Maskva iškvietė Vokietijos ambasadorių dėl neva Rusijos žiniasklaidos persekiojimo
Maskva penktadienį iškvietė Vokietijos ambasadorių Alexanderį Grafą Lambsdorffą, kad pareikštų protestą dėl Berlyno neva vykdomo Rusijos žurnalistų persekiojimo, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Ginčas kilo po to, kai Rusijos valstybinės žiniasklaidos aukšto rango pareigūnas Berlyne apkaltino Vokietijos policiją konfiskavus jo šeimos pasus, o Maskva pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.
„Vokietijos ambasadorius šiandien buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – pranešė ministerija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra RIA.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį įvedė karines pajėgas į Ukrainą, Maskvos ir Berlyno santykiai yra smarkiai pašliję.
Vokietija yra viena iš didžiausių Kyjivo rėmėjų, teikianti jam karinę ir finansinę pagalbą.
Rusijos valstybinės žiniasklaidos bendrovės Berlyne vadovas Sergejus Feoktistovas anksčiau birželį pareiškė, kad policija atvyko į jo šeimos butą ir konfiskavo jo šeimos narių pasus.
Jis sakė, kad policija ėmėsi šių priemonių, siekdama užkirsti kelią šeimai pasislėpti po to, kai S. Feoktistovui buvo liepta palikti šalį, pranešė Rusijos naujienų agentūra RIA.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė praėjusią savaitę perspėjo, kad Maskva rengia atsakomąsias priemones, ir paragino Vokietijos korespondentus Maskvoje „pasirengti“.
Rusija ne kartą kaltino Vakarų šalis netinkamu elgesiu su jos žurnalistais ir jos žiniasklaidos apribojimais užsienyje.
2022 metais Europos Sąjunga (ES) uždraudė Maskvos pagrindinį tarptautinį naujienų kanalą „Russia Today“, apkaltinusi Kremlių, kad jis naudojamas dezinformacijai apie Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje skleisti.
Rusija pati yra užblokavusi prieigą prie dešimčių Vakarų žiniasklaidos priemonių ir taiko apribojimus žiniasklaidos pranešimams apie konfliktą.
Ji taip pat yra uždraudusi keliems Vakarų žurnalistams atvykti į šalį.
Putinas tikina, kad Rusija pasirengusi naujam derybų raundui su Ukraina
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos taikos pasiūlymai yra „visiškai priešingi“, tačiau pridūrė, kad tai nėra netikėta ir kad abi šalys aptaria kitą derybų ratą.
„Kalbant apie memorandumus, kaip ir buvo tikėtasi, nieko netikėto neįvyko... tai yra du visiškai priešingi memorandumai“, – sakė jis per spaudos konferenciją Minske.
„Štai kodėl organizuojamos ir vykdomos derybos, siekiant rasti būdą, kaip juos suartinti“, – sakė jis.
Ukrainai ir Rusijai po dviejų taikos derybų raundų nepavyko priartėti prie ugnies nutraukimo.
Šalių derybininkai šį mėnesį Stambule vykusiose taikos derybose apsikeitė memorandumais, kuriuose išdėstė savo vizijas, kaip užbaigti trejus metus trunkantį konfliktą.
Tačiau, išskyrus didelio masto apsikeitimą karo belaisviais, derybose nebuvo pasiekta jokios pažangos siekiant užbaigti kovas, kurias išprovokavo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtas puolimas.
Per Rusijos puolimą žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus, o didžioji dalis rytinės Ukrainos teritorijos buvo nuniokota.
Derybose Rusija pareikalavo, kad Ukraina atiduotų dar daugiau teritorijos ir atsisakytų Vakarų karinės paramos, tačiau Kyjivas šias sąlygas laiko nepriimtinomis.
V. Putinas ne kartą atmetė raginimus nedelsiant nutraukti ugnį ir, jo kariuomenei žengiant į priekį mūšio lauke, suintensyvino oro antskrydžius bei užgrobė daugiau teritorijos, neapsiribodamas penkiomis Ukrainos sritimis, kurias Rusija tvirtina aneksavusi.
Jis sakė, kad abi šalys „tęs tolesnius kontaktus“ po to, kai bus užbaigtas apsikeitimas karo belaisviais, dėl kurio buvo susitarta per birželio 2-osios derybas.
