Meras: į Maskvos sritį paleista daugiau kaip 600 dronų
Naktį į Maskvos sritį buvo paleista daugiau kaip 600 Ukrainos dronų, dauguma jų numušti, ketvirtadienį paryčiais pranešė Rusijos sostinės meras.
Dronai paleisti tuo metu, kai Maskvoje vyksta Rusijos ir Afrikos šalių viršūnių susitikimas. Pasak Kremliaus, dviejų dienų susitikime dalyvauja 22 Afrikos šalių vadovai.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio ryto Maskvos srities link skrido 613 dronų.
„Daugumą jų Gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos neutralizavo dar toli nuo Maskvos. Artėjant prie Maskvos buvo sunaikintas 231 dronas“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Ukrainos pareigūnai pranešė apie naktį Rusijos suduotus smūgius keliuose šalies regionuose. Per ataką Rivnės srityje žuvo vienas vyras.
Pastaraisiais mėnesiais abi šalys sustiprino atakas dronais ir kitais ginklais, nors Maskva ir Kyjivas dabar rengiasi atnaujinti taikos derybas. Jos kitą mėnesį turėtų vykti tarpininkaujant JAV.
Pasak S. Sobianino, rugsėjo viduryje Ukraina Maskvos srities link paleido apie 1 600 dronų. Tai buvo didžiausia nuo karo pradžios tokio pobūdžio ataka per vieną dieną.
Turkija neatvers sąsiaurių karo laivams, kol tęsis karas Ukrainoje
Ankara ir toliau taikys karo laivų plaukimo per Turkijos sąsiaurius apribojimus pagal Montrė konvenciją, kol tęsis karas Ukrainoje.
Apie tai po Bulgarijoje vykusio Turkijos, Bulgarijos ir Rumunijos gynybos ministrų bei generalinių štabų viršininkų susitikimo pareiškė Turkijos gynybos ministras Yaşaras Güleras.
„Nuo karo pradžios Turkija griežtai laikosi Montrė konvencijos reikalavimų dėl saugumo Juodojoje jūroje. Taip užkertame kelią karui išplisti į platesnį regioną ir mažiname jo poveikį Juodojoje jūroje. Kol dabartinė padėtis nesikeis, ryžtingai ir toliau taikysime galiojančias karo laivų plaukimo per Turkijos sąsiaurius taisykles“, – pareiškė Y. Güleras.
Ministras pabrėžė, kad beveik penkerius metus trunkantis karas smarkiai paveikė saugumą Juodojoje jūroje. Jis taip pat sakė, kad Turkijos, Bulgarijos ir Rumunijos ginkluotosios pajėgos jau ėmėsi svarbių bendrų priemonių laivybos saugumui užtikrinti.
Pasak jo, siekiant kovoti su minų keliama grėsme ir užtikrinti laivybos saugumą, vykdoma išminavimo operacija, joje dalyvauja šalių karinės jūrų pajėgos ir jūrų aviacija. Trys Juodosios jūros pakrantės valstybės įsteigė bendrą kovos su minomis grupę „MCM Black Sea“.
Y. Güleras pabrėžė, kad būtina ne tik šalinti dreifuojančias minas, bet ir skirti dėmesį ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugai.
Ministro teigimu, nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Turkija tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Kartu, palaikydama atvirą dialogą su Rusija, Ankara stengiasi užkirsti kelią regioninių krizių paaštrėjimui.
Anksčiau pranešta, kad Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos karinių jūrų pajėgų kovos su minomis grupei taip pat numatoma pavesti stebėti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą. Bulgarijos karinių jūrų pajėgų vado Kirilo Mihailovo teigimu, ši nauja misija galės prasidėti, kai Turkijos parlamentas ratifikuos atitinkamus dokumentus.
„Starlink“ ryšio apribojimai Ukrainoje gali likti neištirti? Pentagonas imtis tyrimo nepanoro
JAV Pentagonas atsisakė tirti sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo apribojimus Ukrainoje, nors tokio tyrimo prašė abiejų partijų atstovai Senate. Kaip rašo „The Washington Post“, devyni senatoriai – keturi respublikonai ir penki demokratai – kreipėsi į Pentagoną, prašydami išsiaiškinti, kieno nurodymu buvo apribotas „Starlink“ ir „Starshield“ veikimas Ukrainos kariuomenei.
Paliaubos Oleškuose gali būti tik atokvėpis prieš naują puolimą: Ukraina įspėja dėl Rusijos veiksmų
Paliaubas, įvestas vykdant humanitarinę misiją Oleškuose, Chersono srityje, rusai naudoja savo daliniams pergrupuoti, kad galėtų kuo giliau smogti į dešinįjį Dnipro krantą. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos pajėgų vyresnysis leitenantas, šaukiniu Aleksas.
Putinas pavadino Muską pavadino „tikru genijumi“
JAV technologijų magnatas Elonas Muskas yra „tikras genijus“, nes į orbitą iškėlė tūkstančius palydovų, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio vadovaujama šalis siekia sukurti nuosavą palydovinio interneto tinklą.
Amerikiečių technologijų magnatui priklauso bendrovė „SpaceX“, kuri NASA užsakymu leidžia raketas į kosmosą ir valdo ryšio tinklą „Starlink“.
Rusija, turinti didelių kosmoso tyrimų ir technologijų pajėgumų, jau seniai siekia sukurti savo palydovinio interneto sistemą, skirtą tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.
V. Putino pareiškimas nuskambėjo Ukrainai ir Jungtinėms Valstijoms nesutariant dėl prieigos prie sistemos „Starshield“ – karinio lygmens palydovinio ryšio tinklo, kurį valdo E. Musko bendrovė „SpaceX“.
