Zelenskis: rugsėjis gali daug ką pakeisti
Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai – Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris – rengiasi vizitams į Rusiją ir Ukrainą, ir spėjo, kad rugsėjis gali atnešti pokyčių Rusijos ir Ukrainos karo klausimu.
Zelenskis kalbėjosi su Witkoffu ir Kushneriu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais Steve’u Witkoffu bei Jaredu Kushneriu ir pokalbio metu aptarė tolesnį derybininkų komandų bendradarbiavimą bei būdus rasti sprendimus, padėsiančius pasiekti taiką.
Apie tai V. Zelenskis paskelbė platformoje „Telegram“.
„Telefonu kalbėjomės su prezidento Trumpo atstovais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Pokalbis buvo išsamus ir konstruktyvus“, – sakė jis.
Valstybės vadovas pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti nuolatinį dialogą tarp JAV ir Ukrainos derybininkų delegacijų.
„O dabar svarstome, kada galėtų būti surengtas vizitas Ukrainoje. Ši kelionė būtų labai naudinga ieškant taikos sprendimų“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat informavo JAV atstovus apie padėtį mūšio lauke, „kur Rusijos laimėjimai yra nereikšmingi ir pasiekiami patiriant milžiniškus nuostolius, taip pat apie antskrydžius“.
„Steve‘as ir Jaredas yra puikiai susipažinę su visomis smulkmenomis. Mūsų komandos palaikys ryšį, kad suderintų darbotvarkę ir nustatytų patogiausią tolesnio bendravimo grafiką. Dėkoju prezidentui Trumpui, Steve‘ui ir Jaredui, taip pat visiems Jungtinių Valstijų gyventojams, kurie stengiasi, kad bendromis jėgomis pasiektume taiką“, – baigdamas teigė jis.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Kyjivas tikisi, kad Rusijoje ne kartą besilankę JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai S. Witkoffas ir J. Kushneris atvyks ir į Ukrainą.
V. Zelensky su S. Witkoffu ir J. Kushneriu buvo susitikęs liepą. Susitikimo metu šalys aptarė, kaip sustiprinti diplomatines pastangas siekiant taikos.
Po Rusijos dronų smūgių Kyjivas peržiūri saugumo protokolus
Kyjivas pirmadienį paskelbė peržiūrintis saugumo protokolus, ypač susijusius su viešuoju transportu, po to, kai smarkiai padaugėjo Rusijos dronų atakų, kuriomis, pasak miesto, siekiama „paralyžiuoti“ Ukrainos sostinę.
Anksčiau šią vasarą suintensyvinusi raketų smūgius Kyjivui, Rusija taip pat drastiškai padidino kasdieninių dronų atakų skaičių.
Nuo praėjusios savaitės reaktyviniai dronai vis atakuoja Kyjivą ir aplinkines teritorijas ir dėl to kasdien skelbiama po keliolika oro pavojaus signalų bei tenka iš dalies stabdyti ekonominę veiklą.
Metro traukiniai nebekerta Dniepro upės, kuri dalija sostinę į dvi dalis, todėl susidaro eismo chaosas.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko platformoje „Telegram“ pranešė, kad pirmadienį susitiko su vietos pareigūnais aptarti saugumo protokolų pakeitimų. Jis siūlo, kad viena metro linija liktų atidaryta nepaisant smūgių.
Antradienį Ukrainoje prasidedant mokslo metams, miesto savivaldybė taip pat paskelbė, kad rengia pokyčius mokyklose, įskaitant nuotolinį mokymąsi.
Kyjivo gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė klausti, ar įmanoma toliau gyventi sostinėje, ypač su vaikais, o kai kurie svarsto galimybę persikelti į saugesnes vietoves.
„Priešas bando paralyžiuoti ekonominę veiklą sostinėje ir didžiuosiuose miestuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ šeštadienį parašė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis.
„Ilgai trunkantys oro pavojai daro įtaką ne tik žmonių saugumui, bet ir įmonių veiklai, logistikai, transportui, mokykloms bei vaikų darželiams“, – pridūrė jis.
Ministras pirmininkas paragino pritaikyti saugumo taisykles, „siekiant geriau apsaugoti žmones ir išsaugoti galimybę gyventi mūsų miestuose ir bendruomenėse“.
Kai kurie Kyjivo gyventojai mano, kad saugumo protokolai yra neveiksmingi, o ekspertai siūlo taikyti lankstesnį požiūrį.
„Jei dėl vieno drono, pasirodančio kur nors regione, visoje sostinėje kas valandą maždaug 40 minučių viskas arba beveik viskas sustos, taip ilgai neišsilaikysime“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį parašė teisinių tyrimų centro vadovas Mychaila Žernakovas.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį per Rusijos smūgį šaudmenų sandėliui sostinės priemiestyje žuvo 38 žmonės.
Per kitą ataką šeštadienį vidury baltos dienos viename Kyjivo parke žuvo dvejų metų mergaitė.
Iš Putino – žinia apie karą Ukrainoje
Rusija „juda karo prieš Ukrainą užbaigimo link“. Tai per susitikimą su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, skelbia Rusijos žiniasklaida.
Zelenskis sulaukė skambučio iš JAV: štai kas žinoma
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Apie tai jis rugpjūčio 31-osios vakarą pranešė socialiniuose tinkluose, skelbia „Evropeiskaja pravda“.