Susitarusios paleisti po daugiau nei 1 tūkst. į nelaisvę paimtų karių ir perduoti visus sužeistuosius, sergančiuosius bei jaunesnius nei 25 metų, abi pusės jau keletą kartų apsikeitė karo belaisviais.
V. Putinas sakė, kad Rusija taip pat yra pasirengusi perduoti 3 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikus.
Jis taip pat pripažino, kad karinė kampanija, dėl kurios Rusija smarkiai padidino išlaidas ginklams ir kariams, daro tam tikrą ekonominį spaudimą.
„Gynybos poreikiams tenka 6,3 proc. Rusijos BVP. Tai sudaro 13,5 trilijono rublių (172 mlrd. JAV dolerių, 147 mlrd. eurų)“, – sakė V. Putinas.
„Tai daug“, – pažymėjo V. Putinas ir pripažino, kad tai gali sukelti problemų vyriausybės biudžetui.
„Mes už tai sumokėjome infliacija, bet dabar mes kovojame su šia infliacija“, – pridūrė jis.
Po susitikimo su sąjungininkais Baltarusijoje surengtoje spaudos konferencijoje V. Putinas taip pat pasmerkė „agresyvų“ NATO narių įsipareigojimą padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
JAV analitikai: Rusijos sovietmečio šarvuočių atsargos beveik išseko
Puolimo operacijas Ukrainoje Rusija daugiausia vykdė naudodama sovietmečio šarvuotą techniką iš sandėlių, tačiau šie riboti ištekliai dabar beveik išeikvoti, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
ISW analitikai, remdamiesi palydoviniais vaizdais, praneša, kad dauguma šarvuočių, imamų iš Rusijos sandėlių, be atnaujinimo nebetinkami panaudoti mūšio lauke, kitaip nei invazijos pradžioje, kai daugumą jų buvo galima siųsti tiesiai į frontą.
Pasak JAV analitikų, 81-oji šarvuočių remonto gamykla (BTRZ) Armavire, Krasnodaro krašte, remontuojanti ir modernizuojanti šarvuočius BTR-70/80, o taip pat, tikėtina, atnaujinanti mūšio lauke apgadintus BTR, nuo 2023 m. kasmet atkuria iki 200 šarvuočių BTR-70/80/82. Manoma, kad 144-oji šarvuočių remonto gamykla Jekaterinburge – vienintelė, atnaujinanti senesnius BTR (ir BMD), – kasmet suremontuoja nuo 100 iki 150 BMP-2 ir BTR-D, nors neaišku, kada šią veiklą pradėjo.
„Rusija per visą karą vykdė puolimo operacijas, naudodama sovietinių laikų šarvuočių atsargas, kad kompensuotų didelius nuostolius, tačiau šie ištekliai yra riboti ir baigia išsekti. Dėl didelių nuostolių 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. Rusijos pajėgos fronto linijoje Ukrainoje vis dažniau vietoj šarvuočių naudoja motociklus ir keturračius“, – sakoma ISW ataskaitoje.
Analitikai taip pat rėmėsi Britų tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) vertinimu, kad vien 2024 m. Rusijos pajėgos prarado daugiau nei 3700 pėstininkų kovos mašinų BMP ir šarvuočių BTR. Tačiau analitikai pabrėžia, kad nėra neaišku, ar Rusijai pavyks motociklais ir keturračiais kompensuoti šiuos nuostolius vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.
Rusija įvykdė vieną masiškiausių karo nusikaltimų nuo II-ojo pasaulinio laikų – „The Guardian“
Rusijos vykdomas Ukrainos vaikų grobimas – vienas didžiausių karo nusikaltimų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, rašo „The Guardian“.
Leidinyje rašoma, kad, JAV Jellio universiteto vertinimu, apie 35 tūkst. ukrainiečių vaikų yra dingę be žinios arba, kaip manoma, laikomi rusų. Dalis jų perkelti į karo stovyklas, kiti pateko į vaikų namus arba buvo įvaikinti.
Sugrąžinti pagrobtus vaikus yra labai sunku, todėl nusivylę tėvai patys vyksta į Rusiją jų ieškoti.
