Ukraina ragina ESBO šalis riboti Rusijos diplomatinę ir „kultūrinę“ infrastruktūrą Europoje
Ukraina paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybes nares didinti spaudimą Rusijai, be kita ko, ribojant jos diplomatinę ir vadinamąją „kultūrinę“ infrastruktūrą, naudojamą šnipinėjimui ir ardomajai veiklai Europoje.
Apie tai per ESBO Saugumo bendradarbiavimo forumo posėdį pareiškė Ukrainos nuolatinio atstovo prie tarptautinių organizacijų Vienoje pavaduotojas Rostyslavas Palahusynecas, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.
„Rusijos diplomatinės ir vadinamosios „kultūrinės“ infrastruktūros, naudojamos šnipinėjimui ir ardomajai veiklai, ribojimas taip pat sumažintų Maskvos galimybes vykdyti priešišką veiklą Europoje“, – sakė Ukrainos diplomatas.
Jis pabrėžė, kad nors Rusija kariauja prieš Ukrainą, Maskvos prievarta, destabilizavimo veiksmai ir bauginimas nukreipti prieš visą Europą.
R. Palahusynecas teigė, kad per Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 81-osios sesijos aukšto lygio savaitę JT Chartijos laikymosi, suvereniteto ir teritorinio vientisumo klausimai vėl atsidūrė tarptautinės darbotvarkės centre. Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, užuot reagavęs į raginimus siekti teisingos ir ilgalaikės taikos, JT Generalinės Asamblėjos tribūna naudojosi grasindamas Europai karu ir kartodamas Rusijos naratyvus apie agresiją prieš Ukrainą, pridūrė jis.
„Šios retorikos negalima nurašyti kaip paprasčiausios propagandos. Ji seka po neseniai prezidento Putino išsakytų grasinimų, be to, ją lydi Rusijos hibridinės operacijos prieš ES ir NATO valstybes nares, įskaitant oro erdvės pažeidimus, diversijas, kibernetines atakas ir informacinį kišimąsi“, – sakė diplomatas.
Jis pabrėžė, kad Kremlius nuolaidas vertina kaip silpnumo požymį, o kompromisą – kaip kvietimą didinti spaudimą.
„Tinkamas atsakas – vienybė ir ryžtas: didesnė parama Ukrainai, koordinuotos sankcijos, tarptautinė agresorės izoliacija ir glaudesnis bendradarbiavimas gynybos srityje“, – sakė R. Palahusynecas.
Jis taip pat paragino partnerius stiprinti Ukrainos oro ir priešraketinę gynybą, laiku tiekti oro gynybos sistemoms skirtus šaudmenis, koordinuoti sankcijas ir veiksmingai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
„Europos balistinių raketų gynybos iniciatyva, savalaikis oro gynybos sistemoms skirtų šaudmenų tiekimas, koordinuotos sankcijos ir veiksmingas įšaldyto Rusijos turto panaudojimas – tai ne tik parama Ukrainai. Tai strateginis žingsnis visos ESBO erdvės saugumo link“, – sakė diplomatas.
Kaip skelbta, Vokietija imsis įvairių priemonių reaguodama į diversiją Leipcigo oro uoste, kurią Vokietijos žvalgybos tarnybos priskyrė Rusijai. Be kita ko, bus uždarytas Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir nutrauktas susitarimas dėl „Rusijos namų“ Berlyne.
Per Rusijos atakas Mykolajivo ir Odesos srityse žuvo žmogus, vienas sužeistas, padaryta žala
Mykolajivo srities Vesnianės bendruomenėje per rytinę „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių ataką žuvo 50 metų vyras.
Apie tai „Telegram“ kanale pranešė laikinasis Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Heorhijus Rešetilovas, skelbia „Ukrinform“.
„Vakar ir šįryt priešas atakavo sritį „Shahed“ ir „Gerbera“ smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais. Per rytinę ataką Vesnianės bendruomenėje žuvo 50 metų vyras“, – sakoma pranešime.
H. Rešetilovas pridūrė, kad taip pat buvo sunaikintas traktorius.
Be to, Rusijos pajėgos smogė verslo centrui Odesoje, per išpuolį vienas žmogus buvo sužeistas.
Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas.
Per priešo ataką apgadinti dviejų pastatų stogai ir fasadai. Smūgio banga išdaužė langus ir iš dalies sugriovė penkto aukšto sienas. Gelbėtojai greitai užgesino kilusį gaisrą.
Kaip jau buvo pranešta, Rusijos pajėgos naktį į spalio 1-ąją atakavo Kyjivą, per ataką vienas žmogus buvo sužeistas.
Rusija jau pradėjo žiemos smūgių kampaniją – ko siekia Putinas?