Belgijos vyriausybė prieštarauja, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų naudojamas Ukrainai padėti
Belgija griežtai prieštarauja tam, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainai padėti, transliuotojui VRT pareiškė belgų gynybos ministras Theo Franckenas.
„Tai – ne derybų objektas, tos durys užtrenktos“, – teigė Th. Franckenas.
Praėjusią savaitę Švedija, Lenkija, Nyderlandai ir Ispanija paragino Europos Komisiją ieškoti naujų būdų, kaip panaudoti apie 200 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos turto lėšų Ukrainai padėti.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusio dramatiško Europos Sąjungos viršūnių susitikimo metu Belgijos lyderis Bartas De Weveris nuginčijo Vokietijos ir Europos Komisijos inicijuotą pasiūlymą suteikti Ukrainai 210 mlrd. eurų „kompensacinę paskolą“, teigdamas, kad tokiu atveju jo vadovaujama Beniliukso šalis taptų pažeidžiama, jei Rusija nuspręstų imtis teisinių veiksmų.
Didžioji dalis turto saugoma Belgijos banke „Euroclear“. „Mūsų ministras pirmininkas laikysis tvirtos pozicijos“, – pridūrė Th. Franckenas.
Atkreipdamas dėmesį į tai, kad Belgijos pasipriešinimas sukėlė nepasitenkinimą, jis išskyrė šios idėjos atsisakyti nenorinčias Baltijos valstybes, kurios yra didžiausios reparacijų paskolos rėmėjos.
„Jos taip pat turėtų būti atsargios, nuolat grįždamos prie šio klausimo ir varydamos mus į kampą. Nemanau, kad tai protinga“, – sakė Th. Franckenas, pridurdamas, kad Lietuva, Latvija ir Estija gauna daug paramos iš Belgijos.
Naujienų agentūra pažymi, kad griežtas Th. Franckeno tonas šiek tiek skiriasi nuo to, kaip apie šią programą šį mėnesį kalbėjo Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime‘as Prevotas, kuris, rodosi, paliko atvirą galimybę pasinaudoti įšaldytu turtu su sąlyga, kad visa teisinė atsakomybė būtų teisingai paskirstyta tarp ES šalių.
Švedijos laiške, kuriame minėtosios keturios ES šalys paragino grįžti prie diskusijų dėl įšaldyto Rusijos turto, buvo pripažinta, kad egzistuoja teisinė rizika, susijusi su Rusijos turto naudojimu, ir nurodyta, kad nė viena šalis neturėtų prisiimti neproporcingos naštos.
Kaip pranešta, rugsėjo pradžioje vyksiančiame neoficialiame Gymnicho formato susitikime ES užsienio reikalų ministrai aptars galimybę pratęsti derybas dėl to, kaip Europoje įšaldytą Rusijos turtą galima būtų panaudoti Ukrainos interesais.
ES valstybių narių koalicija ragina Europos Komisiją atnaujinti pastangas panaudoti įšaldytus Rusijos valstybės turtus Ukrainai finansuoti.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos, Ukraina mano, kad atėjo laikas aktyviau imtis veiksmų, susijusių su teisiniu mechanizmu, leidžiančiu panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai padėti.
Federovas siūlo JAV padėti kurti „dronų armiją“ mainais už „Patriot“ raketas
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas pareiškė esąs pasirengęs padėti Jungtinėms Valstijoms plėtoti bepiločių sistemų technologijas mainais į oro gynybos sistemų „Patriot“ perimančiąsias raketas Ukrainai. Apie tai M. Fedorovas kalbėjo interviu laikraščiui „The Financial Times“ (FT), praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Man būtų labai malonu padėti Amerikai sukurti dronų armiją“, – sakė M. Fedorovas ir pridūrė, kad ypač norėtų tai padaryti mainais į „Patriot“ perimančiąsias raketas, „kad mes (ukrainiečiai – ELTA) galėtume ištverti šią žiemą“.
„Esu pasirengęs tokiems mainams“, – pabrėžė jis.
M. Fedorovas planuoja įsteigti investicijų į gynybos technologijas fondą ir šiuo metu ieško paramos šiai iniciatyvai. Pasak buvusio ministro, jis derasi su daugybe potencialių investuotojų, besidominčių Ukrainos inovacijomis.
Fondo veikla neapsiribotų tradiciniu rizikos kapitalo modeliu: fondas galėtų pats steigti bendroves ir investuoti į Ukrainos startuolius. Pasak M. Fedorovo, Vakarų kapitalas būtų naudojamas plėto technologijoms, kurios yra itin svarbios Ukrainos gebėjimui atsilaikyti prieš Rusijos invaziją.
M. Fedorovas išskyrė tris pagrindines fondo veiklos kryptis: mūšio lauko robotiką, kuri leistų sumažinti priklausomybę nuo žmogiškųjų išteklių ir fronte reikalingų karių skaičių; nebrangius didelio greičio perimančiuosius dronus kovai su naujais Rusijos reaktyviniais koviniais dronais; nebrangias raketas, kuriose naudojamas dirbtinis intelektas (DI).
Pasak M. Fedorovo, Rusijos reaktyvinius dronus numušti galintys didelio greičio perimantieji dronai Ukrainoje jau išbandyti ir, gavus pakankamą paramą, galėtų būti gaminami dideliu mastu.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara per spaudos konferenciją teigė, kad Ukraina sukūrė keturių tipų perimančiuosius dronus priešo reaktyviniams „Shahed“ dronams numušti, o dabar svarbiausia didinti jų gamybos mastą.
