Trumpas įvertino Ukrainos padėtį kare: Rusija yra didelė, bet Ukraina „laikosi puikiai“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina kare su Rusija „laikosi gana gerai“, nepaisant gerokai didesnių Rusijos kariuomenės resursų. Apie tai rašo „Clash Report“.
Trumpas prakalbo apie Zelenskio ir Putino derybas: įvardijo, kas tam trukdo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi pasikalbėti, ir paaiškino, kas trukdo tam įvykti, rašo „RBC Ukraina“.
Macronas prabilo be užuolankų: įvardijo, ko siekia Rusija
Maskvai atmetus Jungtinių Valstijų ir Europos pasiūlymus derėtis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, jog Didžiojo septyneto (G7) lyderiai sutiko, kad Rusija „neturi tikro noro“ sudaryti taiką Ukrainoje.
Baigė galioti JAV sankcijų išimtis rusiškai naftai
Baigė galioti išimtis dėl sušvelnintų JAV sankcijų rusiškai naftai. Naktį į trečiadienį baigėsi atitinkamame JAV iždo departamento dokumente nustatytas laikotarpis, kurio metu sankcijos buvo įšaldytos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas G7 viršūnių susitikime Prancūzijoje antradienį pareiškė, kad JAV netrukus galės grįžti prie naftos sankcijų Rusijai, kurios buvo įšaldytos. Prezidentas tai argumentavo tuo, kad nafta vėl teka. Tačiau jis nenurodė, kada tai gali būti padaryta.
Prasidėjus Irano karui ir Teheranui praktiškai užblokavus Hormuzo sąsiaurį, visame pasaulyje išaugo energijos kainos. Šis sąsiauris labai svarbus naftos transportui. JAV tada laikinai sušvelnino sankcijas rusiškai naftai ir šį sušvelninimą kelis kartus pratęsė. Gegužės viduryje JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pranešė apie išimties pratęsimą 30 dienų, kuris dabar baigėsi.
Konkrečiai ribota išimtis taikyta rusiškai naftai, kuri tada jau buvo tanklaiviuose jūrose ir dėl sankcijų sušvelninimo galėjo būti parduota. Taip JAV norėjo stabilizuoti žalios naftos rinką.
Kritikai teigė, kad tai finansiškai sustiprino Rusiją. Kremlius pajamas iš naftos pramonės naudoja savo karui prieš Ukrainą finansuoti. JAV jau daug metų taiko sankcijas Rusijos naftos sektoriui. Šalys ir įmonės, vykdančios verslą su Rusija, įprastu atveju pačios rizikuoja tapti sankcijų taikiniu.
Nėra aišku, ar D. Trumpas galimai nori grįžti tik prie sankcijų status quo, ar planuoja naujas sankcijas, kurios pakenktų Rusijai.
G7 šalys paskelbė pareiškimą, kuriuo remiantis, jos įsipareigoja didinti spaudimą Rusijos karo ekonomikai ir šiame kontekste sugriežtinti sankcijas, įskaitant priemones naftos ir dujų sektoriui.
Rusijai gresia degalų stygius: po Ukrainos atakų imtasi ribojimų
Dėl suintensyvėjusių Ukrainos smūgių prieš energetikos infrastruktūrą praėjusį mėnesį Rusijos naftos gavyba smuko maždaug 5 proc., lyginant su praėjusiais metais. Ji siekė 8,7 mln. barelių per dieną ir 10 proc. atsiliko nuo gegužę užsibrėžto tikslo, trečiadienį pranešė Tarptautinė energijos agentūra (TEA), kuria remiasi agentūra „Reuters“.
„Krymas netrukus virs sala“: Ukrainos gynybos ministras rėžė be užuolankų
Šiuo metu Ukrainos bepiločiai orlaiviai blokuoja Krymą. Todėl artimiausiu metu jis gali virsti sala, RBC-Ukraina“ cituoja Ukrainos gynybos ministro Mychailo Fiodorovo interviu „YouTube“ kanalui PRESSING.
„Iš esmės vyksta Krymo izoliacija naudojant dronus. Ir artimiausiu metu, sprendžiant iš visko, Krymas virs sala“, – sakė M. Fiodorovas.
Anot jo, tai gali sukelti gana netikėtų pasekmių rusams.
