Tragedija Ukrainoje: Rusija atakavo traukinį, žuvo 13 žmonių
Spalio 29 d. Rusijos okupantai atakavo civilinį elektrinį traukinį Dnipro mieste. Naujausiais duomenimis, žuvo 13 žmonių.
Apie tai pranešė miesto meras Borysas Filatovas savo „Facebook“ paskyroje ir vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža „Telegram“ kanale.
Ukraina: Oleškuose paliaubos tęsiasi jau 54 valandas, laukiama humanitarinės pagalbos
Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas ketvirtadienį pareiškė, kad išminavimo darbai Chersono srities Oleškuose vyksta sėkmingai, rengiama humanitarinės pagalbos siunta, kuri turi būti pristatyta penktadienį.
Apie tai skelbia „Ukrainska Pravda“.
„Šiuo metu vyksta maršrutų, būtinų humanitarinei misijai vykdyti, išminavimas. Kartu jau formuojame humanitarinį krovinį, kurį į Oleškus planuojame pristatyti rytoj. Tylos režimas jau trunka 54 valandas. Jis prasidėjo spalio 27-ąją 3 val. Kyjivo laiku. Šalys visiškai laikosi suderintų susitarimų, tylos režimo pažeidimų neužfiksuota“, – pareiškė D. Lubinecas.
Rusijos valdovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad Rusija tikisi, jog Oleškų gyventojai netrukus galės gauti humanitarinę pagalbą, o norintieji – išvykti.
Savo ruožtu JAV pirmoji ponia Melania Trump, kuri, kaip pranešama, tarpininkavo derantis dėl paliaubų, sakė, kad keturi leidinio „Newsmax“ amerikiečių žurnalistai bus Oleškuose, kad dokumentuotų humanitarinę misiją.
Muskas staiga atsuko nugarą Ukrainai: „The Atlantic“ atskleidė jo tikslus
Spalio viduryje „Starlink“ ryšys Ukrainos kovos veiksmų zonoje buvo apribotas, todėl sustojo bepiločių orlaivių skrydžiai ir nutrūko karinės operacijos. Tačiau, kaip rašo „The Atlantic“, ekspertų prognozės įspėja apie dar sunkesnes pasekmes. Blogiausias scenarijus – visiškas ryšio išjungimas – galiausiai galėtų lemti Rusijos pergalę kare.
Lenkija perduos Ukrainai du naikintuvus „MiG-29“
Lenkija artimiausiu metu perduos Ukrainai du sovietinių laikų naikintuvus „MiG-29“ ir šaudmenų.
Būsimą perdavimą dienraščiui „Rzeczpospolita“ patvirtino Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos Strategijos ir gynybos planavimo departamento direktorius, atsargos generolas leitenantas Dariuszas Lukowskis.
D. Lukowskis sakė, kad naikintuvai bus perduoti „artimiausiu metu“. Dienraščio duomenimis, vieno orlaivio eksploatavimo laikas jau pasibaigęs, o antrasis naikintuvas „vis dar tinkamas skraidyti“.
Laikraštis rašė, kad rugsėjį Ukrainos gynybos ministerijos atstovai pranešė apie rengiamą 50 mln. eurų vertės Lenkijos karinės pagalbos paketą, į kurį taip pat turėtų būti įtrauktos oro gynybos priemonės.
„Lenkija rengia dar vieną pagalbos Ukrainai paketą. Šios paramos mastą riboja Lenkijos valstybės saugumo poreikiai ir ginkluotųjų pajėgų turimi ištekliai, kuriuos įvertina Generalinio štabo viršininkas“, – dienraščiui pateiktame pareiškime nurodė Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija.
„Kaip nurodė nacionalinės gynybos ministras, rengiame paramą, į kurią įtraukta iš Lenkijos ginkluotųjų pajėgų laipsniškai išimama technika – įranga, kurios eksploatavimo laikas pasibaigęs ir kurios Lenkijos kariuomenė nebenaudoja, tačiau kuri galėtų būti naudinga Ukrainoje.“
Dienraščio teigimu, ministerija daugiau informacijos apie tikslią būsimo pagalbos Kyjivui paketo sudėtį neatskleidė.