Rusija jau pradėjo savo 2026–2027 m. žiemos smūgių kampaniją prieš Ukrainos infrastruktūrą, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Kampaniją Rusija vykdo prieš Ukrainoje prasidedant šildymo sezonui.
Anot analitikų, V. Putinas svarsto apie kiek kitokią pergalės sampratą.
Rusija siekia priversti Ukrainą pasiduoti per 2026–2027 m. žiemą.
ISW vertinimu, Ukrainos 2026 m. Laimėjimai mūšio lauke gali priversti V. Putiną persvarstyti savo pradinę pergalės teoriją, taip pat pakeisti retoriką, o galbūt ir strategiją. V. Putinas gali siekti sutelkti dėmesį į tai, kaip priversti Ukrainą pasiduoti naudojant Rusijos tolimųjų nuotolių smūgių kampaniją.
„Putinas greičiausiai pradeda sistemingą kombinuotų smūgių kampaniją prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kol Ukraina dar nespėjo tinkamai apsaugoti savo energetikos tinklo ir parengti atsakomųjų priemonių prieš Rusijos balistines raketas ir reaktyvinius dronus.
Putinas greičiausiai taip pat bando demoralizuoti Ukrainos gyventojus ir priversti Ukrainą pasiduoti dar prieš prasidedant bet kokioms reikšmingoms taikos deryboms, kurias šiuo metu rengia Ukraina ir jos JAV partneriai“, – nurodoma naujausioje ISW ataskaitoje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 900 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 1 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 535 tūkst. 870 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 900 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 388 (+0) priešo tankus, 25 464 (+1) šarvuotas kovos mašinas, 50 555 (+36) artilerijos sistemas, 2 174 (+3) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 683 (+1) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 803 (+14) antžemines robotizuotas sistemas, 541 383 (+ 1 288) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 126 (+5) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 155 887 (+524) automobilius ir degalų cisternas, 4 774 (+4) specialiosios įrangos vienetus.
Trumpas apkaltino Ukrainą: „Jei to nebūtų nutikę, neturėtume problemų su dyzelinu“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl kylančių dyzelino kainų apkaltino Ukrainą.
„Dyzelinui kur kas didesnę žalą daro ne Artimieji Rytai, o tai, kas vyksta Rusijoje. Nes tos dyzelio perdirbimo gamyklos yra naikinamos gana nerimą keliančiu tempu.
Jei to nebūtų nutikę, neturėtume problemų su dyzelinu. Tai, kas Rusijoje įvyko dėl Ukrainos, iš tiesų yra didžiausia problema dyzelio atžvilgiu“, – pareiškė jis.
Kaip skelbia „Reuters“, D. Trumpas taip pat nurodė, kad svarsto dėl dyzelino eksporto uždraudimo. Baltieji rūmai skubiai siekia pažaboti sparčiai kylančias energijos kainas.
Trečiadienį D. Trumpas pareiškė, kad eksporto draudimas „turėtų neigiamą poveikį benzino kainoms“, tačiau galėtų sumažinti dyzelino kainas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kryme smogta elektros pastotei: pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus
Rusijos laikinai okupuotame Kryme smogta Nyžniohirskio gyvenvietėje esančiai elektros pastotei, dalyje pusiasalio nutrūko elektros tiekimas. Apie tai, remdamasi platformos „Telegram“ kanalu „Krymskyj Veter“, praneša „Ukrinform“.
„Nyžniohirskio gyvenvietėje smogta elektros pastotei. Dalyje gyvenvietės nutrūko elektros tiekimas“, – sakoma pranešime.
Pranešime pažymima, kad 110/35/10 kV Nyžniohirskio pastotės bendra įrengtų transformatorių galia siekia 50 MVA. Ši pastotė yra elektros tiekimo ir skirstymo centras Nyžniohirskio rajono vartotojams.
Taip pat pranešta, kad Krasnohvardijiskės (Kurmanskės) rajone elektros nėra nuo nakties. Iki tol, kaip teigiama, elektros tiekimo sutrikimų nebuvo maždaug tris ar keturias savaites, o neseniai buvo netgi vėl įjungtas gatvių apšvietimas.
Elektros taip pat nėra keliuose Pervomaiskio rajono kaimuose. Armianske nėra nei elektros, nei vandens. Čornomorskės gyvenvietė atjungta nuo elektros tinklo.
Okupacinės valdžios kontroliuojama bendrovė „Krymenergo“ patvirtino, kad buvo smogta energetikos objektams.
Kaip skelbė „Ukrinform“, Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR) pareiškė, kad gilėjančios degalų, elektros ir vandens tiekimo problemos laikinai okupuotame Kryme yra nuspėjama Rusijos karo prieš Ukrainą ir pusiasalio okupacijos pasekmė.