Kartu išsamesnės informacijos apie būsimus Ukrainos planus dėl Krymo ministras neatskleidė.
Smūgiai Čongaro tiltui
UNIAN primenama, kad pirmasis smūgis Čongaro tiltui buvo suduotas birželio 7 d. Po atakos eismas per perėją buvo atnaujintas reversiniu režimu.
Jau birželio 9 d. tiltas vėl pateko po dronų smūgiais, dėl to transporto eismas vėl buvo sustabdytas. Po to okupacinė valdžia rekomendavo naudoti alternatyvius maršrutus per Armianską ir Perekopą.
Kovos su dezinformacija centre buvo pareikšta, kad po kelių dronų atakų Čongaro tiltas buvo visiškai sunaikintas.
Be to, birželio 10 d. rytą laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje buvo uždarytas tiltas tarp Heničesko ir Arabato nerijos. Tai jau antroji svarbi perėja, kurioje eismą okupantai sustabdė per pastarąsias dienas po smūgių Čongaro tiltui.
Birželio 11 d. naktį okupuotame Kryme taip pat aidėjo sprogimai. Vietos grupėse buvo pranešama apie gaisrus Simferopolyje ir Sevastopolyje, taip pat apie tiltų pažeidimus sausumos privažiavimuose prie pusiasalio.
Jau birželio 13 d. okupantai vėl pareiškė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakas prieš tiltus, vedančius į Krymą. Pasak vietos administracijos vadovo Vladimiro Saldo, dronai sudavė smūgį tiltui tarp Heničesko ir Arabato nerijos. Po to konstrukciją apžiūrėjo specialistai.
Tuskas: Putiną kritikavusio rusų menininko nužudymas Lenkijoje greičiausiai yra politinė žmogžudystė
Rusų menininko, žinomo dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karikatūrų, nužudymas Rytų Lenkijoje greičiausiai buvo politiškai motyvuotas, trečiadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Visi požymiai rodo, kad tai yra politinė žmogžudystė“, – sakė D. Tuskas, kalbėdamas apie Semiono Skrepeckio, kurio tikrasis vardas yra Robertas Kuzovkovas, nužudymą.
„Jei ją užsakė Rusija, tuomet tai taip pat yra labai rimtas tarptautinio masto klausimas“, – pridūrė jis.
Pasak Lenkijos pareigūnų, pirmadienio rytą į S. Skrepeckį tris kartus šovė nenustatytas šaulys, ginkluotas pistoletu.
Kai menininkas krito ant žemės, užpuolikas prie jo priėjo ir iš arti paleido dar du šūvius.
Lenkijos vyriausybė teigia, kad siūlė S. Skrepeckiui apsaugą, kurios šis atsisakė.
Dėl menininko mirties buvo sulaikyti du Baltarusijos piliečiai, tačiau jie, Lenkijos pareigūnų duomenimis, vėliau buvo paleisti.
Lenkijos tarnybos tęsia tyrimą.
Ši byla gali vėl pakurstyti įtampą tarp Lenkijos ir kaimyninės Rusijos, kurią paaštrino praėjusį rudenį Lenkijos teritorijoje sudužę dronai. Dėl šio incidento Varšuva kaltina Maskvą.
S. Skrepeckis buvo pagarsėjęs kartais provokuojančiomis karikatūromis, kurių taikiniu tapdavo žymūs Rusijos politikai – nuo V. Putino ir sovietų lyderio Josifo Stalino iki opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno ir Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo.
Viename iš jo žinomiausių kūrinių naujai interpretuojama klasikinė stačiatikių ikona, kurioje vietoj Dievo Motinos, laikančios kūdikėlį Jėzų, pavaizduotas V. Putiną laikantis Stalinas.
Baimindamasis politinio persekiojimo Rusijoje S. Skrepeckis 2021 m. persikėlė į Lenkiją.
Egzilyje jis laikėsi prieštaringos pozicijos: lankydavosi Rusijos opozicijos renginiuose, bet pačią opoziciją atvirai kritikavo.
Keletas Rusijos valdžios priešininkų yra tapę užsienyje įvykdytų išpuolių aukomis. Jie, be kita ko, nukentėjo Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lietuvoje.
Maskva visuomet neigė, kad prisidėjo prie šių išpuolių.