Straipsnyje pasakojama vienos tokios motinos, Natalijos iš Chersono, istorija, kuri praleido 6 dienas kelionėje, kad galiausiai galėtų pasiimti savo sūnus, kuriuos rusai laikė Rusijos stovykloje Anapoje. Tačiau jos istorija, kaip pranešama, yra reta išimtis.
Ekspertai sugebėjo identifikuoti daugelio dingusių vaikų tapatybę pagal palydovines nuotraukas, skaitmeninius pėdsakus ir oficialius dokumentus.
Neseniai išgelbėtų vaikų liudijimai rodo, kad stovyklose jie buvo mokomi karinio rengimo ir baudžiami už ukrainiečių kalbos vartojimą.
„Turėjome dainuoti Rusijos himną ir piešti trispalvę“, – pasakoja vienas išgelbėtas devynerių metų berniukas.
Remiantis iniciatyvos „Bring Kids Back“ duomenimis, į Ukrainą pavyko grąžinti tik 1366 vaikus.
Silpnėjant Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangoms suartėti su Maskva, penktadienį JAV ambasadorė Rusijoje Lynne Tracy išvyksta iš šios šalies, palikdama Vašingtoną be aukšto rango atstovo šalyje.
Anksčiau šią savaitę Maskva apkaltino Vašingtoną, kad šis nepasirengęs atnaujinti įprastos ambasadų veiklos, kuri dėl apribojimų ir diplomatų išsiuntimo stringa jau ne vienerius metus.
D. Trumpas dar nepaskelbė, kas pakeis L. Tracy šiose pareigose.
Ji buvo pirmoji moteris, užėmusi ambasadorės Rusijoje postą, kai prieš pustrečių metų ją į šias pareigas paskyrė tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas.
Sausį į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas iš esmės pakeitė J. Bideno politiką Rusijos ir jos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu.
Baltųjų rūmų vadovas jau surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu ir iškėlė dvišalių santykių stiprinimo perspektyvą.
„Didžiuojuosi, kad atstovavau savo šaliai Maskvoje tokiu sudėtingu metu“, – sakoma L. Tracy pareiškime, kurį ambasada paskelbė socialiniuose tinkluose.
Rusai užpuolė svarbų energetikos objektą Chersono srityje: galimi ilgalaikiai elektros energijos tiekimo sutrikimai
Rusijos kariai užpuolė svarbų energetikos objektą Chersono srityje, o regiono gyventojų prašoma ruoštis ilgalaikiam elektros energijos tiekimo sutrikimui, rašo „Ukrinform“.
Šiuo metu energetikos specialistai daro viską, kas įmanoma, kad stabilizuotų situaciją.
Maskva iškvietė Vokietijos ambasadorių dėl Rusijos žurnalistų „persekiojimo“
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Vokietijos ambasadorių pareikšti protesto dėl Rusijos žurnalistų „persekiojimo“.
Vokietijos ambasadorius Alexanderas Grafas Lambsdorffas bus informuotas „apie atsakomąsias priemones reaguojant į Rusijos žurnalistų persekiojimą“ Vokietijoje, Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė ministerijos atstovas.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, ginčijamas atvejis susijęs su Rusijos valstybinės žiniasklaidos žurnalistu, kurio vizos Berlyno imigracijos tarnybos nepratęsė. Taip pat buvo laikinai konfiskuoti jo žmonos ir vaiko pasai.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Vokietijos valdžią darant viską, kad Rusijos žurnalistai išvyktų iš šalies. Praėjusią savaitę ji pagrasino atsakomosiomis priemonėmis vokiečių žurnalistų Rusijoje atžvilgiu.
2024 m. lapkritį Rusija, kilus panašiam ginčui, išsiuntė du Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD darbuotojus. Tuo metu dviejų Rusijos valstybinės televizijos darbuotojų Berlyne leidimai gyventi nebuvo atnaujinti.
Rusijos balistinių raketų smūgis Dnipropetrovske: žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių, sužeistųjų – 23
Rusijos balistinių raketų smūgio Ukrainos Dnipropetrovsko srities Samaro mieste aukų skaičius padidėjo iki penkių žuvusių ir 23 sužeistų žmonių.
