Šios derybos yra dalis JAV pastangų užbaigti karą Ukrainoje.
Volodymyras Zelenskis: Kyjivas ruošiasi kitos savaitėms deryboms su JAV dėl Rusijos pasiūlymų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pareiškė, kad jo derybininkai laukia Jungtinių Valstijų pranešimų apie tolesnius susitikimus dėl kovų Ukrainoje nutraukimo.
„Ukraina pasirengusi dirbti visais darbo formatais, – sakė V, Zelenskis. – Svarbu, kad būtų rezultatų ir kad susitikimai įvyktų. Tikimės susitikimų kitą savaitę ir jiems ruošiamės.“
V. Zelenskis kalbėjo po to, kai JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pranešė, kad Floridoje surengė konstruktyvias derybas su Rusijos pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu.
Zelenskis apie derybas: šio klausimo neišspręsime, bet yra 1 būdas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad be tiesioginio kontakto su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu nebus įmanoma išspręsti teritorinių klausimų derybų metu.
UNIAN, remdamasi „European Pravda“ publikacija, rašo, kad Ukraina, pasak V. Zelenskio, yra atvira galimiems susitikimas su Rusija bei JAV bet kokiu formatu.
„Svarbu, kad susitiktume mes trys. <...> Be tokio formato mūsų komandos negalės susitarti dėl teritorinių klausimų“, – kalbėjo V. Zelenskis
„Norėtume, kad tam tikrame derybų etape dalyvautų Europa, nes dalis mūsų saugumo garantijų yra narystė Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis dar kartą priminė „skausmingus problemas“, susijusias su teritoriniu vientisumu,
„Noriu pabrėžti, kad nemanau, jog šiuos klausimus gali išspręsti kas nors kitas, išskyrus valstybių vadovus“, – sakė jis.
Šaltinis: Kirilas Dmitrijevas Floridoje surengė derybas su JAV pareigūnais
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas šeštadienį Floridoje surengė derybas su JAV pareigūnais, naujienų agentūrai AFP pranešė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.
„Derybos prasidėjo anksti, 8 val. ryto Rytų standartiniu laiku (15 val. Lietuvos) laiku“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
K. Dmitrijevas, atstovavęs Rusijai derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, anksčiau instagrame užsiminė, kad „grįžo į Majamį“, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Nebuvo aišku, kokie pareigūnai dalyvavo susitikime.
Susitikimas surengtas likus vos dienai iki ukrainiečių ir rusų derybininkų susitikimo Abu Dabyje, kuriame buvo aptartas JAV remiamas planas, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.
JAV teigia, kad abi pusės yra arti susitarimo, tačiau, pasak Kyjivo, iki šiol joms nepavyko rasti kompromiso teritoriniu klausimu, reikalingo pokario susitarimui.
Šeštadienio masiniai elektros tiekimo sutrikimai Ukrainoje: kas apie juos žinoma
Ukraina ir Moldova šeštadienį susidūrė su masiniais elektros tiekimo sutrikimus, kai, pareigūnų teigimu, dėl „techninio gedimo“ nustojo veikti elektros linijos tarp šių dviejų šalių ir Rumunijos.
Dėl šių sutrikimų buvo nutrauktas vandens tiekimas Ukrainos sostinei Kyjivui ir uždarytas miesto metro, todėl tūkstančiai gyventojų liko be transporto.
Ukrainos energetikos ministras teigė, kad valdžios institucijos apie 14 val. vietos laiku atstatė elektros tiekimą svarbiausiems Kyjivo infrastruktūros objektams, tačiau įspėjo, kad Ukrainos namų ūkiams gali tekti palaukti ilgiau.
Moldovos energetikos ministras teigė, kad elektros tiekimas jo šalyje bus atkurtas per „valandą ar dvi“.
Ši problema dar labiau padidina spaudimą jau ir taip itin prastos būklės Ukrainos energetikos tinklams, kuriuos keletą savaičių intensyviai bombardavo rusai.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia, kas šiuo metu yra žinoma apie šiuos masinius sutrikimus.
Kas nutiko?
Pareigūnai teigė, kad elektros tiekimo sutrikimas buvo atsitiktinis.
Problemos prasidėjo apie 10:42 val. vietos laiku, kai buvo nustojo veikti 400 kilovoltų elektros linija tarp Rumunijos ir Moldovos bei 750 kilovoltų elektros linija tarp vakarų ir vidurio Ukrainos, „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis.