Zelenskis apie G7 susitikimo rezultatus: sutarta dėl oro gynybos stiprinimo, spaudimo Rusijai ir paramos energetikos sektoriui
Per G7 šalių viršūnių susitikimą Prancūzijoje pasiektas sutarimas dėl Ukrainos oro gynybos stiprinimo, spaudimo Rusijai ir paramos Ukrainos energetiniam stabilumui. Tai tinkle „Facebook“ pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„G7 viršūnių susitikimas davė svarbių rezultatų Ukrainai. Svarbiausia, kad mes susitarėme papildomai stiprinti Ukrainos oro gynybą. Bus daromi tolesni žingsniai darant spaudimą Rusijai dėl karo, kad būtų pasiekta taika. Partneriai užtikrins paramą mūsų gynybai ir mūsų energetiniam stabilumui“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad visi viršūnių susitikimo dalyviai vienodai supranta pagrindinius iššūkius ir kaip konkrečiai juos spręsti.
„Mūsų globali vienybė realiai silpnina Rusijos gebėjimą tęsti šią beprotišką ir nusikalstamą agresiją prieš Ukrainą“, – akcentavo prezidentas.
Kaip jau skelbta, G7 valstybės po viršūnių susitikimo bendrame pareiškime pareiškė, jog susitarta didinti oro gynybos ir tolimojo nuotolio ginklų tiekimą Ukrainai. Šalių lyderiai, be to, patvirtino ketinimus didinti spaudimą Rusijos ginklų pramonei.
Ukraina ir Vokietija kartu kurs priešraketinę sistemą „Freyja“
Vokietijos gynybos bendrovė „Hensoldt“ ir Ukrainos bendrovė „Fire Point“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendros komponentų integracijos konstruojant antžeminę oro gynybos sistemą „FREYJA“, skirtą aptikti ir neutralizuoti balistines raketas, remdamasi vokiečių bendrovės pranešimu spaudai praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„HENSOLDT“ ir „Fire Point“ – viena iš pirmaujančių Ukrainos gynybos technologijų įmonių, kurianti ir gaminanti kovose patikrintas nepilotuojamų orlaivių ir raketų sistemas, skirtas preciziškam šiuolaikiniam karui, – Paryžiuje vykusioje parodoje „Eurosatory“ pasirašė susitarimo memorandumą. Susitarimo tikslas – bendrai integruoti praktikoje patikrintus ir prieinamus komponentus į balistinių raketų gynybos sistemą, galinčią aptikti ir neutralizuoti balistines raketas“, – rašoma pranešime.
Pagal susitarimo sąlygas „Hensoldt“ bus atsakinga už raketinės gynybos sistemos radarų sistemų gamybą, bandymus ir pristatymą, taip pat už pagalbą integruojant jas į sistemą.
Svarbų vaidmenį šioje sistemoje atliks radaras „TRML-4D“: įmonės teigimu, jis „pastaraisiais metais jį eksploatuojant pasirodė esąs veiksmingas“, o dėl programinės įrangos suderinamumo „idealiai tinka naudoti kaip numatyta raketinės gynybos sistemoje“.
Savo ruožtu „Fire Point“ bus pagrindinis projekto rangovas ir prisiims atsakomybę už bendrą sistemos „FREYJA“ koncepciją. Ukrainos įmonė gamins, bandys ir tieks raketas „FP-7“, paleidimo įrenginius bei valdymo sistemas, taip pat integruos pagrindinius komponentus į vieningą sistemą.
„Bendradarbiavimas su bendrove „Fire Point“ kuriant sistemą „FREYJA“ yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti pritaikomo mastelio Europos indėlį į balistinių raketų gynybą. Ukraina parodė, kaip greitai gali atsirasti naujovės esant realiam operatyviniam spaudimui. Mūsų užduotis – suderinti šį greitį su patikrinta jutiklių technologija, galimybėmis pritaikyti pramoninį mastą ir sistemų integracija“, – sakė bendrovės „Hensoldt“ generalinis direktorius Oliveris Dörre.
Kaip praneša „Ukrinform“, Vokietijos gynybos bendrovė „Diehl Defense“ derasi su Ukrainos ginklų gamintoja „Fire Point“ dėl galimybių bendradarbiauti Vokietijoje gaminant sparnuotąsias raketas „Flamingo“.
