų, penktadienį paskelbė, kad paskambino savo Rusijos kolegai V. Putinui ir sutiko leisti Maskvai išleisti į pasaulio rinkas didelius dyzelino kiekius.
Ukraina ir jos Europos sąjungininkai išreiškė pasipiktinimą dėl šio žingsnio, o Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis žurnalistams sakė, kad tai yra „silpnas sprendimas“.
Tuo metu Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas šeštadienį pareiškė, kad sankcijų Rusijos dyzelinui panaikinimas tik padėtų palaikyti Kremliaus karą prieš Ukrainą.
„Dabar ne laikas mažinti spaudimą Rusijai, ir Europa to nedarys“, – parašė ji socialiniuose tinkluose.
Šeštadienį paklaustas apie šią kritiką, D. Trumpas žurnalistams atsakė, kad V. Zelenskis nepakluso jo nurodymams nesmogti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
D. Trumpas sakė, kad dėl šių smūgių gali dar padidėti pasaulinis degalų trūkumas, nors jis atsirado dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu.
Donaldas Trumpas teigia, kad Putinas neva norėtų susitarimo dėl karo Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas norėtų pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje, ir apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nenoru eiti į kompromisą.
„Rusija norėtų sudaryti susitarimą [...] tačiau dėl kažkokių priežasčių Zelenskis nenori susitarimo“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Prezidentas Putinas labai nori, kad būtų pasiektas susitarimas“, – sakė D. Trumpas apie tai, ką Rusijos vadovas jam pasakė penktadienį per jųdviejų pokalbį telefonu.
D. Trumpas kritikavo Ukrainos prezidentą už tai, kad nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, šalyje nebuvo surengti rinkimai.
„Manau, kad jis turėtų surengti rinkimus, ir jis jau daug kartų galėjo išspręsti šį klausimą“, – sakė D. Trumpas.
Šeštadienį D. Trumpas ir V. Zelenskis apsikeitė aštriais pareiškimais po to, kai Vašingtonas ėmėsi švelninti sankcijas Rusijos dyzelinui.
D. Trumpas žurnalistams sakė, kad V. Zelenskis nepakluso jo nurodymui nesmūgiuoti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kad šios atakos gali dar labiau padidinti pasaulinį degalų trūkumą, kurį sukėlė JAV ir Izraelio karas prieš Iraną.
V. Zelenskis D. Trumpo susitarimą su Maskva dėl dyzelino pavadino „silpnu sprendimu“.
Sybiha sureagavo į Trumpo pareiškimą dėl naujo Ukrainos prezidento rinkimų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis turi Ukrainos žmonių palaikymą ir tik jie turi teisę spręsti šį klausimą.
Apie tai užsienio reikalų ministras parašė socialiniame tinkle „X“, skelbia „Ukrinform“.
„Prezidentas Zelenskis vadovauja mūsų valstybei karo metu – karo už nepriklausomybę, laisvę ir orumą. Jis turi Ukrainos žmonių palaikymą, o jie turi teisę spręsti“, – pareiškė A. Sybiha.
Jo nuomone, pareiškimai iš užsienio tik patvirtina, kad prezidentas gerai atlieka savo darbą. Todėl jis nusipelno palaikymo.
Kaip pranešė „Ukrinform“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė sudaryti susitarimą su Rusija dėl dyzelino po to, kai V. Zelenskis atsisakė vienašališkai nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 1 930 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 11 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje iš viso neteko apie 1 552 840 karių, iš jų 1 930 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, skelbia „Ukrinform“.
Rusijos pajėgos taip pat neteko 12 408 tankų (+2 per pastarąją parą), 25 521 šarvuotosios kovos mašinos (+6), 51 039 artilerijos sistemų (+39), 2 205 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+4), 1 701 oro gynybos sistemos (+2), 443 lėktuvų (+0), 356 sraigtasparnių (+0), 2 924 antžeminių robotizuotų sistemų (+7), 558 457 operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių (+1 531), 5 126 sparnuotųjų raketų (+0), 35 karo laivų ir katerių (+0), 2 povandeninių laivų (+0), 161 503 transporto priemonių ir degalų cisternų (+557) bei 4 815 specialiosios paskirties transporto priemonių (+3).
Duomenys nuolat atnaujinami.
Rusiją sudrebino galingas sprogimas – smogta „Yandex“ duomenų centrui
Per drono ataką į rytus nuo Rusijos sostinės buvo apgadintas bendrovės „Yandex“ duomenų centras ir sutrikdyta jo veikla, sekmadienį pranešė technologijų milžinė.
„Yandex“, dažnai vadinama „Rusijos Google“, valdo populiariausią šalies paieškos sistemą, taip pat maisto užsakymo ir taksi paslaugų programėlę, kuria naudojasi dešimtys milijonų žmonių.
Ši ataka, kaip pranešta, jau trečia per savaitę, gali reikšti naujos Kyjivo atsakomųjų smūgių kampanijos, nukreiptos prieš Rusijos interneto infrastruktūrą, pradžią. Prieš kelias savaites Maskva pradėjo atakuoti duomenų centrus Ukrainoje.
„Per bepiločio orlaivio ataką buvo apgadinta „Yandex“ duomenų centro Vladimire infrastruktūra“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime apie paslaugų sutrikimus nurodė bendrovė.
„Yandex“ teigė, kad per ataką niekas nenukentėjo, pridurdama, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, o bendrovė vertina galimybes atkurti centro veiklą.
„Duomenų centro veikla visiškai sustabdyta“, – pridūrė bendrovė ir paragino klientus imtis atsarginių priemonių paslaugų veikimui užtikrinti, nes platforma veikia avariniu režimu.
„Likusių išteklių konfigūracija laikoma nestabilia“, – nurodė bendrovė, perspėdama, kad specialistams vertinant žalą taip pat gali sutrikti ryšys su techninės pagalbos tarnyba.
Penktadienį „Yandex“ pranešė, kad per drono ataką buvo apgadintas duomenų centras Kalugos srityje, dėl to nustojo veikti keli jo moduliai ir sutriko kai kurių paslaugų teikimas.
Ankstesnę naktį per ataką kilo gaisras „Yandex“ objekte Riazanės srityje. Dėl jo įvyko didelių sutrikimų, paveikusių transporto ir elektroninės prekybos platformas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Po Trumpo paskelbimo apie Rusijos ir Ukrainos susitarimą – nauja smūgių banga Kyjivui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija sekmadienį atakavo energetikos objektą jau po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie šalių „energetines paliaubas“.
„Rusai dronu „Shahed“ smogė jėgainei Kyjive“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis ir pridūrė, kad vėliau smūgiuota ir kitiems Charkivo srities energetikos objektams.
„Ir visa tai įvyko PO TO, kai Jungtinių Valstijų prezidentas padarė pareiškimą apie energetines paliaubas“, – teigė jis.
Kiek anksčiau sekmadienį JAV prezidentas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
V. Zelenskis netruko pareikšti, kad jam tai yra naujiena, o Maskva kol kas nepateikė jokios reakcijos.