Rusija atmetė Ukrainos pasiūlymą pratęsti paliaubas pietinėje Chersono srityje, kurios baigs galioti vėliau sekmadienį, naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos aukšto rango pareigūnas.
Per Rusijos ataką Vinycios srityje 2 žmonės žuvo, sužeisti 3 vaikai
Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Vinycios srities Koziatyno bendruomenę, per ataką žuvo du žmonės.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Vinycios srities karinės administracijos vadovė Natalija Zabolotna, skelbia „Ukrinform“.
„Vyras žuvo įvykio vietoje. Moteris buvo gydoma intensyviosios terapijos skyriuje, tačiau, deja, mirė“, – sakoma pranešime.
Pasak „Unian“, per ataką Vinycioje žuvo 13-metė mergaitė, o 24 metų vyras buvo lengvai sužeistas ir paguldytas į ligoninę.
Ligoninėje taip pat gydomi trys vaikai – du penkiamečiai ir 16 metų berniukas. Visi jie patyrė vidutinio sunkumo sužalojimų ir jiems teikiama būtinoji medicininė pagalba.
Smūgis buvo suduotas teritorijai tarp bendrabučio ir švietimo įstaigos.
Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos pagalbos tarnybos. Informacija apie atakos padarinius tikslinama.
Žurnalistas: iš Oleškų į Heničeską pervežti šešis mėnesius ligoninėje laikyti civilių kūnai
Laikinai okupuotame Oleškų mieste nužudytų 47 civilių gyventojų palaikai, šešis mėnesius laikyti ligoninės rūsyje, buvo pervežti į Heničeską.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“, remdamasis savanorių suteikta informacija, pranešė žurnalistas Olehas Baturinas, skelbia „Ukrinform“.
Iš pradžių jis pranešė, kad dešimtys Oleškuose nužudytų civilių kūnų buvo pervežti į Heničeską, esantį laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje, teigdamas, kad apie tai jam papasakojo Heničesko gyventojai.
„Savanorė Ksenija Archipova man patvirtino šią informaciją. Pasak jos, į Heničeską buvo pervežti 47 Oleškuose žuvusių civilių kūnai. Nuo 2026 m. gegužės jie buvo laikomi vietos ligoninės rūsyje“, – rašė O. Baturinas.
Kaip pranešta, Ukrainos delegacija, vykdžiusi humanitarinę misiją laikinai okupuotame Chersono srities Oleškų mieste, spalio 31-osios popietę grįžo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Vyriausiam į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją evakuotam žmogui buvo 94 metai, o jauniausiam – vos daugiau nei vieneri.
Paliaubos galios iki sekmadienio, lapkričio 1 d., 22.59 val. Tai bus ilgiausios nuo 2022 m. paliaubos, kurių laikėsi abi kariaujančios pusės.
Ilgiausios karo Ukrainoje paliaubos Chersono srityje artėja prie pabaigos
Ilgiausios nuo karo Ukrainoje pradžios paliaubos, pasiektos tarpininkaujant JAV pirmajai poniai Melaniai Trump ir galiojančios tik Chersono srityje, sekmadienį vakare turėtų baigtis, nes nė viena iš kariaujančių šalių nepranešė apie jų pratęsimą.
Antradienį anksti ryte prasidėjusi reta kovos veiksmų pertrauka sudarė sąlygas surengti humanitarinę misiją į Rusijos okupuotą Oleškų miestą. Paliaubos paskelbtos Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktus metus.
Nuo paliaubų pradžios nė viena šalis nepranešė apie pažeidimus. Vienas Ukrainos parlamento narys šias paliaubas pavadino „didžiausia deeskalacija nuo 2022 metų“.
Per plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos pradėtą 2022 m., buvo nuniokotos kai kurios šalies rytinės ir pietinės dalys, žuvo šimtai tūkstančių karių ir civilių, o milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
AFP kalbėjosi su keliais Chersono gyventojais. Vienas jų sakė, kad paliaubos buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis.
„Turime išnaudoti šį laiką ir atlikti darbus. Genime rožių krūmus prieš žiemą“, – sakė 38 metų sodininkas Volodymyras Omelčenka.
Paliaubos turėtų baigtis vėliau sekmadienį.
Vienas Ukrainos kariškis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, išreiškė susirūpinimą, kad atsinaujinusios kovos bus „dar blogesnės nei anksčiau“.