JAV pasiuntinys Coale'as tikisi įtinkinti Baltarusiją rudenį paleisti šimtus politinių kalinių
JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coale'as išreiškė viltį kitą mėnesį įtikinti Baltarusiją paleisti dar kelis šimtus politinių kalinių, ir ketina pats vykti į šalį siekti galutinio susitarimo, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
J. Coale'as teigė, kad jo diplomatinėmis pastangomis jau pavyko įtikinti Baltarusiją paleisti iki 800 politinių kalinių mainais į Vašingtono sankcijų Minskui sušvelninimą. Apie tai jis kalbėjo „Amerikos balso“ rusų kalbos tarnybai, kuri jo komentarus savo interneto svetainėje paskelbė savaitgalį.
„Po poros savaičių planuoju vėl vykti į Baltarusiją ir tikiuosi pasiekti, kad būtų paleista dar daugiau politinių kalinių. Manau, man pavyks“, – „Amerikos balsui“ sakė J. Coale'as.
Pasak jo, Vašingtonas sieks politinių kalinių išlaisvinimo rugsėjo viduryje.
„Mums pavyko pasiekti, kad būtų paleista 500 žmonių, o vėliau buvo paleista dar maždaug 200. Taigi tikrasis skaičius siekia apie 700–800 žmonių. Tikiuosi, kad netrukus šį skaičių pavyks padidinti iki tūkstančio“, – sakė J. Coale'as.
Tarp paleistųjų yra žymių Baltarusijos demokratinio judėjimo atstovų, įskaitant Nobelio premijos laureatą ir žmogaus teisių centro „Viasna“ vadovą Alesį Bialiackį, pagrindinio šalies nepriklausomo leidinio TUT.by (dabar „Zerkalo“) vyriausiąją redaktorę Maryną Zolatavą bei opozicijos lyderius Viktarą Babaryka ir Maryją Kalesnikavą, skelbia Vašingtone įsikūręs Nacionalinis demokratijos fondas.
79-erių J. Coale'ą JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernai paskyrė vadovauti deryboms su Aliaksandru Lukašenka. Pasak „Reuters“, J. Coale'as santykius su buvusiu kolūkio vadovu mezgė ilgais pokalbiais, kurių metu jiedu gerdavo degtinę, o JAV pasiuntinys kartais nepastebimai išpildavo savo taurelės turinį ant grindų, kad išliktų blaivus.
ELTA primena, kad po 2020 m. visoje šalyje vykusių taikių demonstracijų, kurių dalyviai reikalavo gerbti žmonių valią laisvuose ir sąžininguose rinkimuose, didesnės valdžios atskaitomybės ir pagrindinių teisių, A. Lukašenkos režimas savavališkai sulaikė ir pakartotinai kalino tūkstančius žurnalistų, demokratijos aktyvistų ir opozicijos veikėjų.
Žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis, nepaisant iki šiol paleistų žmonių, Baltarusijos režimas nelaisvėje tebelaiko daugiau kaip 1,1 tūkst. politinių kalinių.
Gitanas Nausėda apie CŽA vadovo vizitą Maskvoje: susitikimas atliepė keliamus tikslus
Prezidentas Gitanas Nausėda sako buvęs informuotas apie Maskvoje apsilankiusio JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus pokalbių turinį, tačiau jo sako negalintis atskleisti.
„Gerbdamas, kad šiuo atveju Jungtinės Amerikos Valstijos nenori viešai paskelbti šito susitikimo turinio, mes laikomės nustatytos tvarkos ir tiesiog šią minutę konstatuoju, kad susitikimas atliepė tuos tikslus, kurie buvo keliami, kad susitikimas buvo skirtas įtampai mažinti regione“, – žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovas.
„Ir labai tikiuosi, kad ši žinutė pasiekė Kremliaus režimą pačiu laiku“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Maskvoje netikėtai apsilankė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as.
JAV leidinys „The Wall Street Journal“ rašė, kad CŽA direktorius atvyko į Maskvą, nes Jungtinės Valstijos surinko žvalgybos duomenų apie ankstyvuosius Rusijos pasirengimus galimai karinei mobilizacijai.
Tuo metu leidinys „Politico“ rašė, kad J. Ratcliffe'as, lankydamasis Maskvoje, įspėjo Rusijos pareigūnus, kad jie neaštrintų konflikto su JAV sąjungininkais NATO, be kita ko, su Estija, Latvija ir Lietuva.
„Neslėpkime, kad susitikimas buvo neatsitiktinai organizuotas ir norėta perduoti tam tikras žinutes, kurios šiuo metu turėjo būti perduotos“, – sakė G. Nausėda.
Kita vertus, jis teigė, jog šiam susitikimui „per daug yra suteikiama dėmesio“.
„Taip, jis yra svarbus. Taip, tokie susitikimai nevyksta labai dažnai. Bet vis dėlto suvokime vieną dalyką, kad bendra saugumo situacija yra įtempta. To niekas neketina neigti. Ar ji dramatiškai padidėjo pastaruoju metu? Aš su tuo nesutikčiau“, – kalbėjo prezidentas.