Linijų gedimo priežasties Ukrainos valdžios institucijos nenurodė.
Tačiau jos atmetė Rusijos kibernetinio karo priemonių versiją.
„Kaip paskelbė prezidentas, avarija įvyko dėl techninių priežasčių linijose tarp Ukrainos ir Moldovos elektros tinklų“, – pranešė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija.
Jau keletą savaičių Ukrainos energetikos tinklą bombarduojantis Kremlius penktadienį paskelbė iki sekmadienio susilaikysiantis nuo atakų prieš Kyjivą, atsižvelgdamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymą.
Poveikis gyventojams
Dėl šio incidento iš karto nutrūko elektros tiekimas Kyjive ir jo apylinkėse, taip pat Žytomyro ir Charkivo srityse.
Pasak sostinės savivaldybės komunalinių paslaugų įmonės „Kyivvodokanal“, elektros tiekimo nutraukimas sutrikdė vandens tiekimą „visuose Kyjivo miesto rajonuose“.
Visos Kyjivo metro linijos sustojo, o tai yra itin retas atvejis per visą 65 metų jo veikimo istoriją.
Pagal praėjusiais metais paskelbtus duomenis, kasdien šia sistema naudojasi apie 800 tūkst. keleivių. Daugelis jų metro vyksta į darbą.
Giliai po žeme esančias 52 metro stotis gyventojai taip pat naudoja kaip priedangas nuo bombų per Rusijos atakas.
Be elektros liko didžioji dalis Moldovos sostinės Kišiniovo, sakė meras Ionas Cebanas.
Moldovos sostinėje taip pat nustojo veikti šviesoforai, todėl policija buvo priversta siųsti pareigūnus dirbti sankryžose.
Elektros tiekimo sutrikimai taip pat paveikė trijų Ukrainos branduolinių elektrinių, kurios po elektros tiekimo pertraukos turėjo „iškrauti“ savo pajėgumus, veiklą, pranešė energetikos ministerija.
Ukrainos nebeveikiančios Černobylio atominės elektrinės teritorija trumpam neteko išorinio elektros tiekimo, pranešė Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos priežiūros institucija.
„Tiesioginis poveikis branduolinei saugai nenumatomas, tačiau bendra situacija išlieka nestabili“, – pridūrė ji.
Elektros tiekimo atkūrimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis elektros tiekimo nutraukimą vadino ekstremalia padėtimi.
Didžiausia Ukrainos privati energetikos įmonė DTEK teigė, kad praėjus maždaug trims valandoms po elektros tiekimo nutraukimo atkūrė elektros tiekimą svarbiausioms Kyjivo infrastruktūros objektams.
„Atkūrimas vyksta etapais. Tokia taktika būtina siekiant išvengti tinklų perkrovos ir užkirsti kelią naujoms avarijoms“, – pridūrė ji.
Tačiau Ukrainos valstybinis elektros tinklų operatorius buvo atsargesnis, teigdamas, kad elektros tiekimo sutrikimai išlieka „labai dideli“.
„Šiuo metu Kyjive, Kyjivo srityje, Čerkasų srityje, Černivcių srityje, Žytomyro srityje ir Charkivo srityje galioja avariniai elektros tiekimo nutraukimai“, – teigiama pranešime jo pranešime ankstyvą šeštadienio popietę.
Putino specialusis pasiuntinys atvyko į Majamį
Rusijos vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šeštadienį atvyko į Majamį, kur turėtų vykti derybos su JAV delegacija dėl Ukrainos
„Ukrainska Pravda“ rašo, kad K. Dmitrijevas šia žinia pasidalijo ir savo soc. tinkle.
„Vėl Majamyje“, – rašė jis.
Dalis šaltinių tvirtina, kad, likus vos dienai iki ukrainiečių ir rusų derybininkų susitikimo Abu Dabyje, įvyko rusų delegacijos pokalbis su JAV atstovais.
Nebuvo aišku, kokie pareigūnai dalyvavo susitikime.
JAV teigia, kad abi pusės yra arti susitarimo, tačiau, pasak Kyjivo, iki šiol joms nepavyko rasti kompromiso teritoriniu klausimu, reikalingo pokario susitarimui.
Tikimasi, kad šiose derybose, kurios vyks po praėjusią savaitę įvykusių susitikimų, daugiausia dėmesio bus skiriama pagrindiniams neišspręstiems klausimams – ypač teritorinei Ukrainos rytinio Donecko regiono kontrolei.