Rusijos pajėgos, dislokuotos kitoje Dnipro upės pusėje, pasinaudojo pastarųjų dienų ramybe, kad sutelktų daugiau karių, atsigabentų šaudmenų atsargų ir žvalgybiniais dronais surinktų informacijos apie Ukrainos pajėgų pozicijas, sakė kariškis.
Pranešta apie smūgį naftos perdirbimo gamyklai
Kitose Ukrainos dalyse kovos veiksmai tęsėsi.
Rusija sekmadienį pranešė, kad naktį dronas smogė į rytus nuo Maskvos esančiai pramonės įmonei.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Kyjivas atakavo Kstovo naftos perdirbimo gamyklą, apibūdindama ją kaip „vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, gaminančią degalus ir tepalus“.
Ukraina ne kartą smogė Rusijos naftos ir dujų infrastruktūros objektams. Kyjivo teigimu, tai yra teisėtas atsakas į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudė Kyjivą nutraukti tokias atakas, kaltindamas jas dėl augančių dyzelino kainų. Tačiau analitikai šį kainų augimą sieja su karu Irane.
Ukrainos energetikos ministerija sekmadienį pranešė apie naujus elektros tiekimo sutrikimus įvairiose šalies vietose, įskaitant Kyjivą, po Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje nuo šeštadienio vakaro per Ukrainos smūgius žuvo keturi žmonės, pranešė Maskvos paskirta vietos administracija.
Rusija, neigianti, kad taikosi į civilius gyventojus, šiuo metu yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos: 2014 m. aneksuotą Krymo pusiasalį, didžiąją dalį rytinių Donecko ir Luhansko sričių, kartu vadinamų Donbasu, taip pat dideles pietinių Zaporižios ir Chersono sričių dalis.
Numatoma, kad šį mėnesį bus atnaujintos JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos, kurios faktiškai buvo įšaldytos po to, kai vasarį Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo bendrus smūgius Iranui.
Rusija po JAV perspėjimo apie planuojamą išpuolį Maskvoje sulaikė nepilnametį
Rusijos policija sulaikė nepilnametį, įtariamą planavus išpuolį Maskvoje, sekmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. Prieš tai Rusija iš Jungtinių Valstijų gavo informacijos apie galimą išpuolį.
JAV ambasada Maskvoje šeštadienį paskelbė pranešimą, kuriame nurodė turinti patikimos informacijos, kad Maskvos Caricyno muziejaus-draustinio teritorijoje gali būti surengtas išpuolis, per kurį nukentėtų daug žmonių.
JAV ambasada nepateikė informacijos apie tai, kas galėjo planuoti šį išpuolį.
Rusijos naujienų agentūros sekmadienį citavo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pranešimą, kuriame teigiama, kad buvo sulaikytas nepilnametis, socialiniame tinkle „TikTok“ paskelbęs nuotraukų, kuriose jis matomas dėvintis balaklavą, kepurę ir apsauginius akinius bei laikantis daiktą, panašų į automatinį ginklą.
FSB teigimu, sulaikytasis yra Rusijos pilietis. Jis esą buvo paskelbęs Caricyno muziejaus-draustinio teritorijoje darytų nuotraukų su prierašu „Radau vietą“ ir prenumeravo neonacių kanalą socialiniame tinkle „Telegram“.
FSB sulaikytojo tapatybės neatskleidė.
„Esame dėkingi amerikiečiams už suteiktą informaciją“, – sakoma FSB pranešime.
Caricyno muziejus-draustinis yra Maskvos pietuose esantis imperatoriškųjų rūmų ir parko kompleksas, populiarus tarp miesto gyventojų ir turistų.
Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“, kuris, kaip pranešama, turi ryšių su teisėsaugos institucijomis, nurodė, kad šeštadienį parkas buvo uždarytas, o pro jo vartus buvo leidžiama tik išeiti iš teritorijos.
JAV ir anksčiau yra perspėjusios Rusiją apie planuojamus išpuolius. Vienas tokių perspėjimų buvo perduotas 2024 m. kovą, likus kelioms savaitėms iki teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ atšakos ISIS-K išpuolio koncertų salėje Maskvoje, per kurį žuvo daugiau kaip 100 žmonių.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai atšilo, nors Vašingtono ir Kyjivo santykiai tebėra įtempti dėl JAV ir Rusijos susitarimo dėl dyzelino.