„Manau, kad padėtis yra pakankamai įtempta nuo to laiko, kai Rusija patiria labai galingus Ukrainos smūgius savo šalies gilumoje, ir tai tam tikra prasme stumia Kremliaus režimą į kampą“, – pridūrė šalies vadovas.
„O, kaip jūs žinote, užspaustas kampe žmogus – arba ne žmogus – visada gali mėgintis smogti atgal ir sukelti tam tikrą papildomą grėsmę“, – pabrėžė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo Europoje dažnėjant incidentams dėl to, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Anksčiau pranešta, jog žvalgyba įspėjo, kad Rusija svarsto atakas prieš NATO rytinio flango šalių kritinę infrastruktūrą, panaudojant ukrainietiškus dronus.
„Jie mane pakars“: žiniasklaidoje – pralaimėjimo kare su Ukraina bijančio Putino pareiškimas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baiminasi dėl savo asmeninio saugumo, jei karas būtų nutrauktas nepasiekus bent minimalaus tikslo – užimti visą Donbasą, rašo britų laikraštis „The Economist“.
Kaip leidiniui pasakojo šaltiniai iš prezidento aplinkos, V. Putinas tam tikru karo momentu sau artimiems asmenims pareiškė: „Jie mane pakars“. Kontekstas, kuriame buvo ištarta ši frazė, taip pat kitos pokalbio detalės nepatikslinamos.
Straipsnio autoriai, remdamiesi, be kita ko, viešosios nuomonės apklausų duomenimis, pažymi, kad tarp Rusijos gyventojų auga nepasitenkinimas karu. Elito nuotaikos dar niūresnės, rašo „The Economist“.
Pasak vieno iš leidinio šaltinių, didžiausia problema yra ne tiek ekonomikos būklė ar karinių laimėjimų nebuvimas, kiek veltui praėjęs laikas: kad ir koks būtų galutinis rezultatas, beveik penkeri metai karo jau yra nesėkmė. „Stiprėja jausmas, kad caras nuogas“, – teigė kitas Rusijos elito atstovas.
Tačiau palikti karo situacijos tokios, kokia ji yra dabar, Rusijos valdžia irgi negali. „Inertiški scenarijai Kremliui nenaudingi“, – teigė vienas iš leidinio pašnekovų, pažymėdamas, kad veltui eikvojami ekonominiai ištekliai ir politinis kapitalas.
Nė viena iš ekonominių ar politinių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria Rusija, V. Putinui nėra mirtinai pavojinga – jis turi ekonominių išteklių ir represinį aparatą, kurie leidžia jam tęsti karą. Tačiau, kaip rašo „The Economist“, karo suvokimas šalies viduje turi reikšmės.
Niekas nežino, kas vyksta V. Putino galvoje, pripažįsta straipsnio autoriai. Tačiau, kaip jie spėja, Kremliaus vadovas, tikriausiai, „vadovaujasi nusikalstama savo režimo logika: niekada nerodyti silpnumo“.
Dėl šios priežasties Rusijos valdžia, kaip jau yra dariusi anksčiau, gali ryžtis eskalacijai, kad išbristų iš aklavietės, kurioje atsidūrė. Tarp galimų scenarijų „The Economist“ mini hibridinio karo intensyvėjimą ir diversijas, nukreiptas prieš šalis – Ukrainos sąjungininkes.
Be kita ko, leidinio teigimu, Vakarų žvalgybos mano, kad Rusija gali smogti Europoje esančioms gamykloms, gaminančioms įrangą Ukrainos karinėms reikmėms. Vis dėlto apie tiesioginę karinę konfrontaciją su NATO, jų vertinimu, kalba neina.
Be to, Rusija, tikėtina, ketina sustiprinti smūgius Ukrainai. Rusijos gynybos ministerija jau paskelbė, kad ėmė rengtis masinėms atakoms prieš Ukrainos energetikos objektus.
Lenkijoje dronų gamykloje kilo gaisras
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Švento Kryžiaus vaivadijoje, Skaržysko-Kamenos mieste kilo gaisras, skelbia „Fakt“. Užsiliepsnojo „WB Electronics“ gamykla, kur gaminami dronai.
Gaisras Kyjive
Kyjivo Desnianskio rajone pirmadienio rytą užsiliepsnojo sandėlių patalpos, skelbia „Kanal 24“. Oficialiai informacijos apie gaisro priežastis kol kas nėra. Tačiau kaip pastebi minėtas portalas, Kyjive 09:06 buvo paskelbtas oro pavojus dėl dronų. Taip pat pranešta apie oro gynybos darbą.
Rusai smogė Odesai
Rusija pirmadienį smogė Odesai, „Nova Poshta“ terminalui, rašo „Ukrinform“. Vietoje buvo kilęs gaisras.
„Priešas smogė „Nova Poshta“ terminalui Odesos srityje. Įsiplieskė gaisras, kuris šiuo metu jau užgesintas“, – cituojamas Odesos srities administracijos vadovas Olegas Kiperis.
Informacijos apie nukentėjusius kol kas nėra.
Smūgio vietoje dirba tarnybos.
Žiniasklaida: Vokietija dėl incidento Leipcige apkaltins Rusiją
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Berlynas kartu su sąjungininkais Europoje ir NATO koordinuoja atsaką į rugpjūčio mėnesį Leipcigo oro uoste įvykusį incidentą. Pagal žiniasklaidos turimą informaciją, Vokietija dėl pasikėsinimo įvykdyti diversiją ketina apkaltinti Rusiją ir jai įvesti naujas sankcijas.