Atnaujintais duomenimis tinkle „Telegram“ pasidalino regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Žuvusiųjų skaičius Samare išaugo iki keturių. Septyniolika žmonių buvo sužeisti“, – pranešė S. Lysakas.
Jis pažymėjo, kad dauguma sužeistųjų buvo hospitalizuoti. Dviejų vyrų ir vienos moters būklė išlieka sunki, o kiti žmonės patyrė vidutinio sunkumo sužalojimų.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, penktadienį, birželio 27 d., Samare pasigirdo sprogimai. Ankstesni duomenys rodė, kad žuvo trys žmonės, o 14 buvo sužeisti.
Kyla nepasitikėjimo banga: po Trumpo flirto su Kremliumi Europa bijo pirkti ginklus iš JAV
JAV sąjungininkai Europoje atsargiai vertina sutartis su Amerikos ginklų gamintojais po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas flirtuodamas su Kremliumi neva „išdavė“ Ukrainą, rašo „Bloomberg“.
Rusija paleido naują ataką prieš Ukrainą: yra žuvusių, sužeistų
Penktadienį Rusija vėl atakavo Ukrainą. Dnipropetrovsko srityje griaudėjo sprogimai. Samaro mieste raketos pareikalavo aukų.
Anot srities vadovo Serhijaus Lysako, mieste kilo gaisras. Skaičiuojama, kad žuvo bent trys žmonės, dar bent 14 yra sužeista.
Ukrainoje penktadienį buvo paskelbtas oro pavojus.
Ukraina apie Zelenskio ir Putino susitikimą: štai kada jis įmanomas
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Ukraina planuoja pereiti prie prezidento Volodymyro Zelensko ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimo temos po humanitarinių klausimų aptarimo, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Baigus diskusijas humanitariniais klausimais, Ukraina planuoja pereiti prie susitikimo lyderių temos, kad būtų galima pradėti konstruktyvų dialogą“, – cituojamas jis.
Anot R. Umerovo, Ukraina visad buvo nuosekli siekdama taikos.
„Mes nuo pat pradžių palaikėme JAV iniciatyvą dėl visiško ugnies nutraukimo ir tai įrodėme daugybės derybų raundų metu. Tačiau bet koks dialogas įmanomas tik be ultimatumų ir gerbiant mūsų valstybės suverenitetą“, – pabrėžia R. Umerovas.
Anot jo, artimiausiu metu valdžia pateiks papildomų paaiškinimų apie derybų eigą ir jų ateities formatą.
„Vakarykščiai herojai“: dujotiekiu iki ukrainiečių šliaužę rusai susirgo plaučiu vėžiu, o valdžia juos pamiršo
Keliems Rusijos kariams, dalyvavusiems operacijoje „Potok“ Kursko srityje ir įžengusiems į dujotiekį Sudžoje, buvo diagnozuotas plaučių vėžys. „Novaja Gazeta“ cituojama prokremliška tinklaraštininkė Anastasija Kaševarova, kuri piktinasi Rusijos valdžios atsainiu požiūriu į „vakarykščius herojus“.
Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 360 dronų
Ukraina vėl pranešė apie intensyvius Rusijos oro antskrydžius. Naktį į Ukrainą paleisti 363 bepiločiai ir aštuonios raketos, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“. 359 dronai ir šešios raketos, šiais duomenimis, buvo neutralizuotos.
Ataka pagrinde buvo nukreipta prieš vakaruose esantį Starokostiantynivo miestą, kuriame yra svarbi karinių oro pajėgų bazė. Šis miestas dažnai tampa rusų atakų taikiniu. Ar bazė buvo apgadinta ir ar kur kitur padaryta nuostolių , nenurodoma.
JAV senatorius: svarstant mažinti karinę pagalbą Ukrainai, „Putinui siunčiami mišrūs signalai“
JAV senatorius Mitchas McConnellis – Respublikonų partijos narys ir Senato gynybos asignavimų komiteto pirmininkas, aukštesniuosiuose Senato rūmuose tarnaujantis nuo 1985 m. – trečiadienį sukritikavo prezidento Donaldo Trumpo administraciją, svarstančią 2026 m. biudžete numatyti Ukrainai skirti mažiau karinės pagalbos, pranešė „Kyiv Post“.