„Madjaras“: Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos spalį sunaikino beveik 17 tūkst. rusų karių
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų daliniai spalį sunaikino 16 796 Rusijos karius – tai rekordinis skaičius nuo plataus masto karo pradžios. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu „Madjaras“.
„16 796 kirminai – tokias pramoninio masto skerdynes spalį surengė Bepiločių sistemų pajėgų grupuotės „Paukščiai“, – teigė pajėgų vadas, kurį cituoja „Ukrinform“.
R. Brovdžio teigimu, sunaikintų priešo karių skaičius, palyginti su rugpjūčiu, kai buvo sunaikinta 11 010 karių, padidėjo 52,55 proc., o palyginti su rugsėju, kai buvo sunaikinti 13 468 kariai, – 24,71 proc.
„542 kirminai – vidutinis per parą sunaikintų priešo karių skaičius (visą mėnesį po vieną kirminą kas 159 sekundes); 701 kirminas – geriausias paros rezultatas, užfiksuotas spalio 24 d.“, – sakė R. Brovdis.
Jis taip pat pranešė, kad per parą vidutiniškai buvo smogiama 2 091 priešo taikiniui. Iš viso per mėnesį Ukrainos daliniai smogė 64 807 taikiniams – vidutiniškai po vieną sėkmingą smūgį kas 41 sekundę.
„Spalį įvykdytos 255 605 kovinės užduotys (151 500 smūgių vykdymo užduočių ir 104 000 žvalgybinių skrydžių)“, – pridūrė R. Brovdis.
Pasak jo, didžiausių nuostolių Rusijos pajėgos patyrė trijuose fronto ruožuose.
„69,49 proc. nuostolių (11 672 iš 16 796) sudarė sunaikinti priešo kariai Dobropilios–Pokrovsko fronto ruože (7 360) ir Oleksandrivkos bei Huliaipolės fronto ruožuose (4 312)“, – teigė R. Brovdis.
Jis pabrėžė, kad šie skaičiai susiję tik su Bepiločių sistemų pajėgų grupuotės daliniais ir neapima kitų Ukrainos gynybos pajėgų dalinių pasiektų rezultatų. Pasak jo, visi rezultatai buvo patikrinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų situacijos stebėjimo sistemoje DELTA.
Ukrainos duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, iki 2026 m. lapkričio 1 d. Rusijos kariuomenės personalo nuostoliai siekė apie 1 590 270 karių, įskaitant 2 100 per pastarąją parą.
Zelenskis: spalį Ukrainos pajėgos išlaisvino daugiau teritorijos, nei užėmė rusai
2026 m. spalį Ukrainos gynybos pajėgos padarė Rusijos kariuomenei rekordinių nuostolių nuo plataus masto karo pradžios ir išlaisvino 96,2 kv. km Ukrainos teritorijos – 10,4 kv. km daugiau, nei per tą patį laikotarpį pavyko užimti Rusijos pajėgoms. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Spalį mūsų Ukrainos gynybos pajėgos padarė priešui rekordinių nuostolių ir atsikovojo daugiau teritorijos, nei sugebėjo užimti rusų okupantai“, – teigė Ukrainos prezidentas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
V. Zelenskio teigimu, vien per mėnesį Rusija neteko 54,4 tūkst. karių, kurie žuvo arba buvo sunkiai sužeisti. Tai didžiausi per vieną mėnesį patirti nuostoliai nuo plataus masto karo pradžios.
Taip pat užfiksuotas ir didžiausias paros nuostolių skaičius – spalio 21 d. Rusijos kariuomenė neteko 2 250 karių.
„Svarbu tai, kad ir toliau susigrąžiname tai, kas mums priklauso. Spalį gynybos pajėgos išlaisvino 96,2 kv. km Ukrainos teritorijos – 10,4 kv. km daugiau, nei per tą laiką sugebėjo užimti okupantai“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas padėkojo Ukrainos gynėjams, visiems šalies kariams, brigadoms ir daliniams už pasiektus rezultatus.
„Rusija patiria nuostolių. Mes išlaikome savo pozicijas, išlaisviname teritorijas ir siekiame, kad kiekviena karo diena agresoriui kainuotų kuo daugiau“, – sakė jis.