Vokietijos gynybos ministras: nematyti jokių ženklų, kad Putinas nori taikos
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė nematantis jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori siekti taikos derybose karui Ukrainoje užbaigti.
Šeštadienį paskelbtame komentare žiniasklaidos grupei RND B. Pistorius sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė akstiną diplomatinėms pastangoms, bet pabrėžė, kad Maskvos veiksmai rodo ką kita.
„Tačiau kol kas nematau jokių ženklų, kad Rusija rimtai siekia taikos“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
Praėjusį savaitgalį Abu Dabyje vykstant deryboms tarp kariaujančių šalių, kurioms tarpininkavo JAV, V. Putinas bombardavo Ukrainą „taip, kaip šiame kare, ko gero, dar nematyta“, pabrėžė jis.
Ministro teigimu, tokių smūgių tikrai negalima paaiškinti vien kariniais tikslais.
„Tai yra teroras, nukreiptas išskirtinai prieš civilius gyventojus žiemą, kai temperatūra siekia minus 20 laipsnių (Celsijaus – DPA)“, – kalbėjo B. Pistorius.
Ano jo, V. Putinas neparodė jokio noro eiti į kompromisą.
Po Rusijos oro smūgių, kurie smarkiai apgadino elektros ir šildymo infrastruktūrą, Ukrainos sostinėje Kyjive ir kitose miestuose milijonai žmonių ištisas savaites kentė tamsą ir šaltį.
Derybų metu atnaujinti dronų ir raketų smūgiai vėl kelioms dienoms atidėjo Kyjivo elektros tinklų remontą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad Rusija iki sekmadienio laikysis D. Trumpo prašymo dėl riboto ir laikino ugnies nutraukimo Ukrainoje.
Kitas Ukrainos ir Rusijos derybų raundas taip pat planuojamas Abu Dabyje. Ketvirtadienį D. Trumpas kalbėjo apie tariamą V. Putino įsipareigojimą vienos savaitės pertraukai nuo smūgių, nors tuomet liko neaišku, kada ta savaitė turėjusi prasidėti.
„The Telegraph“: rusai į frontą siunčia karius be galūnių
Rusija atgal į frontą siunčia neįgalius karius net ir po to, kai jie netenka galūnių.
UNIAN, remdamasi „The Telegraph“ karinių šaltinių informacija, pateikta publikacijoje, rašo, kad neįgalūs kariai fronte išnaudojami kaip „patrankų mėsa“.
Publikacijoje Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovo pavaduotoja taip pat atkreipė dėmesį, kad labiausiai kenčia karo belaisviai, kurie „įprastai siunčiami į pačias pavojingiausias fronto vietas, turėdami menka šansą išgyventi“.
Viename iš paskelbtų vaizdo įrašų, kaip rašo UNIAN, trys kariai atviravo, kad buvo išsiųsti atgal į frontą, nors kare ir taip neteko galūnių.
„Mane siunčia į frontą, nors neturiu kojos, negaliu judėti ar naudotis ginklu“, – sakė vienas jų.
Kiek anksčiau „The Telegraph“ taip pat rašė apie į frontą siunčiamus karius, turinčius psichikos sutrikimų, kurie vėliau dingdavo mūšiuose. Kai kurie jų, atsisakę kovoti, esą taip pat būdavo pririšami prie medžių.
Nukauta 880 rusų karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 31 d., bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai siekia maždaug 1 239 590 karių. Per pastarąją parą eliminuota 880 agresorės kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat prarado 11 619 (+5) tankus, 23 977 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 36 768 (+20) artilerijos sistemas, 1 632 (+1) daugkartinio raketų paleidimo sistemas, 1 290 (+1) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 119 928 (+694) taktinio lygio bepiločius orlaivius, 4 205 (+0) sparnuotąsias raketas, 28 (+0) laivus / katerius, 2 (+0) povandeninius laivus, 76 377 (+58) transporto priemones ir benzinvežius, 4 054 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys nuolat tikslinami.
Per pastarąją parą rusų atakos Ukrainoje pražudė mažiausiai 5 žmones, 19 liko sužeisti
Per pastarąją parą nuo Rusijos smūgių Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės, dar 19 liko sužeisti, šeštadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
Sausio 31 d. pranešta, kad per naktį Rusija paleido 85 bepiločius orlaivius į Ukrainą, iš kurių 55 buvo „Shahed“ tipo dronai. Ukrainos karinės oro pajėgos teigė šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušusios 64 bepiločius orlaivius.