Kremlius žaidžia dvigubą žaidimą: siekia iš JAV nuolaidų, bet karo baigti neketina
Kremlius siekia iš JAV ekonominių nuolaidų ir verslo santykių su Rusija plėtros, tačiau tuo pat metu atsisako bet kokių kompromisų, kurie padėtų užbaigti karą prieš Ukrainą. Maskva taip pat stengiasi pašalinti Europos šalis iš dalyvavimo taikos derybose. Tai teigiama Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Analitikai atkreipė dėmesį į prieštaringus Rusijos pareigūnų pareiškimus dėl spalio 9 d. sudaryto JAV ir Rusijos susitarimo dėl dyzelino.
Visų pirma, spalio 27 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino yra „grynai komercinis sandoris“ ir jame nebuvo numatyta jokių sąlygų, kurios įpareigotų Rusiją imtis politinių veiksmų ar atsižvelgti į saugumo klausimus mainais į tai, kad Jungtinės Valstijos pirktų rusišką dyzeliną.
S. Lavrovas taip pat pažymėjo, kad informacinis karas dėl Ukrainos tęsis ir netgi yra linkęs eskaluotis.
Panašiai spalio 13 d. Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas pareiškė, kad tarp JAV ir Rusijos susitarimo dėl dyzelino ir derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo „nėra tiesioginio ryšio“.
Tuo metu Rusijos tiesioginių investicijų fondo generalinis direktorius Kirilas Dmitrijevas spalio 12 d. teigė, kad susitarimas dėl dyzelino esą padeda siekti taikos Ukrainoje, o spalio 17 d. pareiškė, kad kai kurių JAV sankcijų Rusijai sustabdymas prisidėtų prie „tvarios taikos“ Ukrainoje.
ISW analitikų nuomone, tokia Rusijos pareigūnų retorika turi konkretų tikslą – atskirti ekonominius susitarimus su JAV nuo taikos derybų, kad Vašingtonas suteiktų Maskvai ekonominių nuolaidų, kurios padėtų Rusijai tęsti karines pastangas. Tuo pat metu pati Rusija, kaip pažymi analitikai, nepadarė jokių nuolaidų, kurios leistų surengti prasmingas taikos derybas.
Rusija nori pašalinti Europą iš taikos derybų
Dar viena Kremliaus veiksmų kryptis – mėginimas neleisti Europai dalyvauti taikos derybose dėl Ukrainos. Tuo pat metu Maskva vėl kelia reikalavimus sumažinti NATO pajėgų buvimą Europoje.
S. Lavrovas pareiškė, kad Rusijos vadovo V. Putino pokalbis telefonu su Suomijos prezidentu A. Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku J. G. Støre parodė Europos norą „įsisprausti“ į taikos derybas.
Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas taip pat pareiškė, kad Rusija, Ukraina ir JAV neplanuoja įtraukti Europos atstovų į lapkritį numatytas trišales taikos derybas.
Vis dėlto spalio 25 d. D. Peskovas pareiškė, kad Rusija palaikytų Europos derybininką, ypač tokį, kuris norėtų prisidėti prie taikaus konflikto sprendimo.
„D. Peskovo pareiškimas rodo, kad Rusija palaikys tik tuos Europos derybininkus, kurie paklus maksimaliems Rusijos reikalavimams – visiškai Ukrainos kapituliacijai“, – mano analitikai.
Jie atkreipė dėmesį, kad S. Lavrovo ir J. Ušakovo pareiškimai nuskambėjo Kremliui vėl iškėlus reikalavimus, kuriuos Rusija pateikė dar 2021 m. gruodį. Tuomet Maskva, be kita ko, reikalavo apriboti NATO plėtrą ir sumažinti Aljanso karinį buvimą iki tokio lygio, koks buvo iki 1997 metų.
ISW vertinimu, šių reikalavimų įgyvendinimas faktiškai suteiktų Rusijai veto teisę sprendžiant NATO vidaus politikos klausimus ir apribotų daugelio Europos valstybių suverenią teisę savarankiškai pasirinkti karinius aljansus.
Analitikai primena, kad Kremlius nuolat mėgina pašalinti Europos lyderius iš derybų dėl karo užbaigimo, vaizduodamas Rusiją ir Jungtines Valstijas kaip vieninteles šalis, kurios turėtų nustatyti taikaus susitarimo sąlygas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1560 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 29 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 584 910 karių, iš kurių 1 560 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 449 priešo tankus (+1), 25 614 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 51 699 artilerijos sistemas (+25), 2 245 raketų paleidimo sistemas (+4), 1 727 oro gynybos sistemas, 450 karo lėktuvų (+1), 356 sraigtasparnius, 3 036 antžemines robotų sistemas (+4), 587 409 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 614), 5 140 sparnuotųjų raketų, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 168 010 transporto priemonių ir kuro cisternų (+272), 4 860 specialios paskirties įrangos vienetų (+1).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Meras: į Maskvos sritį paleista daugiau kaip 600 dronų
Naktį į Maskvos sritį buvo paleista daugiau kaip 600 Ukrainos dronų, dauguma jų numušti, ketvirtadienį paryčiais pranešė Rusijos sostinės meras.