Valstybės vadovas taip pat pareiškė, kad Rusijai tereikia pasirinkti paliaubas ir diplomatiją, jei ji nori sustabdyti šiuos milžiniškus nuostolius.
Kaip „Ukrinform“ pranešė anksčiau, Ukrainos duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, iki 2026 m. lapkričio 1 d. Rusijos kariuomenės personalo nuostoliai siekė apie 1 590 270 karių, įskaitant 2 100 per pastarąją parą žuvusių arba sužeistų karių.
Zelenskis: po rusų atakų prieš infrastruktūrą be elektros liko šimtai tūkstančių šeimų
Rusijos pajėgoms naktį į sekmadienį atakavus energetikos infrastruktūrą keturiose Ukrainos srityse, be elektros tebėra šimtai tūkstančių namų ūkių, socialiniame tinkle „X“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis „X“ teigė, kad Dnipropetrovsko, Vinycios, Žytomyro ir Chmelnyckio srityse buvo smogta „pastotėms, transformatoriams ir elektros linijoms, kuriomis elektra tiekiama mūsų žmonių namams“.
„Avarinės tarnybos dirba visur. Šiuo metu šimtai tūkstančių šeimų tebėra be elektros“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad „per praėjusią savaitę Rusija į Ukrainą paleido 1 940 atakos dronų, per 1 580 valdomų aviacinių bombų ir 44 raketas, įskaitant 36 balistines“.
„Kasdien Amerikai, Europai ir kitiems partneriams, galintiems padėti, kartojame, kad mums reikia raketų „Patriot“. Šį mėnesį Jungtinės Valstijos ir Europos šalys priėmė naujų sprendimų dėl papildomų paramos paketų Ukrainai. Tačiau šie tiekimai negali trukti metų metus“, – sakė jis.
V. Zelenskio teigimu, Rusija šią žiemą kliaujasi balistinių raketų smūgiais, todėl sprendimai stiprinti Ukrainos oro gynybą turi būti įgyvendinti dabar.
Per Rusijos ataką prieš Ukrainą dronai dukart pažeidė Moldovos oro erdvę
Šeštadienį, spalio 31 d., per masinę Rusijos ataką prieš Ukrainą Moldovos oro erdvėje buvo aptikti du dronai, remdamasis Moldovos gynybos ministerija pranešė naujienų portalas „Newsmaker“.
„Oro erdvė buvo pažeista Rusijai vykdant masines atakas prieš Ukrainą“, – teigiama pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.
Dronas praskrido virš Moldovos Sorokos, Dondušenio ir Jedineco rajonų, o vėliau paliko šalies oro erdvę netoli Jedineco rajone esančio Višoaros kaimo.
Vėliau dronas buvo pastebėtas skrendantis netoli Dondušenio miesto. 18.03 val. jis užfiksuotas netoli Jedineco rajone esančių Golenio, Gordineščio ir Burlaneščio kaimų.
18.12 val. dronas paliko Moldovos oro erdvę netoli Jedineco rajono Višoaros kaimo.
Tai buvo antras toks incidentas per 24 valandas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 31 d. per masines Rusijos atakas prieš Ukrainą Moldovos oro erdvę buvo pažeidęs dar vienas dronas.
Jis buvo aptiktas netoli Teleneščio rajone esančio Baneščio kaimo. Saugumo sumetimais valdžios institucijos laikinai apribojo oro erdvės naudojimą Moldovos šiaurinėje ir centrinėje dalyse.
Per Rusijos drono ataką Poltavos srityje sužeistas vaikas
Rusijos drono nuolaužos apgadino namą Poltavos srities Rešetylivkos bendruomenėje, per incidentą buvo sužeistas vaikas. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Diakivnyčius.
„Rešety livkos bendruomenėje užfiksuotas drono smūgis. Pirminiais duomenimis, sužeistas vaikas“, – rašoma pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.
Vėliau jis patikslino, kad privačios namų valdos teritorijoje nukrito priešo drono nuolaužos ir apgadino namą. Sužeistas vaikas gimė 2012 m., jam teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Kaip „Ukrinform“ pranešė anksčiau, per Rusijos ataką prieš Poltavos srities Kremenčuko miestą žuvo trys žmonės, o dar 28 buvo sužeisti, įskaitant tris vaikus.