Šiaurės rytų Sumų srityje per pastarąją parą žuvo 27-erių moteris, 63-ejų moteris buvo sužeista per Rusijos FPV dronų atakas, sausio 31 d. pranešė regiono karinė administracija.
Šiaurės rytinėje Charkivo srityje per pastarąją dieną buvo sužeistas 70-metis vyras ir 69-erių moteris, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Rytų Donecko srityje žuvo du žmonės, o trys kiti buvo sužeisti, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Pietryčių Zaporižios srityje per pastarąją parą rusų atakos sužeidė tris žmones, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Pietinėje Chersono srityje per pastarąją parą Rusijos atakos pražudė du žmones, dar 10 liko sužeisti, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Pasak vietos valdžios institucijų, per atakas sausio 30 d. apie vidurdienį buvo apšaudytas keleivinis autobusas, žuvo jo vairuotojas, dar penki žmonės buvo sužeisti.
Pranešimai apie Rusijos atakas pasirodė praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad jo kolega Rusijoje Vladimiras Putinas sutiko savaitę nesmūgiuoti Ukrainos miestams, nors Kremlius tikino sutikęs tik dėl Kyjivo, o smūgiai šalies sostinei esą liausis tik iki vasario 1 d., t. y. iki kitos šalčio bangos, rašo naujienų portalas „Kyiv Indepedent“
Portalo teigimu, nei Energetikos ministerija, nei Ukrainos valstybinis energetikos tinklų operatorius „Ukrenergo“ iki straipsnio išleidimo ankstyvą šeštadienio popietę nepranešė apie naktį įvykusius Rusijos išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą.
Sausio mėnesį Rusija sustiprino energetinius išpuolius prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą, dėl to visoje šalyje buvo elektros tiekimo pertrūkių, o civiliai gyventojai liko be elektros, šildymo ir vandens esant itin žemai temperatūrai.
Ukraina praneša apie didžiulius elektros tiekimo sutrikimus dėl techninio gedimo
Ukrainos elektros tinklai šeštadienį patyrė didžiulius sutrikimus, dėl techninio gedimo nebeveikiant elektros perdavimo linijoms tarp Moldovos, Rumunijos ir Ukrainos, pranešė ukrainiečių energetikos ministras.
„Šiandien 10 val. 42 min. (ir Lietuvos laiku) įvyko techninis gedimas, dėl kurio vienu metu išsijungė 400 kilovoltų linija tarp Rumunijos ir Moldovos elektros tinklų bei 750 kilovoltų linija tarp Vakarų ir Vidurio Ukrainos“, – platformoje „Telegram“ pranešė Denysas Šmyhalis.
Dėl elektros tiekimo sutrikimų laikinai uždaromas Kyjivo metro
Rusijai pastaruoju metu vykdant išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų šeštadienį buvo laikinai uždaryta Kyjivo metro sistema, pranešė operatorius.
Kyjivo metro – itin svarbi sostinės transporto arterija, kurios veikla stabdoma itin retai net ir intensyvių Rusijos bombardavimų metu.
Pagal praėjusiais metais paskelbtus duomenis, kasdien šia sistema naudojasi apie 800 tūkst. keleivių. Daugelis jų metro vyksta į darbą.
Giliai po žeme esančias 52 metro stotis gyventojai taip pat naudoja kaip priedangas nuo bombų per Rusijos atakas.
„Dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo iš išorinių elektros energijos tiekimo centrų metro laikinai sustabdytas traukinių eismas ir eskalatorių veikimas“, – savo feisbuko paskyroje pranešė Kyjivo metro operatorius.
Kol bus atkurtas elektros energijos tiekimas, metro sistema tarnaus kaip priedanga, savo paskyroje platformoje tinkle „Telegram“ teigė Kyjivo meras Vitalijus Kličko.
Rusija beveik ketverius metus besitęsiančios invazijos metu nuolat smūgiuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrai, tačiau, pasak Kyjivo, ši žiema kol kas yra sunkiausia, nes dėl atakų milijonai žmonių liko be elektros ir šildymo esant itin žemai temperatūrai.
Kremlius penktadienį pranešė, kad prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymą, sutiko savaitei, t. y. iki sekmadienio, nutraukti smūgius Ukrainos sostinei.