Berlyno reakcija „šiuo metu galutinai derinama su Europos Sąjunga ir NATO partneriais“, F. Merzas sakė televizijai ARD per tradicinį vasaros interviu.
Jo vyriausybė dar turi patvirtinti, kas atsakingas už incidentą Leipcigo oro uoste, tačiau manoma, kad jį galėjo suorganizuoti Rusija.
Kancleris atsisakė komentuoti šį klausimą, tačiau teigė, kad tyrimas artėja prie pabaigos, o jo vyriausybė jau yra sutarusi dėl atsako.
Rugpjūčio 4 d. Leipcigo–Halės oro uosto teritorijoje prie Ukrainos krovininio lėktuvo buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.
Federalinė prokuratūra perėmė tyrimą ir incidentą vertina kaip „rimtą išpuolį prieš Vokietijos transporto ir logistikos infrastruktūrą“.
Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas vėliau teigė, kad incidentas Leipcige yra platesnio reiškinio dalis, o ne pavienis atvejis.
Saugumo tarnybos pastaraisiais metais perspėjo apie Rusijos hibridines atakas, o Vokietija ir jos NATO sąjungininkės daug investuoja į gynybą, kad pasipriešintų Maskvos grėsmei.
Žiniasklaida: Berlynas apkaltins Maskvą
Tuo metu leidinys „Politico“ ir Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“ remdamiesi šaltiniais paskelbė, kad artimiausiomis dienomis Vokietijos kancleris F. Merzas ketina paskelbti, jog atsakomybė dėl pasikėsinimo įvykdyti diversiją Leipcigo oro uoste, kur buvo rastas dronas su sprogmenimis, tenka Rusijai.
Manoma, kad F. Merzas paskelbs naujas sankcijas Maskvai. Pasak šių dviejų žiniasklaidos priemonių, sankcijų paketas sujungtų tiesiogines Vokietijos priemones su naujomis Europos Sąjungos (ES) sankcijomis, kurios rengiamos Briuselyje.
Vienas šaltinis atskleidė, kad pavienių Rusijos diplomatų išsiuntimas iš Vokietijos arba „Rusijos namų“ Berlyne uždarymas nebelaikomi tinkamu atsaku į dronų incidentą Leipcige. Pasak šaltinio, reikia tvirtesnių veiksmų – griežtesnių sankcijų ar dar didesnio ginklų tiekimo Ukrainai.
„Politico“ žiniomis, Berlynas taip pat pradėjo ruoštis griežtai Maskvos reakcijai.
Su „Politico“ kalbėję šaltiniai Vokietijos planuojamus žingsnius apibūdina kaip „Zeitenwende 2.0“ – antrąjį istorinį lūžį. Pirmą kartą šį „Zeitenwende“ terminą pavartojo tuometis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kalbėdamas apie Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, kai jis paskelbė apie staigius Berlyno santykių su Maskva pokyčius.
Investicijos į gynybą
Interviu metu F. Merzo taip pat teirautasi apie dideles investicijas į gynybą. Vokietijos kariuomenės, Bundesvero, biudžetas turėtų išaugti nuo 82 mlrd. eurų 2026 m. iki 153 mlrd. eurų 2028 m.
„Turime taisyti pastarųjų 15-os metų trūkumus. Bundesvere trūkumų neturėtų būti. Vokietija privalo sugebėti apsiginti pati“, – pareiškė kancleris.
„Kokia mums nauda iš didžiausios tėvystės išmokos, jeigu prarastume savo laisvę, o taika Europoje atsidurtų pavojuje?“, – retoriškai klausė jis.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad gynybos projektai turi tapti „kur kas ekonomiškesni“ ir paskelbė apie naują viešųjų pirkimų procedūrų peržiūrą, kuri bus atliekama bendradarbiaujant su gynybos ministru Borisu Pistoriumi.
F. Merzas teigia, kad tikslas yra kariuomenės modernizavimas.
„Nenorime būti priversti naudoti senas ginkluotės sistemas. Matome, kad technologijų plėtra sparčiai juda į priekį, įskaitant ir gynybos pramonę“, – aiškino Vokietijos kancleris.
Anot jo, universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose kyla naujų idėjų, o gynybos pramonės startuoliai sparčiai auga.
Jis teigia, kad ginkluotė nebūtinai turi būti brangi ir atkreipė dėmesį į Ukrainos patirtį vystant nebrangius gynybos projektus, pavyzdžiui, bepilotes skraidykles, kurios naudojamos kare su Rusija.
ELTA primena, kad rugpjūčio 25 d. dabartinis Vokietijos kancleris F. Merzas pareiškė, kad asmenys ir grupuotės, atsakingos už hibridines atakas prieš Vokietiją – tokias kaip oro uoste rastas dronas su sprogmenimis – „už tai sumokės“, tačiau konkretaus įtariamojo neįvardijo.
Rugpjūčio 5 d. Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste netoli Ukrainos krovininio lėktuvo „Antonov An-124“, buvo rastas dronas su sprogmenimis. Kitas dronas, regis, susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, atšaukusiu nusileidimą Leipcige, kai dėl pirmojo incidento buvo uždaryti kilimo ir tūpimo takai.