Rusijai smogus energetikos infrastruktūrai Žytomyro srityje, be elektros liko daugiau kaip 650 gyvenviečių
Rusijos pajėgos atakavo energetikos infrastruktūrą Ukrainos Žytomyro srityje, dėl to be elektros liko daugiau kaip 650 gyvenviečių. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Žytomyro srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka.
„Priešas vėl atakavo srities energetikos infrastruktūrą. Dėl naujausių smūgių Žytomyro srityje be elektros liko daugiau kaip 650 gyvenviečių“, – rašoma pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.
Pažymima, kad energetikos sektoriaus darbuotojai daro viską, kas būtina elektros tiekimui atkurti.
Kaip pranešta anksčiau, naktį į spalio 25-ąją rusų dronai Žytomyro srityje apgadino energetikos infrastruktūros objektą, ambulatoriją ir privačią įmonę.
Rubio abejoja taikos susitarimu Ukrainoje ir jos naryste NATO
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį išreiškė abejonių, ar įmanoma pasiekti taikos susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos, taip pat nerealistišku pavadino Kyjivo stojimą į NATO.
Apie tai sekmadienį rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“ ir naujienų agentūra UNIAN.
Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių diplomatijos vadovai šeštadienį baigė dvi dienas trukusias derybas, o M. Rubio derybų kuluaruose kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„Nežinau, ar Ukrainoje įmanoma pasiekti taiką derybomis, būtent tai ir bandome išsiaiškinti“, – spaudos konferencijoje po G20 susitikimo Atlantoje žurnalistams sakė M. Rubio.
„Nemanau, kad kas nors čia tvirtina, jog esame prie derybomis pasiekiamo susitarimo slenksčio“, – pridūrė jis.
„Mes ir toliau stengsimės išsiaiškinti, ar galime pasiekti susitarimą, – kalbėjo M. Rubio, – tačiau nesu čia tam, kad pasakyčiau, jog esame priartėję prie jo.“
M. Rubio taip pat leido suprasti, kad Ukrainos įstojimas į NATO artimiausiu metu neįmanomas, pranešė „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistas Alexas Raufoglu, cituotas agentūros UNIAN.
M. Rubio teigimu, pagrindinė kliūtis – Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija.
„Vakarų pareigūnai teigė, kad M. Rubio privačiame pokalbyje taip pat iškėlė Ukrainos narystės NATO galimybę ir, jų žodžiais, pavadino tai nerealiu dalyku artimiausiu metu bei nepriimtinu Putinui“, – rašė A. Raufoglu.
JAV valstybės sekretorius taip pat įspėjo, kad viso Donbaso užėmimas nepatenkins Kremliaus teritorinių ambicijų.
„Tai nepatenkins Rusijos apetito“, – Europos atstovams sakė jis.
M. Rubio pokalbyje su Vakarų diplomatais taip pat suabejojo V. Putino dalyvavimu JAV ir Rusijos lyderių susitikime, kuris numatytas gruodį Majamyje.
Kyjivas nerimauja, kad artėjant trišalėms taikos deryboms Abu Dabyje JAV sušvelnino savo poziciją Rusijos atžvilgiu. Planuojama, kad derybos vyks lapkričio pradžioje, nors oficiali data dar nepaskelbta.
Rusija pranešė apie drono smūgį pramonės įmonei Nižnij Novgorodo srityje
Rusija sekmadienį pranešė, kad naktį į rytus nuo Maskvos dronas smogė „pramonės įmonei“. Anksčiau Ukraina paskelbė smogusi didelei naftos perdirbimo gamyklai.
„Nižnij Novgorodo srityje naktį ir šį rytą vykdoma masinė dronų ataka, sunaikinta daugiau kaip šimtas bepiločių orlaivių“, – pareiškime nurodė srities gubernatorius Glebas Nikitinas.
„Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Kstovo rajone smarkiai apgadinta pramonės įmonė“, – pridūrė jis, nepateikdamas daugiau informacijos apie šios įmonės veiklą.
Trumpas pareiškė pakviesiąs Zelenskį į G20 viršūnių susitikimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė pakviesiantis Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į gruodžio viduryje Majamyje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą.