Charkive už rusų propagandos skleidimą sulaikytas stačiatikių bažnyčios dvasininkas
Charkive už viešą ukrainiečių žeminimą ir Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą teisinimą buvo sulaikytas Ukrainos stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarchato dvasininkas, penktadienį informavo šalies Generalinė prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, 2025 m. kovo–liepos mėn. Ukrainos stačiatikių bažnyčios (Maskvos patriarchato) Charkivo vyskupijos religinės bendruomenės dvasininkas sistemingai niekino Ukrainą. Dvasininkas rašė komentarus prorusiškuose „Telegram“ kanaluose, kuriuose žemino ukrainiečius ir formavo niekinamą bei stereotipiškai neigiamą tautos įvaizdį.
„Be to, savo įrašuose jis skleidė Kremliaus propagandą, ypač teigdamas, kad „Charkivas visada buvo, yra ir liks Rusijos miestu“, taip iš esmės pateisindamas Rusijos Federacijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą“, – pridūrė prokuratūra.
Per kratą Ukrainos stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarchatui priklausančiame pastate, kuriame dvasininkas gyveno, teisėsaugos pareigūnai konfiskavo mobilųjį telefoną su nusikalstamos veikos įrodymais, taip pat grynuosius pinigus Rusijos rubliais ir kitomis valiutomis, kurių bendra suma viršijo 50 tūkst. eurų. Preliminariais duomenimis, šios lėšos galėjo būti gautos kaip atlygis už informacinę ir destruktyvią veiklą agresorės valstybės naudai.
Teisėsaugos pareigūnai dvasininką sulaikė.
Vadovaujantis Charkivo regioninės prokuratūros procedūrinėmis gairėmis, jam buvo pranešta apie įtarimus pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius dėl tyčinių veiksmų, kuriais siekiama kurstyti tautinę neapykantą ir priešiškumą, bei dėl pakartotinio medžiagos, pateisinančios Rusijos Federacijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, kūrimo ir platinimo.
Prokuratūros prašymu teismas įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – sulaikymą.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo rasta įrodymų apie kitus nusikaltimus prieš Ukrainos valstybę, visų pirma neteisėtą informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių buvimo vietas platinimą. Tyrimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl papildomos teisinės įtariamojo veiksmų kvalifikacijos.
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 880 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 31 d., bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai siekia maždaug 1 239 590 karių. Per pastarąją parą eliminuota 880 agresorės kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat prarado 11 619 (+5) tankus, 23 977 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 36 768 (+20) artilerijos sistemas, 1 632 (+1) daugkartinio raketų paleidimo sistemas, 1 290 (+1) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 119 928 (+694) taktinio lygio bepiločius orlaivius, 4 205 (+0) sparnuotąsias raketas, 28 (+0) laivus / katerius, 2 (+0) povandeninius laivus, 76 377 (+58) transporto priemones ir benzinvežius, 4 054 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys nuolat tikslinami.
Putino užgaidos sužlugdys derybas? Prabilo apie dabartinę situaciją
Kremlius skeptiškai vertina proveržio galimybes derybose, o pagrindine kliūtimi laikomi Rusijos vadovo Vladimiro Putino reikalavimai dėl teritorijų.
Kaip rašo UNIAN, remdamasi „Bloomberg“ diplomatinių šaltinių teiginiais, rašo, kad Kremlius neįžvelgia didelių šansų proveržiui taikos derybose su Ukraina.
Teigiama, kad V. Putinas nėra pasirengęs atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų dėl teritorijos Rytų Ukrainoje.
Savo ruožtu Ukraina atmeta Rusijos reikalavimą išvesti savo karius iš gerai įtvirtintų rytinio Donbaso teritorijų. O JAV siūlo kompromisą – demilitarizuotas zonas ir saugumo garantijas, dalyvaujant Europos ir Amerikos kariams.
Vis tik V. Putinas siekia, kad Ukraina perduotų Rytų Donbaso kontrolę pagal tai, ką Rusija vadina „Ankoridžo susitarimais“.
O kovos palei esamas kontaktines linijas Chersono ir Zaporižios srityse esą būtų įšaldytos.
Ankstesnis derybų etapas Abu Dabyje buvo skirtas galimo ugnies nutraukimo techninėms detalėms, tačiau be teritorinio klausimo sprendimo nėra optimizmo dėl realių paliaubų.
Europos diplomatai taip pat skeptiški dėl proveržio galimybių.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis Rusijos „užsispyrusį reikalavimą spręsti teritorinį klausimą savo naudai“ pavadino pagrindine kliūtimi derybų sėkmei.