Ukrainos dronų kampanijos rezultatas: 53 Rusijos regionuose ribojamas parduodamo benzino kiekis
Ukrainai vykdant dronų kampaniją, 53 Rusijos regionuose imta riboti parduodamo benzino kiekį, praneša naujienų portalas „Meduza“.
Pasak verslo naujienų portalo „The Bell“, su tam tikromis degalų tiekimo problemomis susiduria dauguma Rusijos regionų.
Degalų pardavimo privatiems asmenims apribojimus nustatė 53 Rusijos regionai, taip pat Ukrainos teritorijos, kurias Maskva aneksavo 2014 ir 2022 metais.
Aštuoniolikoje regionų vairuotojai gali įsigyti ne daugiau kaip 50 litrų arba vieną pilną baką, jei jo talpa mažesnė. Tokie patys apribojimai galioja Kryme, Chersono ir Zaporižios regionuose, taip pat apsišaukėlių paskelbtose Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikose.
Pranešama, kad degalų trūksta didelėje dalyje dar 11 regionų degalinių, nors jose pirkimo apribojimai dar nėra įvesti.
Ukrainos dronams vis intensyviau atakuojant Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir degalų sandėlius, 2026 m. gegužę Rusijos naftos gavyba nukrito iki žemiausio metų lygio.
Kaip gegužės pabaigoje pranešė „Reuters“, dėl šių smūgių savo veiklą apriboti arba sustabdyti buvo priversti beveik visi pagrindiniai centrinėje Rusijos dalyje veikiantys naftos objektai.
Po to, kai Ukrainos pajėgos ėmė atakuoti degalų autocisternas ir sunkvežimius, gabenančius degalus į Krymą, degalų krizė prasidėjo ir aneksuotajame pusiasalyje.
Vienybė kartu su Ukraina: „Tvirtai remiame Ukrainą“
Didžiojo septyneto (G7) lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą, parėmė bendrą deklaraciją, kuria pažadėjo padidinti karinę paramą Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai.
Apie tai trečiadienį rašo leidinys „Politico“.
JAV prezidentas D. Trumpas pasirašė bendrą pareiškimą, lyderiams Prancūzijos Evian le Beno kurorte netikėtai radus bendrą sutarimą dėl paramos Kyjivui.
„Mes, G7 lyderiai, esame vieningi ir tvirtai remiame Ukrainą, ginančią savo laisvę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – teigiama trečiadienį, netrukus po vidurnakčio, paskelbtoje deklaracijoje.
G7 lyderiai „įsipareigoja didinti spaudimą Rusijos karo ekonomikai“ ir „stiprinti mūsų sankcijas, įskaitant taikomas naftos ir dujų sektoriams“, nurodė jie.
Deklaracijoje, kurioje tris kartus paminėtas D. Trumpas, teigiama, kad JAV ir Iranui pasiekus susitarimą nutraukti karo veiksmus, dabar tapo lengviau imtis papildomų ekonominių priemonių prieš Rusiją.
Per naktį Ukrainos pajėgos neutralizavo 97 iš 119 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 97 nuo antradienio vakaro Rusijos paleistus dronus, per atakas pataikyta į 11 vietų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo antradienio 18 val. Rusijos pajėgos paleido į Ukrainą 119 įvairių tipų bepiločių orlaivių, įskaitant dronus „Shahed“ su reaktyviniais varikliais, taip pat „Gerbera“, „Italmas“ ir imitacinius dronus.
Dronai buvo paleisti iš Briansko, Kursko, Milerovo ir Oriolo Rusijoje bei Čaudos laikinai okupuotame Kryme.
Ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. Ukrainos oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 97 įvairių tipų Rusijos dronus.
Priešo dronai pataikė į taikinius 11 vietų, perimtų dronų nuolaužos nukrito dar šešiose vietose. Karinės oro pajėgos pabrėžė, kad Ukrainos oro erdvėje vis dar buvo sekami keli Rusijos dronai, ataka tęsėsi.