Žiniasklaida: Muskas sutinka su Ukrainos prašymu
Milijardierius Elonas Muskas iš esmės sutinka leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams Rusijos teritorijoje, skelbia „Financial Times“.
Zelenskis paskelbė apie naujas derybas su JAV prezidento atstovais
Ukrainos komanda rengiasi naujiems pokalbiams su JAV prezidento atstovais, daugiau informacijos tikimasi pirmadienį, sakoma sekmadienio vakarą prezidento svetainėje paskelbtame Volodymyro Zelenskio pareiškime.
„Įvyko svarbių susitikimų – kartu su komanda ruošiamės naujiems pokalbiams su JAV prezidento pasiuntiniais. Daugiau informacijos bus pateikta rytoj. Darome viską, kad ateityje karas neliktų vienintelė išeitis“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, svarbu, kad „Amerikos požiūris į padėtį tiek fronte, tiek dėl smūgių daugeliu atvejų sutaptų su mūsų“. „Turėtume būti aktyvūs, ir būtent taip mes dirbame – aktyviai, be laisvų dienų“, – pridūrė prezidentas.
Praėjusią savaitę Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as nepaskelbto vizito Maskvoje metu pasiūlė surengti JAV prezidento Donaldo Trumpo, Ukrainos lyderio V. Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą, dedant pastangas užbaigti karą.
V. Zelenskis pareiškė, kad JAV informavo Ukrainos valdžią apie neseniai įvykusius susitikimus Maskvoje.
„The Economist“ vardija priežastis, kodėl Putinas gali plėsti agresiją
Praeitą savaitę susitikęs su Maskvos universiteto darbuotojais ir studentais, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad orkos minta baltosiomis meškomis.
„Tokia yra maisto grandinė“, – sakė jis.
„Vaikus reikėtų apie tai mokyti, kad jie suprastų, kokiame pasaulyje gyvename ir kodėl vykdome specialią karinę operaciją“ – taip jis pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą.
Kaip pastebi „The Economist“, teiginys įdomus tuo, kad yra fantastiškas – nežinoma atvejų, kad orkos ėstų baltuosius lokius. Tačiau žodžiai išduoda V. Putino pasaulėžiūrą.
Rusijos karas prieš Ukrainą atrodo pasiekęs aklavietę, tačiau V. Putinas nerodo ženklų, kad ketintų atsitraukti. Nerimaujama, kad iš aklavietės V. Putinas ištrūkti gali bandydamas konfliktą eskaluoti.
Rugpjūčio 25 d. JAV Centrinės Žvalgybos Agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe netikėtai atvyko į Maskvą. Nors tiksliai nežinoma vizito esmė, svarstoma, kad jis galėjo įspėti V. Putiną nepulti NATO šalių, pateikti niūrų Rusijos perspektyvų įvertinimą, bandyti įtikinti V. Putiną derėtis ar perspėti dėl ryšių su Iranu.
Po trijų dienų Suomija paprašė Švedijos lėktuvų ir karo laivų pagalbos stebint jos sieną su Rusija, siekdama užkirsti kelią įsibrovimams.
Vokietija gali atvirai apkaltinti Rusiją dėl rugpjūčio 4 d. dronų incidento Leipcigo oro uoste.
Rugpjūčio 20 d. Rumunija pranešė, kad sunaikino Rusijos karinį droną, kuris buvo nukreiptas prieš jos vandenyse esančią platformą.
Rugpjūčio 25 d. Slovakija užkirto kelią tyčiniam padegimui dronų gamykloje.
Tuo pačiu metu V. Putinas nutraukė ilgą tylą dėl vis sėkmingesnių Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos centrus, įskaitant sandėlius, priklausančius „Wildberries“. Rugpjūčio 22 d. kalboje jis apkaltino Ukrainą atidarius „Pandoros skrynią“ ir pažadėjo „atsakomąjį smūgį jūsų ekonomikos jautriausiems sektoriams“. Anksčiau tą pačią dieną jis atmetė bet kokią mintį apie karo pabaigą.
„Specialioji karinė operacija tęsiasi“, – pažadėjo jis.
„Mes eisime tik į priekį“, – pridūrė jis.
Šaltiniai, artimi Kremliui, teigia, kad po kelių savaičių svarstymų vasarą jis, atrodo, nusprendė imtis griežtesnių veiksmų. Vienas ilgametis V. Putino bendražygis teigia, kad jis greičiausiai įvertino J. Ratcliffe'o vizitą kaip Amerikos silpnumo ženklą. Šaltinio teigimu, būtent taip jis interpretavo 2021 m. tuometinio CŽA vadovo Billo Burnso vizitą Maskvoje, kurio metu buvo bandoma atgrasyti jį nuo invazijos į Ukrainą.
„Niekas negali žinoti, kas vyksta V. Putino galvoje. Tačiau jo priežastys eskaluoti karą, kaip ir pats sprendimas įsiveržti, yra vidinės. Jo pagrindinis tikslas visada buvo išsaugoti savo valdžią ir, galiausiai, savo gyvybę“, – pastebima straipsnyje.
Vienas iš V. Putino rūpesčių – nykstantis visuomenės pritarimas karui. Ukrainos dronų smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir elektroninės prekybos įmonėms, kartu su saugumo tarnybų įvestais interneto apribojimais, sudaužė normalaus gyvenimo iliuziją.