Kremliaus pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas turėtų surengti derybas su JAV pareigūnais Majamyje.
Tuo metu Rusijos valdžios institucijos nerimauja dėl finansinio spaudimo – papildomos išlaidos karui gali padidinti biudžeto deficitą iki 1,2 trilijono rublių (16 mlrd. JAV dolerių).
D. Trumpas surengė „labai puikų“ pokalbį su V. Putinu
Ukraina pranešė, kad Rusijos pajėgos per naktį paleido 111 atakos dronų ir vieną raketą ir kad pramoniniame Zaporižios mieste buvo sužeistas vienas gyvenamajame name buvęs žmogus.
Šiaurinio Černihivo regiono pareigūnai neišsiplėsdami teigė, kad Rusijos dronai taikėsi į civilinę infrastruktūrą pagrindiniame srities mieste, taip pat vadinamame Černihivu.
D. Trumpas sakė asmeniškai paprašęs V. Putino susilaikyti nuo atakų prieš Kyjivą ir kitus miestus bei miestelius, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį sakė, kad D. Trumpas „iš tiesų asmeniškai paprašė prezidento Putino susilaikyti nuo smūgių Kyjivui vieną savaitę iki vasario 1 dienos, kad būtų sudarytos palankios sąlygos deryboms“.
Jis nenurodė, kada šis prašymas buvo pateiktas.
Pasak Kremliaus, prašymas buvo pateiktas siekiant padėti deryboms.
Rusija sistemingai taikosi į energetikos objektus kiekvieną karo žiemą, tačiau šių metų kampanija vyksta vienu šalčiausių žiemos sezonų per daugelį metų, o tai apsunkina remonto darbus.
Ukrainos meteorologijos agentūra prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis temperatūra nukris net iki 30 laipsnių šalčio.
„Jie niekada nėra patyrę tokio šalčio. Ir aš asmeniškai paprašiau prezidento Putino savaitę nepuldinėti Kyjivo, kitų miestų ir miestelių. Ir jis sutiko tai padaryti, ir turiu jums pasakyti, kad tai labai puiku“, – ketvirtadienį per vyriausybės posėdį sakė D. Trumpas.
V. Zelenskis teigė besitikintis, kad Vašingtonas užtikrins smūgių pertrauką, kuri iš pradžių buvo aptarta praėjusį savaitgalį per pirmąją trišalių derybų sesiją Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Praėjusį kartą didelio masto smūgį Kyjivui Rusija sudavė naktį į sausio 24 dieną.
Sunkiausias – teritorijų klausimas
Tuose susitikimuose trys šalys pirmą kartą atvirai aptarė teritorinius klausimus, sakė V. Zelenskis, tačiau derybininkams nepavyko pasiekti proveržio dėl pagrindinio kliuvinio – rytinio Donecko regiono kontrolės.
„Kol kas mums nepavyko rasti kompromiso teritoriniu klausimu, konkrečiai dėl Rytų Ukrainos dalies“, – sakė V. Zelenskis.
Kremlius reikalauja, kad Ukraina išvestų savo karius iš regiono, kuriame Ukrainos kariai vis dar kontroliuoja didelius centrus. Kyjivas šį reikalavimą atmeta.
„Mes ne kartą sakėme, kad esame pasirengę kompromisams, kurie leistų realiai užbaigti karą, bet kurie jokiu būdu nėra susiję su Ukrainos teritorinio vientisumo pakeitimais“, – teigė V. Zelenskis.
Viena iš nedaugelio likusių Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių yra karo belaisvių ir žuvusių karių palaikų apsikeitimas – klausimas, kuriuo šalys padarė pažangą pernai Turkijoje vykusiose derybose.
Tačiau Rusija sustabdė apsikeitimus belaisviais, sakė V. Zelenskis.
„Jie nėra ypač suinteresuoti keistis žmonėmis, nes nemano, kad tai jiems ką nors duoda“, – teigė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Po derybų su Putinio patikėtiniu – pirmoji reakcija iš JAV
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šeštadienį pranešė, kad surengė konstruktyvias derybas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniu ekonomikos klausimais.
Šios derybos yra dalis JAV pastangų užbaigti karą Ukrainoje.
„Šis susitikimas suteikia vilties, kad Rusija siekia užtikrinti taiką Ukrainoje“, – po derybų su rusų pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu socialiniame tinkle „X“ parašė S. Wittkofas.
Derybose taip pat dalyvavo JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.