Dronai paleisti tuo metu, kai Maskvoje vyksta Rusijos ir Afrikos šalių viršūnių susitikimas. Pasak Kremliaus, dviejų dienų susitikime dalyvauja 22 Afrikos šalių vadovai.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio ryto Maskvos srities link skrido 613 dronų.
„Daugumą jų Gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos neutralizavo dar toli nuo Maskvos. Artėjant prie Maskvos buvo sunaikintas 231 dronas“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Ukrainos pareigūnai pranešė apie naktį Rusijos suduotus smūgius keliuose šalies regionuose. Per ataką Rivnės srityje žuvo vienas vyras.
Pastaraisiais mėnesiais abi šalys sustiprino atakas dronais ir kitais ginklais, nors Maskva ir Kyjivas dabar rengiasi atnaujinti taikos derybas. Jos kitą mėnesį turėtų vykti tarpininkaujant JAV.
Pasak S. Sobianino, rugsėjo viduryje Ukraina Maskvos srities link paleido apie 1 600 dronų. Tai buvo didžiausia nuo karo pradžios tokio pobūdžio ataka per vieną dieną.
Turkija neatvers sąsiaurių karo laivams, kol tęsis karas Ukrainoje
Ankara ir toliau taikys karo laivų plaukimo per Turkijos sąsiaurius apribojimus pagal Montrė konvenciją, kol tęsis karas Ukrainoje.
Apie tai po Bulgarijoje vykusio Turkijos, Bulgarijos ir Rumunijos gynybos ministrų bei generalinių štabų viršininkų susitikimo pareiškė Turkijos gynybos ministras Yaşaras Güleras.
„Nuo karo pradžios Turkija griežtai laikosi Montrė konvencijos reikalavimų dėl saugumo Juodojoje jūroje. Taip užkertame kelią karui išplisti į platesnį regioną ir mažiname jo poveikį Juodojoje jūroje. Kol dabartinė padėtis nesikeis, ryžtingai ir toliau taikysime galiojančias karo laivų plaukimo per Turkijos sąsiaurius taisykles“, – pareiškė Y. Güleras.
Ministras pabrėžė, kad beveik penkerius metus trunkantis karas smarkiai paveikė saugumą Juodojoje jūroje. Jis taip pat sakė, kad Turkijos, Bulgarijos ir Rumunijos ginkluotosios pajėgos jau ėmėsi svarbių bendrų priemonių laivybos saugumui užtikrinti.
Pasak jo, siekiant kovoti su minų keliama grėsme ir užtikrinti laivybos saugumą, vykdoma išminavimo operacija, joje dalyvauja šalių karinės jūrų pajėgos ir jūrų aviacija. Trys Juodosios jūros pakrantės valstybės įsteigė bendrą kovos su minomis grupę „MCM Black Sea“.
Y. Güleras pabrėžė, kad būtina ne tik šalinti dreifuojančias minas, bet ir skirti dėmesį ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugai.
Ministro teigimu, nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Turkija tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Kartu, palaikydama atvirą dialogą su Rusija, Ankara stengiasi užkirsti kelią regioninių krizių paaštrėjimui.
Anksčiau pranešta, kad Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos karinių jūrų pajėgų kovos su minomis grupei taip pat numatoma pavesti stebėti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą. Bulgarijos karinių jūrų pajėgų vado Kirilo Mihailovo teigimu, ši nauja misija galės prasidėti, kai Turkijos parlamentas ratifikuos atitinkamus dokumentus.
„Starlink“ ryšio apribojimai Ukrainoje gali likti neištirti? Pentagonas imtis tyrimo nepanoro
JAV Pentagonas atsisakė tirti sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo apribojimus Ukrainoje, nors tokio tyrimo prašė abiejų partijų atstovai Senate. Kaip rašo „The Washington Post“, devyni senatoriai – keturi respublikonai ir penki demokratai – kreipėsi į Pentagoną, prašydami išsiaiškinti, kieno nurodymu buvo apribotas „Starlink“ ir „Starshield“ veikimas Ukrainos kariuomenei.