„Elonas Muskas yra genijus, tikras genijus“, – lankydamasis parodoje, surengtoje Maskvoje vykstančio Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo metu, sakė V. Putinas.
„Kiek jis turi palydovų orbitoje...? Daugiau kaip 5 tūkst. O mes tik žengiame pirmuosius žingsnius“, – pridūrė jis.
„Palaikome glaudžius ryšius su savo partneriais amerikiečiais, įskaitant poną Muską, nes kosmose labai svarbu netrukdyti vieniems kitiems“, – sakė V. Putinas.
Ukraina apie sistemos „Starshield“ veikimo problemas pirmąkart pranešė šį mėnesį, kilus nesutarimams tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo dėl JAV ir Rusijos susitarimo dėl dyzelino.
Tiek D. Trumpas, tiek E. Muskas neigė esantys atsakingi už ryšio sutrikimus, tačiau vėliau E. Muskas apkaltino Ukrainą netinkamai naudojant bendrovės „SpaceX“ teikiamą interneto paslaugą „Starlink“ kariniais tikslais.
Ukrainos teigimu, ryšio sutrikimai apsunkino jos pastangas perimti Rusijos dronus ir sulėtino logistiką fronto linijoje. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau penktus metus.
Ukrainos Oleškų mieste vyksta išminavimo darbai
Rengiantis humanitarinės pagalbos operacijai, išminuojami keliai, vedantys į Rusijos okupuotą Ukrainos pafrontės miestą Oleškus, trečiadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova.
„Šiuo metu nepaprastai svarbu užtikrinti kelių saugumą, kad žmonės galėtų išvykti iš miesto“, – rašė J. Lantratova. Ji patvirtino, kad Rusijos ir Ukrainos pajėgos laikosi nuo antradienio palei Dnipro upę galiojančių paliaubų.
Tai, kad šiame pietų Ukrainos mieste vyksta išminavimo operacija, patvirtino ir jos kolega Ukrainoje Dmytro Lubinecas.
Oleškus Rusijos pajėgos užėmė 2022 m. vasarį, iškart po plataus masto invazijos pradžios. Miestas atsidūrė fronto linijoje, kai tų pačių metų lapkritį Rusijos pajėgos pasitraukė iš kitoje Dnipro upės pusėje esančio Chersono – to paties pavadinimo srities administracinio centro.
Prieš karą Oleškuose gyveno apie 24 tūkst. žmonių, o dabar, kaip pranešama, jų likę iki 2 tūkst. Iki paliaubų dėl nuolatinių dronų atakų prieš transporto priemones miesto aprūpinimas buvo smarkiai sutrikęs.
Ukrainą ir Rusiją šį susitarimą sudaryti ragino JAV pirmoji ponia Melania Trump ir popiežius Leonas XIV.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Maskvoje – masinė dronų ataka: sutriko oro uostų veikla
Pasak Maskvos mero Sergejaus Sobianino, naktį iš spalio 28-osios į 29-ąją dešimtys Ukrainos dronų taikėsi į Maskvą.
Rusijos oro gynybos daliniai per 90 minučių numušė beveik 60 sostinės link skridusių dronų, teigė S. Sobianinas. Mero teigimu, nuo 22.46 val. iki 00.09 val. vietos laiku Maskvos srityje buvo perimti 57 dronai.
Praėjus maždaug dviem valandoms, S. Sobianinas pranešė, kad virš Maskvos buvo numušta dar 15 dronų. Taigi bendras jų skaičius išaugo iki 72. Per kitą valandą paskelbtuose pranešimuose nurodomas bendras dronų skaičius pasiekė 166.
Tikslus į Maskvą paleistų dronų skaičius nėra aiškus, nes Rusijos valdžios institucijos praneša tik apie perimtus bepiločius orlaivius.
Apie nukentėjusiuosius ar žalą nepranešama, o S. Sobianinas nenurodė konkrečių atakos taikinių. Pasak jo, avarinės tarnybos dirba dronų kritimo vietose.
Publikacijos rengimo metu „The Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patikrinti S. Sobianino teiginių.
Dronų keliama grėsmė taip pat sutrikdė oro eismą netoli Maskvos.
Rusijos federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) apribojo skrydžius trijuose iš keturių pagrindinių regiono oro uostų: Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio. Nors Žukovskio oro uoste apribojimai jau panaikinti, kituose dviejuose jie vis dar galioja.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad du lėktuvai, skridę iš Stambulo į Maskvą, dėl Vnukovo oro uoste įvestų apribojimų apsisuko ir grįžo atgal.
Nepriklausomas Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“ pranešė, kad Maskvos srities gyventojai užfiksavo virtinę sprogimų netoli Naro-Fominsko miesto, esančio maždaug už 50 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės.
Ukrainos dronų smūgiai spalį ne kartą sutrikdė aviacijos veiklą Maskvos apylinkėse.
Spalio 23-iosios naktį per dronų ataką buvo sustabdyti skrydžiai visuose keturiuose pagrindiniuose oro uostuose. Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukų, kuriose, kaip teigiama, matyti ant Šeremetjevo – didžiausio Maskvos oro uosto – pakilimo tako nukritusio numušto drono nuolaužos.
Ankstesnę naktį Ukraina surengė didelio masto dronų ataką prieš regioną. Spalio 22-ąją buvo smogta ginklų gamyklai Maskvos srityje. S. Sobianinas tvirtino, kad per naktį į regioną buvo paleista daugiau nei 600 dronų.
Anksčiau šį mėnesį S. Sobianinas pranešė, kad Maskvos sritis patyrė didžiausią dronų ataką per pastaruosius dvejus metus. Teigiama, kad spalio 6-ąją Ukraina į regioną paleido 650 dronų, dėl kurių kilo gaisras svarbiame naftos objekte.