Ukrainoje sudužo ukrainiečių naikintuvas, abu lakūnai žuvo
Vakarų Ukrainoje sudužus ukrainiečių naikintuvui „Su-24“, abu lakūnai žuvo, antradienį pranešė kariuomenės atstovai.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad lėktuvas vakare nukrito Chmelnyckio srityje. Ši sritis yra už maždaug 160 kilometrų į šiaurę nuo sienos su Moldova.
„Šiuo metu tiriamos nelaimės priežastys ir aplinkybės“, – pranešė kariuomenė.
Ukraina jau daugiau nei ketverius metus ginasi nuo Rusijos vykdomos plataus masto invazijos. Rusija išlaiko didelį oro pajėgų pranašumą ir ne kartą juo pasinaudojo karo metu, todėl kiekvieno kovinio lėktuvo praradimas Kyjivui yra didelis smūgis.
Per Rusijos dronų ataką Zaporižioje žuvo vienas žmogus, septyni sužeisti
Rusijos pajėgoms naktį į trečiadienį dronais atakavus pietrytinį Zaporižios miestą, vienas žmogus žuvo ir dar bent septyni buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai trečiadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Zaporižios srities gubernatoriaus Ivano Fedorovo teigimu, Rusija mieste sudavė penkis smūgius, kurie sukėlė gaisrus ir apgadino civilinę infrastruktūrą.
„Dėl priešo smūgio žuvo vienas žmogus“, – vėlų antradienio vakarą socialiniuose tinkluose paskelbė I. Fedorovas.
Srities policija pranešė, kad Rusijos pajėgos į miesto gyvenamuosius rajonus nukreipė dešimtis dronų „Shahed“. Vienas iš smūgių sukėlė didelį gaisrą trijų aukštų pastate, dėl kurio gyventojai liko įstrigę viduje.
Policijos teigimu, dronui pataikius į automobilį, žuvo vyras.
Pareigūnai nurodė, kad per išpuolį taip pat buvo apgadinti kiti civiliniai objektai, įskaitant gyvenamuosius namus ir dalį Zaporižios nacionalinio universiteto.
„Keturi žmonės jau patyrė skeveldrinių sužeidimų, galvos traumų ir kontuzijų dėl priešo atakos prieš Zaporižią“, – vėliau teigė I. Fedorovas.
Policija pranešė, kad žinoma apie mažiausiai septynis sužeistus žmones, o pareigūnai toliau tikrina smūgių vietas, kad nustatytų kitas nukentėjusias aukas ir įvertintų žalą.
Ankstyvą trečiadienio rytą mieste vis dar galiojo oro pavojaus signalas, pareigūnams pranešus apie vietovėje pastebėtus Rusijos FPV dronus.
Didžiojo septyneto šalių vadovai paskelbė apie griežtesnes sankcijas Rusijai
Jungtinės Valstijos ir kitos Didžiojo septyneto šalys susitarė sugriežtinti sankcijas Rusijai, įskaitant priemones, nukreiptas prieš naftos ir dujų sektorius, teigiama trečiadienį anksti ryte Prancūzijos Eviano miestelyje vykusio viršūnių susitikimo metu šalių vadovų paskelbtame pareiškime.
Didžiojo septyneto (D7) šalių grupės atstovai pareiškė, kad taip pat padidins Kyjivui tiekiamų ilgojo nuotolio ginklų ir oro gynybos pajėgumų apimtis, siekdami sustiprinti spaudimą Maskvai ir padėti užbaigti karą Ukrainoje.
D7 šalių grupė, kurią sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV, pareiškė, kad papildoma parama bus grindžiama, jos narių teigimu, nauju impulsu, kurį suteikė Ukrainos pasiekimai mūšio lauke pastaraisiais mėnesiais.
Pranešime teigiama, kad lyderiai nusprendė, jog po to, kai JAV ir Iranas pasiekė susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo, dabar yra „tinkamas momentas“ imtis papildomų priemonių prieš Rusiją.
Be papildomų ginklų, D7 šalys įsipareigojo suteikti daugiau paramos, kad padėtų Ukrainai išgyventi artėjančią žiemą. Jos taip pat pareiškė, kad svarstys galimybę pratęsti Ukrainai išduotas licencijas, siekdamos padidinti šalies karinės pramonės gamybos apimtis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį viršūnių susitikimą apibūdino kaip „strateginio prabudimo akimirką“, platformoje „Instagram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi pareikšdamas, kad JAV, Kanada, Japonija ir Europos šalys bendrai nusprendė paremti Ukrainą.