Paliaubos Oleškuose gali būti tik atokvėpis prieš naują puolimą: Ukraina įspėja dėl Rusijos veiksmų
Paliaubas, įvestas vykdant humanitarinę misiją Oleškuose, Chersono srityje, rusai naudoja savo daliniams pergrupuoti, kad galėtų kuo giliau smogti į dešinįjį Dnipro krantą. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos pajėgų vyresnysis leitenantas, šaukiniu Aleksas.
Putinas pavadino Muską pavadino „tikru genijumi“
JAV technologijų magnatas Elonas Muskas yra „tikras genijus“, nes į orbitą iškėlė tūkstančius palydovų, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio vadovaujama šalis siekia sukurti nuosavą palydovinio interneto tinklą.
Amerikiečių technologijų magnatui priklauso bendrovė „SpaceX“, kuri NASA užsakymu leidžia raketas į kosmosą ir valdo ryšio tinklą „Starlink“.
Rusija, turinti didelių kosmoso tyrimų ir technologijų pajėgumų, jau seniai siekia sukurti savo palydovinio interneto sistemą, skirtą tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.
V. Putino pareiškimas nuskambėjo Ukrainai ir Jungtinėms Valstijoms nesutariant dėl prieigos prie sistemos „Starshield“ – karinio lygmens palydovinio ryšio tinklo, kurį valdo E. Musko bendrovė „SpaceX“.
„Elonas Muskas yra genijus, tikras genijus“, – lankydamasis parodoje, surengtoje Maskvoje vykstančio Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo metu, sakė V. Putinas.
„Kiek jis turi palydovų orbitoje...? Daugiau kaip 5 tūkst. O mes tik žengiame pirmuosius žingsnius“, – pridūrė jis.
„Palaikome glaudžius ryšius su savo partneriais amerikiečiais, įskaitant poną Muską, nes kosmose labai svarbu netrukdyti vieniems kitiems“, – sakė V. Putinas.
Ukraina apie sistemos „Starshield“ veikimo problemas pirmąkart pranešė šį mėnesį, kilus nesutarimams tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo dėl JAV ir Rusijos susitarimo dėl dyzelino.
Tiek D. Trumpas, tiek E. Muskas neigė esantys atsakingi už ryšio sutrikimus, tačiau vėliau E. Muskas apkaltino Ukrainą netinkamai naudojant bendrovės „SpaceX“ teikiamą interneto paslaugą „Starlink“ kariniais tikslais.
Ukrainos teigimu, ryšio sutrikimai apsunkino jos pastangas perimti Rusijos dronus ir sulėtino logistiką fronto linijoje. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau penktus metus.
Ukrainos Oleškų mieste vyksta išminavimo darbai
Rengiantis humanitarinės pagalbos operacijai, išminuojami keliai, vedantys į Rusijos okupuotą Ukrainos pafrontės miestą Oleškus, trečiadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova.
„Šiuo metu nepaprastai svarbu užtikrinti kelių saugumą, kad žmonės galėtų išvykti iš miesto“, – rašė J. Lantratova. Ji patvirtino, kad Rusijos ir Ukrainos pajėgos laikosi nuo antradienio palei Dnipro upę galiojančių paliaubų.
Tai, kad šiame pietų Ukrainos mieste vyksta išminavimo operacija, patvirtino ir jos kolega Ukrainoje Dmytro Lubinecas.
Oleškus Rusijos pajėgos užėmė 2022 m. vasarį, iškart po plataus masto invazijos pradžios. Miestas atsidūrė fronto linijoje, kai tų pačių metų lapkritį Rusijos pajėgos pasitraukė iš kitoje Dnipro upės pusėje esančio Chersono – to paties pavadinimo srities administracinio centro.
Prieš karą Oleškuose gyveno apie 24 tūkst. žmonių, o dabar, kaip pranešama, jų likę iki 2 tūkst. Iki paliaubų dėl nuolatinių dronų atakų prieš transporto priemones miesto aprūpinimas buvo smarkiai sutrikęs.
Ukrainą ir Rusiją šį susitarimą sudaryti ragino JAV pirmoji ponia Melania Trump ir popiežius Leonas XIV.
Maskvoje – masinė dronų ataka: sutriko oro uostų veikla
Pasak Maskvos mero Sergejaus Sobianino, naktį iš spalio 28-osios į 29-ąją dešimtys Ukrainos dronų taikėsi į Maskvą.