Apklausų agentūra „Levada Center“ teigia, kad 57 proc. rusų apibūdina padėtį kaip „įtemptą“. Visuomenės pasitikėjimas televizijos propaganda mažėja, o jauni žmonės socialiniuose tinkluose skelbia raginimus baigti karą. V. Putino reitingai krinta.
Elito nuotaikos dar niūresnės. Vienas informuotas šaltinis teigia, kad didžiausia problema yra ne tiek ekonomika ar karinių laimėjimų stoka, kiek laikas, kurį karas sugaišo: kad ir koks būtų rezultatas, beveik penkeri metai – tai nesėkmė. Kitas elito narys sako, kad vis labiau stiprėja jausmas, jog caras yra nuogas. Tačiau V. Putinas bando nerodyti silpnumo.
Vis dėlto karo tęsimas dabartine forma nėra sprendimas.
„Inercijos vedami scenarijai yra nepalankūs Kremliui“, – sako vienas Rusijos elito narys.
Dėl visų šių aplinkybių eskalavimas gali atrodyti patrauklus. Tačiau neaišku, ką tai reikštų. Anot leidinio, Rusija greičiausiai sustiprins hibridinį karą ir sabotažą prieš Ukrainos sąjungininkus bei imsis veiksmų prieš tiekimo maršrutus iš Europos į Ukrainą.
Vakarų žvalgybos tarnybos nerimauja, kad Rusija gali imtis veiksmų prieš Europos gamyklas, gaminančias karinę įrangą Ukrainai. Tačiau manoma, kad V. Putinas nenori tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO.
Ukrainos oro gynybos pajėgos per naktį numušė 96 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 96 iš 121 drono, Rusijos pajėgų panaudoto nuo sekmadienio vakaro puolant Ukrainą, feisbuke pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
„Naktį į rugpjūčio 31-ąją (nuo rugpjūčio 30 d. 18 val.) priešai iš oro erdvės virš Juodosios jūros paleido į Ukrainą vieną valdomą raketą Ch-59 ir 121 droną, įskaitant „Shahed“ tipo kovinius dronus (dauguma jų buvo reaktyviniai), taip pat dronus „Gerbera“ ir imitacinius dronus. Jie buvo paleisti iš Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje, iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme“, – sakoma pranešime.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 8 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose, rytuose ir centrinėje dalyje buvo numušusios arba nuslopinusios 96 priešo dronus.
Raketa Ch-59 taikinio nepasiekė.
Priešų ginklai pataikė 11-oje vietų, numuštų dronų nuolaužos nukrito aštuoniose vietose.
Rusijos pajėgos per naktį surengė daugiau nei dešimt atakų Dnipropetrovsko srityje
Nuo sekmadienio vakaro Rusijos pajėgos daugiau nei dešimt kartų puolė Dnipropetrovsko sritį, sužeistas vienas civilis, per „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Chanža.
„Vienas žmogus sužeistas. Priešas daugiau nei dešimt kartų puolė keturis srities rajonus, naudodamas dronus, artileriją ir valdomas aviacijos bombas“, – sakė jis.
Pasak O. Chanžos, Rusijos pajėgos smogė Nikopoliui ir Pokrovskei Nikopolio rajone. Buvo apgadinta saulės baterija.
Kryvyj Riho rajone buvo užpulta Zelendolsko bendruomenė.
Synelnykovės rajone taikytasi į Vasylkivką, Mykolajivką ir Petropavlivką. Nukentėjo privatūs namai, ūkiniai pastatai, transporto priemonės ir viešojo transporto stotelė.
Pavlohrado rajone Rusijos pajėgos smogė Troickei ir Bohdanivkai.
„Kilo gaisrai. Nukentėjo verslo įmonės. Sužeistas 38 metų vyras. Jis buvo paguldytas į ligoninę vidutinio sunkumo būklės“, – pranešė O. Chanža.
„Tai ypač skubus momentas“: JAV senatorius ragina imtis veiksmų dėl Ukrainos
JAV Konektikuto valstijos demokratų senatorius Richardas Blumenthalis sekmadienį paragino Atstovų Rūmus patvirtinti Senato priimtą Rusijos sankcijų įstatymą, kadangi Ukrainos karo situacija šiuo metu yra „itin kritiška“, rašo „CBS News“.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1,6 tūkst. karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. pasiekė apie 1 488 200 karių, įskaitant 1,6 tūkst. kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino 12 316 Rusijos tankų (+5), 25 255 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 48 883 artilerijos sistemas (+50), 2 079 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+7), 1 597 oro gynybos sistemas (+3), 440 lėktuvų, 354 sraigtasparnius, 2 442 antžemines robotizuotas sistemas (+7), 490 402 dronus (+2 055), 5 060 sparnuotųjų raketų, 35 laivus, 2 povandeninius laivus, 141 920 automobilių ir degalų cisternų (+467) bei 4 621 specialiosios technikos vienetą (+7).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Kremlius pakomentavo galimą Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimą
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sekmadienį pareiškė, kad trišalis JAV prezidento Donaldo Trumpo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas būtų įmanomas „tik siekiant įforminti susitarimus“, pranešė BBC tarnyba rusų kalba.