Dar iki paskelbiant šį pareiškimą viršūnių susitikimo dalyviai buvo išreiškę pasitenkinimą derybomis dėl karo Ukrainoje.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas po derybų su Donaldu Trumpu išreiškė optimizmą, teigdamas, kad JAV prezidento teiginys, jog „Rusija privalo užbaigti šį karą“, yra teigiamas signalas.
F. Merzas viršūnių susitikimą pavadino „vilties diena“ ir, kalbėdamas apie dabartinę padėtį Ukrainoje, sakė, kad „dabar, galbūt pirmą kartą, gali atsiverti galimybė pasiekti taiką“.
Viršūnių susitikime svečio teisėmis dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Trumpo planas už uždarų durų: „Politico“ paskelbė, ko nori JAV prezidentas
Didžiojo septyneto viršūnių susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip teigiama, išreiškė norą didinti spaudimą Rusijai mainais į tai, kad Europos sąjungininkai paremtų jo pastangas sprendžiant Irano klausimą, straipsnyje, kuriame cituojami Europos diplomatų žodžiai, pranešė naujienų portalas „Politico“.
Anot pranešimo, D. Trumpas pareiškė esąs pasirengęs apsvarstyti galimybę daryti didesnį spaudimą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kad padėtų užbaigti karą prieš Ukrainą. Mainais jis nurodė, kad Jungtinėms Valstijoms reikalinga sąjungininkų parama, norint įgyvendinti su Iranu pasiektą pagrindų susitarimą dėl ugnies nutraukimo.
„Diskusijos, kurias vedėme tarpusavyje ir su JAV prezidentu – tiek oficialiuose susitikimuose, tiek neoficialiuose pokalbiuose susitikimų užkulisiuose – man suteikia tam tikrą optimizmą“, – žurnalistams sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Tuo pačiu metu diplomatai įspėjo, kad padėties nereikėtų vertinti pernelyg optimistiškai, atkreipdami dėmesį į tai, kad D. Trumpas praeityje jau yra pakeitęs savo poziciją Ukrainai palankių pareiškimų atžvilgiu.
Kaip praneša „Politico“, po to, kai sekmadienį D. Trumpas beveik valandą telefonu kalbėjosi su V. Putinu, sąjungininkai ėmė nuogąstauti, kad JAV prezidentas vėl gali versti Ukrainą daryti teritorines nuolaidas.
Tačiau, kaip pranešama, po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu ir kitais lyderiais D. Trumpas paskelbė apie planus įvesti naujų sankcijų Rusijos naftos sektoriui.
Pasak dviejų diplomatų, laukiant, kol į Ženevą atvyks JAV viceprezidentas J. D. Vance’as, kad užbaigtų derybas su Teheranu, Prancūzijoje vykusių derybų metu D. Trumpas taip pat paragino Didžiojo septyneto partnerius padėti vykdyti jo susitarimus su Iranu ir išminuoti Hormuzo sąsiaurį.
Tiesa, viešumoje D. Trumpas sumenkino Europos paramos svarbą.
„Nemanau, kad mums prireiks daug pagalbos“, – sakė jis pirmadienį.
Tačiau, kaip teigiama pranešime, už uždarų durų Baltųjų rūmų vadovas apie JAV poreikius kalbėjo atviriau.
„Ukrainos klausimu turėtų būti tam tikro lankstumo, – pridūrė vienas diplomatas. – Yra labai didelis lūkestis, kad jis palaikys Ukrainą. Būtent tai jis ir pasakė lyderiams.“
Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis teigė, kad Didžiojo septyneto viršūnių susitikimo metu valstybių vadovai ir ES pareigūnai išreiškė vieningą poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir būtinybės stiprinti spaudimą Kremliui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
kovo 1 pirdyla sakė, kad nugalėjom Iraną
Zelenskis po G7 susitikimo pranešė svarbią žinią savo šaliai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad Prancūzijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime pasaulio lyderiai įsipareigojo toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.