Jo teigimu, JAV Kongresą visai neseniai pasiekė informacija, kad vienas aukštesniojo rango Pentagono pareigūnas peržiūrėjo Gynybos departamento saugumo pagalbos programas ir padarė išvadą, kad Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvai (USAI) bei kitoms programoms „eikvojama pernelyg daug lėšų“.
„Štai taip respublikonų administracija niekais paverčia programą, kurią 2015 m. parengė respublikonų Kongresas, atsakydamas į bejėgę prezidento Obamos reakciją į pirmąją Rusijos invaziją Ukrainoje, – senate kalbėjo buvęs Senato daugumos lyderis M. McConnellis. – Norėčiau pamatyti, kokia analize grindžiamas administracijos sprendimas iš 2026 finansinių metų biudžeto visiškai išmesti USAI.“
Senatorius tęsė: „Norėčiau, kad jie pamėgintų paaiškinti, kodėl turėtume atsisakyti milžiniškos investicijų grąžos, kurią neša Amerikos saugumo pagalba Ukrainai, bei tų brangių pamokų, kurias išmokome iš mūsų partnerių Ukrainoje“.
Gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas patvirtino planus apkarpyti Ukrainai pagal USAI teikiamos pagalbos apimtis, birželio 10 d. Kongresui pasakydamas, kad toks sprendimas atspindi strategijos pokytį, mat Vašingtonas siekia, kad NATO prisiimtų daugiau atsakomybės ir, prezidentui Donaldui Trumpui valdant, eiti „diplomatijos keliu“.
M. McConnellis pasveikino D. Trumpą dėl veiksmų, kurių šis ėmėsi Viduriniuose Rytuose, sakydamas, kad „pagalba mūsų draugams Izraelyje aiškiai parodo, kad Amerika vis dar užima lyderės pozicijas, ir nušviečia aljansų ir partnerysčių vertę bei tikrąją taikos per galią prasmę“.
Jis pridūrė: „Tai toli gražu neapsiriboja vien Viduriniais Rytais. Jei Amerika atsisakys šį principą taikyti kitur, pavyzdžiui, Ukrainoje, mes ženkliai pakenksime savo pačių interesams. Tačiau atrodo, kad kai kurie Vašingtono veikėjai būtent tai ir daro“.
Jo teigimu, Ukraina „kovoja su vienu iš Jungtinių Valstijų priešų“. Jo žodžiais tariant, Rusija, Iranas, Kinija ir Šiaurės Korėja pagrindiniu savo priešu laiko būtent Ameriką.
„Jei šie priešai įveiks mūsų bičiulius, grėsmė Amerikai išaugs tūkstanteriopai. Turėtume būti dėkingi, kad mūsų draugai taip noriai nuo bendrų priešų gina mūsų bendrus interesus“, – kalbėjo M. McConnellis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad karinės JAV investicijos Ukrainoje „padeda mums pasirengi konfliktui Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“, ir, jei ne partnerystė su Ukraina, gamybos apimtys būtų gerokai mažesnės.
„Tai, kad nededame daugiau pastangų, siekdami patenkinti didėjančius mūsų gynybos poreikius, nerodo, kad nesugebame žvelgti į ateitį. Tai rodo, kad neturime politinės valios“, – teigė jis, pridurdamas, kad „visi nori, kad Rusijos karas Ukrainoje baigtųsi. Tačiau labai svarbi ir taikos kaina“.
„Jei norime ilgalaikio stabilumo Europoje, negalime užkibti ant taikos iliuzijos kabliuko“, – sakė jis.
M. McConnellis taip pat pareiškė, kad tikisi, jog prezidentas D. Trumpas „supras, kad Rusija tikrai mėgina „vedžioti jį už nosies“, pabrėždamas, kad prezidentui Vladimirui Putinui iš Vašingtono „siunčiami mišrūs signalai“. „Jis mano turįs laiko. Jis yra įsitikinęs, kad Vakarai yra silpni ir susiskaldę. Bet prezidentas [Trumpas] gali sugriauti šią iliuziją, ir jam tai daug nekainuotų“, – pridūrė jis.