D. Peskovas teigė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvautų D. Trumpas, V. Zelenskis ir V. Putinas siūlomas „jau gana ilgą laiką“. Toks susitikimas būtų „įmanomas tik siekiant įforminti susitarimus“, pridūrė Kremliaus atstovas, turėdamas omenyje V. Putino poziciją šiuo klausimu.
„Susitarimai jokiu būdu nėra primityvus sandoris“, – sakė D. Peskovas.
Pasak Kremliaus atstovo, susitarimo procesas yra sudėtingas, o prezidentų susitikimas šiam procesui aptarti būtų visiškai beprasmis.
„Jie gali susitikti tik tam, kad užbaigtų susitarimus“, – teigė D. Peskovas. Jis sakė, kad Kyjivas neva nenori įsitraukti į tikrą susitarimą.
Jis taip pat teigė, kad Maskva neva atvira deryboms dėl Ukrainos Turkijoje, ir pridūrė, kad šiuo metu „nėra jokių išankstinių sąlygų joms atnaujinti“.
Anksčiau leidinys „Axios“, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as per nepaskelbtą vizitą Maskvoje praėjusią savaitę siūlė JAV, Ukrainos ir Rusijos prezidentams susitikti ir užbaigti karą.
Žiniasklaida: Ukraina turi 1 svarbų pranašumą prieš Rusiją
Nors Rusija bando palaužti Ukrainą, intensyvina smūgius prieš prekybos centrus, elektrines ir uostus, Ukraina turi vieną esminį pranašumą, skelbia „Wall Street Journal“, rašo UNIAN.
Tai – sąjungininkų pagalba, padedanti užtikrinti ekonominį stabilumą ir karinę logistiką. Kremlius, savo ruožtu, tokios paramos neturi, ir ši nesubalansuota geopolitinė situacija neutralizuoja Rusijos pranašumą karinės galios atžvilgiu, pastebi leidinys.
Vakarų pareigūnai pastebi, kad ši situacija lemia, jog Rusija plečia sabotažo, kibernetinių atakų ir kitų hibridinių išpuolių mastą – siekia įbauginti Europos lyderius ir gyventojus.
WSJ pastebi, kad du artimiausi Maskvos sąjungininkai – Iranas ir Šiaurės Korėja – yra sužlugdyti, o Rusijos nuostoliai kare tik auga.
Rusija susiduria su kuro krize. Ukrainos dronai neigiamai paveikė reikšmingą dalį šalies naftos perdirbimo pajėgumų. Tuo pačiu metu degalinės Ukrainoje veikia įprastu režimu dėl degalų importo iš Europos, nepaisant to, kad pačios Ukrainos naftos perdirbimo gamyklos buvo intensyviai bombarduojamos.
„Išskyrus Baltarusiją ir Šiaurės Korėją, nė viena iš Rusijos kaimynių, įskaitant jos oficialius gynybos sąjungininkus Centrinėje Azijoje, atvirai nepadeda jai kariniuose veiksmuose. Net Baltarusija pastaruoju metu stengiasi neprovokuoti naujų Vakarų sankcijų ar Ukrainos karinio atsako“, – pabrėžia leidinys.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Absoliučiai apgalvota strategija“: Ukraina atskleidė rusų planus
Rusų padėtis fronte nėra paprasta, todėl jie bando psichologiškai spausti ukrainiečius ir palaužti jų dvasią. Apie tai „Radio NV“ eteryje kalbėjo Jevhenijus Dykyjus – Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas ir Nacionalinio Antarkties mokslinių tyrimų centro direktorius.
Jis pažymėjo, kad, be kita ko, platinami pareiškimai apie galimą badą Ukrainoje.
„Gandai apie badą – tai net nejuokinga. Vienintelis būdas iš tikrųjų sukelti badą Ukrainoje – tik Rusijos okupuotoje teritorijoje. Vienintelis atvejis, kai Ukrainoje pavyko sukelti badą, buvo tada, kai ją iš pradžių okupavo Raudonoji armija, o paskui atėjo NKVD ir iš žmonių viską atėmė. Tik tokiu būdu Ukrainoje kilo badas“, – sakė J. Dykyjus.
Pasak jo, kalbos apie badą Ukrainoje dėl Rusijos smūgių yra bauginimo priemonė, skirta „visiškai nesupratingiems“ žmonėms.
Jis pridūrė, kad šiame karo etape ukrainiečių psichinė sveikata ir psichologinis atsparumas tapo strateginiu ištekliumi – tokiu pat svarbiu kaip raketos ar degalai.
„Rusai būtent ir tikisi, kad šio ištekliaus mums neužteks. Tai yra absoliučiai apgalvota jų strategija šiame kare. Jie, atsiprašant, patyrė nesėkmę fronte ir suprato, kad ten pateko į aklavietę. Todėl dabar jų visiškai apgalvota strategija yra išsekinti užnugario psichologinį atsparumą“, – sakė J. Dykyusj.
Jis priminė, kad Rusijos gynybos ministerija pareiškė ketinanti keršyti ir smogti Ukrainos energetikos objektams.
Pasak J. Dykyjaus, tai rodo, kad priešui susiklostė situacija „viskas arba nieko“.
Jis pridūrė, kad tokiais pareiškimais priešas bando psichologiškai palaužti ukrainiečius, taip pat bent šiek tiek pagerinti savo elektorato nuotaikas ir nukreipti žmonių emocijas nuo klausimų, kodėl jų neapsaugo, prie keršto Ukrainai temos.