Žurnalistai D. Trumpo paklausė, ar jis pakvies V. Zelenskį į G20 susitikimą, atsižvelgiant į tai, kad jau pakvietė Rusijos vadovą Vladimirą Putiną.
„Taip, pakviesiu. Jokių problemų“, – kalbėdamasis su žurnalistais per Helovino šventę savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje sakė JAV prezidentas, kurį cituoja „Ukrinform“.
2026 m. Jungtinės Valstijos pirmininkauja G20.
Kaip rašė ELTA, JAV prezidentas šeštadienį dar kartą pareiškė, kad Jungtinės Valstijos artėja prie susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Tinklaraštininkas Benny Johnsonas D. Trumpo paklausė apie galimybę surengti Ukrainos ir Rusijos atstovų derybas per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą golfo klube „Trump National Doral“.
„Manau, kad artėjame prie susitarimo. Pastaruoju metu to nesakydavau. Dabar jau galiu tai pasakyti“, – tikino JAV prezidentas.
D. Trumpas pakartojo, kad „tarp abiejų lyderių tvyro didžiulė neapykanta“.
„Tačiau manau, kad yra tikrai didelė tikimybė, jog mums pavyks išspręsti šį klausimą“, – pridūrė jis.
G20 lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas vyks gruodžio 14–15 d. Majamyje, Floridos valstijoje, dabartiniam JAV prezidentui priklausančiame golfo kurorte „Trump National Doral“.
Ukrainai paskelbus apie smūgį naftos perdirbimo gamyklai, Rusija pranešė apie žalą įmonei
Ukrainai paskelbus apie smūgį dideliam naftos perdirbimo kompleksui, Rusija sekmadienį pranešė, kad dronas apgadino naktį į rytus nuo Maskvos esančią „pramonės įmonę“.
Žemutinio Naugardo srities gubernatorius Glebas Nikitinas pranešė apie naktį surengtą „masinę dronų ataką“, kurios metu „Kstovo rajone esanti pramonės įmonė patyrė didelės žalos“.
„Sunaikinta daugiau kaip 100 dronų“, o „pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, pridūrė jis pranešime, nenurodydamas gamyklos veiklos profilio.
Ukrainos žiniasklaida pranešė apie smūgį Kstovo naftos perdirbimo gamyklai, pavadindama ją „viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, gaminančia kurą ir tepalus“.
Penktadienį Maskva skelbė, kad po kelių dienų „pauzės“ Ukraina vėl atnaujino smūgius rusų naftos perdirbimo gamykloms.
Aukšto rango Rusijos pareigūnas Aleksandras Novakas valstybinei televizijai sakė, kad Ukraina atnaujino atakas prieš Rusijos įmones ir smogė trims naftos perdirbimo gamykloms bei vienam dujų chemijos kompleksui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau kurį laiką spaudžia Kyjivą nutraukti tokias atakas prieš Rusijos naftos ir dujų objektus, teigdamas, kad dėl jų brangsta dyzelinas.
Trumpas pareiškė apie taikos susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo: „Dabar jau galiu tai pasakyti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pareiškė, kad Jungtinės Valstijos artėja prie susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Apie tai jis kalbėjo interviu tinklaraštininkui Benny Johnsonui, praneša „Ukrinform“.
B. Johnsonas D. Trumpo paklausė apie galimybę surengti Ukrainos ir Rusijos atstovų derybas per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą golfo klube „Trump National Doral“.
„Manau, kad artėjame prie susitarimo. Pastaruoju metu to nesakydavau. Dabar jau galiu tai pasakyti“, – tikino JAV prezidentas.
D. Trumpas pakartojo, kad „tarp abiejų lyderių tvyro didžiulė neapykanta“.
„Tačiau manau, kad yra tikrai didelė tikimybė, jog mums pavyks išspręsti šį klausimą“, – pridūrė jis.
Anksčiau buvo pranešta, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neatmetė galimybės, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus metų pabaigoje Floridoje vyksiančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dėl Ukrainos pasiūlymo pratęsti paliaubas Chersono srityje – Rusijos atsakas
Rusija atmetė Ukrainos pasiūlymą pratęsti paliaubas pietinėje Chersono srityje, kurios baigs galioti vėliau sekmadienį, naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos aukšto rango pareigūnas.
Pasak pareigūno, tokį pasiūlymą pateikė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
„Rusai nenori“, – pridūrė jis.