„Atėjo laikas įvesti sankcijas, priversti Rusiją brangiai sumokėti už jos agresiją, padvigubinti saugumo pagalbos Ukrainai apimtis ir priversti Kremlių derėtis dėl taikos. Laikas duoti atkirtį, imantis atgrasymo priemonių.“
Rusijos teismas dėl valstybės išdavystės rusų fotografui skyrė ilgą kalinimo bausmę
Rusijos teismas dėl valstybės išdavystės 16 metų laisvės atėmimo bausme nuteisė rusų fotografą Grigorijų Skvorckovą. Teismas Permėje ketvirtadienį pareiškė, kad jis bausmę turės atlikti griežto režimo kalėjime. G. Skvorckovas neprisipažino kaltu, pridūrė teismas. Procesas vyko už uždarų durų.
35-erių fotografas po sulaikymo sakė vienam JAV žurnalistui perdavęs knygą apie sovietinius bunkerius bei kitą medžiagą. Informacija buvo prieinama internete, sakė jis kalbėdamas su teisinės pagalbos grupe „Pervij Otdel“.
G. Skvorckovas apkaltino Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnus jį po sulaikymo 2023 m. lapkritį mušus. Jie esą norėjo priversti jį prisipažinti dėl tėvynės išdavystės. Fotografas prieš tai viešai pasisakė prieš Maskvos karą Ukrainoje.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį jau ne vienas asmuo buvo nuteistas dėl išdavystės, terorizmo, sabotažo ar šnipinėjimo. Šalyje persekiojami ne tik Kremliaus priešininkai ir kritikai. Institucijos vis labiau nepasitiki ir žurnalistais, mokslininkais bei akademikais, turinčiais ryšių su Vakarais.
G. Skvorckovo rėmėjų grupė po nuosprendžio paskelbimo tinkle „Telegram“ pareiškė, kad „stebuklas neįvyko“. Vienintelė viltis esą dabar yra, kad G. Skvorckovas atgaus laisvę per apsikeitimą kaliniais tarp Rusijos ir Vakarų.
Rusai skelbia apie masinį dronų puolimą: teko stabdyti eismą upe
Rusija skelbia, kad Ukraina naktį įvykdė masinę dronų ataką, dėl jos esą teko apriboti eismą Dono upėje, rašo „Sky news“.
Eismas apribotas, kad būtų pašalintos nuolaužos po atakos, sako regiono administracija.
Volgogrado gubernatorius Andrejus Bocharovas priduria, kad per ataką niekas nenukentėjo.
Kol kas nėra aišku, ar buvo apgadintas penktas pagal ilgį tiltas per Dono upę Europoje.
Rusijos gynybos ministerija pranešė „Telegram“ kanale, kad jos oro gynybos pajėgos per naktį virš Rusijos teritorijos ir Krymo pusiasalio sunaikino 39 Ukrainos dronus, iš jų 13 – virš Volgogrado srities.
Peskovas prisnūdo per Putino kalbą
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, panašu, sumerkė akis jo vadovui Vladimirui Putinui kalbant.
Kaip rašo UNIAN, šis momentas buvo užfiksuotas plenarinėje Eurazijos ekonominio forumo, kuris šiais metais vyksta Minske, sesijoje.
Eurazijos ekonominę sąjungą sudaro Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Rusija.
V. Putino pasisakymo metu kameros užfiksavo kone prisnūdusį D. Peskovą.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 970 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų birželio 27 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 016 720 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 970 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 969 (+1) priešo tankus, 22 896 (+4) šarvuotas kovos mašinas, 29 630 (+13) artilerijos sistemų, 1 425 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 188 (+0) oro gynybos sistemas, 416 (+0) karo lėktuvų, 337 (+0) sraigtasparnius, 42 240 (+87) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 3 388 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 53 284 (+89) automobilius ir degalų cisternas, 3 921 (+0) specialiosios įrangos vienetą.
Kyjivas: Rusija Ukrainoje beveik 6 000 kartų panaudojo kasetinę amuniciją
Rusija sąmoningai ir sistemingai Ukrainoje naudoja kasetinę amuniciją. Atitinkamos institucijos dokumentavo mažiausiai 5 974 atvejus, kai Rusija panaudojo tokius šaudmenis, sakoma Ukraina užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Užsienio reikalų ministerija atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį į tai, kad Rusija, vykdydama savo agresiją Ukrainoje, plačiai, sąmoningai, tikslingai ir sistemingai naudoja kasetinę amuniciją“, – nurodoma pranešime.