Pirmaujančių pasaulio pramoninių ekonomikų vadovai pažadėjo stiprinti Ukrainos oro gynybą ir užtikrinti energijos tiekimą. Taip pat sutarta didinti tarptautinį ekonominį spaudimą Maskvai, Ukrainai tęsiant kovą su plataus masto Rusijos invazija, kuri tęsiasi jau penktus metus.
„G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje davė svarbių rezultatų Ukrainai. Svarbiausia, kad susitarėme dėl papildomo Ukrainos oro gynybos stiprinimo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė susitikime dalyvavęs V. Zelenskis.
„Mūsų partneriai užtikrins paramą mūsų gynybai ir energetiniam atsparumui“, – teigė jis ir pridūrė, kad bus įvestos ir naujos sankcijos Rusijai.
Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukrainos lyderis skyrė daug laiko tam, kad užsitikrintų tarptautinę paramą savo šaliai ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino diplomatinę izoliaciją.
Ketvirtadienį V. Zelenskis turi dalyvauti Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime Briuselyje. Ukraina pirmadienį oficialiai pradėjo derybas dėl narystės ES – procesą, kuris gali užtrukti ne vienus metus, net ir tęsiantis kovai su Rusija.
Karas Irane atitraukė Vašingtono dėmesį nuo metus trukusių, tačiau didelės naudos nedavusių pastangų sustabdyti kovas Ukrainoje. V. Zelenskis siekė užmegzti ryšį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu G7 susitikime, kuriame taip pat dalyvavo svarbiausi Europos lyderiai.
V. Putinas bandė ignoruoti Europą bei Kyjivą ir derėtis dėl Ukrainos ateities tiesiogiai su Vašingtonu.
G7 lyderiai giria Ukrainos pasiekimus mūšio lauke
Japonijos, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Kanados ir JAV lyderiai išreiškė paramą Ukrainai bendrame pareiškime, paskelbtame trečiadienio naktį.
„Mes giriame Ukrainą už jos atsparumą ir pažangą mūšio lauke pastaraisiais mėnesiais bei pabrėžiame, kad dabar jaučiamas naujas impulsas Kyjivo pasipriešinimui“, – teigiama jame.
Vakarų pareigūnų ir analitikų teigimu, Ukrainos veikimas mūšio lauke prieš didesnę Rusijos kariuomenę pastaraisiais mėnesiais pastebimai pagerėjo.
Aukštųjų technologijų Ukrainos dronai fronto linijoje kausto Rusijos karius, blokuoja Rusijos tiekimo kelius okupuotuose Ukrainos regionuose ir trikdo Maskvai gyvybiškai svarbias pajamas teikiančią naftos pramonę toli Rusijos teritorijoje. Tai karą, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, padarė labiau matomą rusams ir padidino spaudimą V. Putinui.
Tačiau Ukrainai trūksta amerikietiškų oro gynybos raketų „Patriot“, iš dalies dėl to, kad JAV atsargas išsekino konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Dėl to Ukraina tampa pažeidžiama kalbant apie Rusijos naudojamas balistines raketas.
G7 pareiškime Ukrainai pažadėta daugiau oro gynybos priemonių, tačiau nenurodyta, kokio tipo ginkluotė tai bus.
Lyderiai taip pat teigė svarstysiantys galimybę suteikti Ukrainai licencijas vakarietiškų ginklų gamybai. Ukraina prašė leisti jai gaminti „Patriot“ raketas.
Europos G7 valstybės ir Jungtinės Valstijos suteiks licencijas Ukrainoje įsikūrusioms įmonėms gaminti ilgojo nuotolio raketas ir oro gynybos sistemas, trečiadienį pranešė diplomatinis šaltinis, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino šį žingsnį.
„Pagal licenciją gaminsime ne tik oro gynybos sistemas, bet ir tolimųjų smūgių pajėgumus“, – sakė diplomatinis šaltinis.
F. Merzas patvirtino šį sprendimą, žurnalistams sakydamas: „Šiuo metu visi gaminame per mažai, ir tai galima kompensuoti suteikiant licencijas įmonėms, turinčioms šiuos gamybos pajėgumus, įskaitant Europos ir Ukrainos firmas.“
Susitikimo rezultatai rodo, kad G7 parama Ukrainai yra „tokia stipri, kaip retai kada buvo anksčiau“ ir siunčia aiškų signalą Maskvai, sakė Vokietijos kancleris.