Rusijos oro gynybos daliniai per 90 minučių numušė beveik 60 sostinės link skridusių dronų, teigė S. Sobianinas. Mero teigimu, nuo 22.46 val. iki 00.09 val. vietos laiku Maskvos srityje buvo perimti 57 dronai.
Praėjus maždaug dviem valandoms, S. Sobianinas pranešė, kad virš Maskvos buvo numušta dar 15 dronų. Taigi bendras jų skaičius išaugo iki 72. Per kitą valandą paskelbtuose pranešimuose nurodomas bendras dronų skaičius pasiekė 166.
Tikslus į Maskvą paleistų dronų skaičius nėra aiškus, nes Rusijos valdžios institucijos praneša tik apie perimtus bepiločius orlaivius.
Apie nukentėjusiuosius ar žalą nepranešama, o S. Sobianinas nenurodė konkrečių atakos taikinių. Pasak jo, avarinės tarnybos dirba dronų kritimo vietose.
Publikacijos rengimo metu „The Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patikrinti S. Sobianino teiginių.
Dronų keliama grėsmė taip pat sutrikdė oro eismą netoli Maskvos.
Rusijos federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) apribojo skrydžius trijuose iš keturių pagrindinių regiono oro uostų: Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio. Nors Žukovskio oro uoste apribojimai jau panaikinti, kituose dviejuose jie vis dar galioja.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad du lėktuvai, skridę iš Stambulo į Maskvą, dėl Vnukovo oro uoste įvestų apribojimų apsisuko ir grįžo atgal.
Nepriklausomas Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“ pranešė, kad Maskvos srities gyventojai užfiksavo virtinę sprogimų netoli Naro-Fominsko miesto, esančio maždaug už 50 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės.
Ukrainos dronų smūgiai spalį ne kartą sutrikdė aviacijos veiklą Maskvos apylinkėse.
Spalio 23-iosios naktį per dronų ataką buvo sustabdyti skrydžiai visuose keturiuose pagrindiniuose oro uostuose. Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukų, kuriose, kaip teigiama, matyti ant Šeremetjevo – didžiausio Maskvos oro uosto – pakilimo tako nukritusio numušto drono nuolaužos.
Ankstesnę naktį Ukraina surengė didelio masto dronų ataką prieš regioną. Spalio 22-ąją buvo smogta ginklų gamyklai Maskvos srityje. S. Sobianinas tvirtino, kad per naktį į regioną buvo paleista daugiau nei 600 dronų.
Anksčiau šį mėnesį S. Sobianinas pranešė, kad Maskvos sritis patyrė didžiausią dronų ataką per pastaruosius dvejus metus. Teigiama, kad spalio 6-ąją Ukraina į regioną paleido 650 dronų, dėl kurių kilo gaisras svarbiame naftos objekte.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
telegram/eva_sunrose
cb/sunshine13_
instagram/evasun_shine13
Po masinės dronų atakos Maskvoje – Kremliaus reakcija
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusija nusiteikusi tęsti karą prieš Ukrainą, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogia Rusijai net per agresorei svarbius politinius renginius, rašo „RBC-Ukraine“.
Naktį Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusijos teritoriją šimtais smogiamųjų dronų.
Nors Rusijos gynybos ministerija neatskleidžia tikslaus jų skaičiaus, žinoma, kad kalbama apie daugiau nei 1200 dronų.
Pastarųjų įvykių fone Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad Rusijos sostinės ir aplinkinio regiono kryptimi skrido 613 bepiločių orlaivių.
„Daugumą dronų tolimesnėse prieigose neutralizavo Gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos. 231 bepilotis orlaivis buvo sunaikintas artėjant prie Maskvos“, – tvirtino jis.
TASS skaičiavimais, naktį Ukraina surengė vieną didžiausių atakų prieš Maskvą ir sostinės regioną per pastaruosius metus.
Į Ukrainos kariuomenės ataką jau sureagavo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas spaudai D. Peskovas. Jis pareiškė, kad Rusijos oro gynybos pajėgoms pavyko atremti oro ataką.
„Atakos per viršūnių susitikimą „Rusija–Afrika“ dar kartą pabrėžia, kad specialioji karinė operacija turi būti tęsiama“, – ciniškai pareiškė D. Peskovas.
Verta paminėti, kad šiuo metu Maskvoje vyksta viršūnių susitikimas „Rusija–Afrika“. Į Rusijos sostinę atvyko 48 Afrikos šalių atstovai, o pačiame susitikime kalbą sako V. Putinas. Pastarųjų įvykių fone miesto centras uždarytas, o mobilusis internetas veikia su trikdžiais.