Ministerija paminėjo kelis ypač brutalius Rusijos atakų kasetiniais šaudmenimis atvejus Ukrainoje. 2022 m. kovą Černihive žuvo 22 žmonės ir 31 buvo sužeistas. Tų pačių metų balandžio 8-ąją Kratamorse suskaičiuoti 54 žuvusieji ir 135 sužeistieji, kai per civilių evakuacijos akciją kasetiniais sprogmenimis smogta geležinkelio stočiai. Panašių atakų, pareikalavusių daug žuvusiųjų ir sužeistųjų, būta ir daugelyje kitų miestų bei sričių.
„Rusijos nusikaltėliai tikslingai naudoja kasetinę amuniciją, kad padidintų civilių aukų skaičių ir sugriovimus. Tai sistemingos Maskvos teroro politikos prieš ukrainiečius dalis“, – pažymi ministerija.
Kyjivas paragino šalis partneres bei tarptautines organizacijas ryžtingai reaguoti į Rusijos nusikaltimus.
Oficialūs asmenys: ES lyderiai susitarė pratęsti sankcijų Rusijai galiojimą
Ketvirtadienį 27 ES šalių vadovai susitarė dar pusei metų pratęsti Rusijai įvestų sankcijų galiojimą, išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliaus atžvilgiu draugiškai nusiteikusi Vengrija leis šioms priemonėms pasibaigti, pranešė oficialūs asmenys.
Toks Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad dėl karo Ukrainoje ES paskelbtos plataus masto sankcijos, pagal kurias, be kita ko, buvo įšaldytas ir daugiau nei 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtas, galios mažiausia iki 2026 m. pradžios.
Sprendimas buvo priimtas po to, kai oficialūs asmenys pareiškė, kad rengia nenumatytųjų atvejų planus, kaip užtikrinti tolesnį šalių bloko ekonominių poveikio priemonių Maskvai galiojimą, jei Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas imtų atkakliai tam priešintis.
ES šalys baiminosi, kad, jei Budapeštas atsisakytų pratęsti priemonių taikymą, šalių bloko įtaka Rusijai gali labai smarkiai sumažėti, nepaisant Jungtinių Valstijų pastangų susitarti dėl taikos.
Sausį, kai paskutinį kartą buvo pratęsiamos sankcijos – o tai reikia padaryti kas pusę metų – V. Orbano pastangomis iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar tokį sprendimą pavyks priimti.
Nors ES užtikrino, kad patvirtintos priemonės liks galioti, jai nepavyko susitarti dėl naujo sankcijų paketo, nes Vengrijos sąjungininkė Slovakija jį užblokavo.
Slovakijos vadovas Robertas Ficas viršūnių susitikime atsisakė uždegti žalią šviesą naujam sankcijų paketui, mat Briuselis planuoja iki 2027 m. pabaigos nutraukti rusiškų dujų importą, o Slovakija tam nepritaria.
Slovakija tebėra priklausoma nuo rusiškų dujų importo ir uždirba iš tranzito mokesčių, kuriuos ima už per jos teritoriją vamzdynais tiekiamas dujas.
Pirmiau ketvirtadienį R. Fico kalbėjosi su ES vadove Ursula von der Leyen, tačiau pageidaujamų nuolaidų gauti jam nepavyko, todėl jis paskelbė stabdysiantis sankcijų paketo patvirtinimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi paragino ES vadovus patvirtinti griežtų priemonių paketą, „nukreiptą prieš Rusijos prekybą nafta, šešėlinį tanklaivių laivyną, bankus ir tiekimo grandines, kuriomis įvežama įranga ar dalys ginklams gaminti“.
Tačiau oficialūs asmenys teigia, kad, nesulaukus Vašingtono pritarimo, sprendimo sumažinti viršutinę Rusijos naftos eksporto kainų ribą, esančio platesnės Didžiojo septyneto iniciatyvos dalimi, priėmimą kol kas teko atidėti.
Iš Europos – žinia dėl Ukrainos narystės ES: atėjo laikas žengti pirmyn
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen remia Ukrainą jos kelyje į Europos Sąjungos narystę, rašo UNIAN. Apie tai lyderiai kalbėjo spaudos konferencijoje po EVT susitikimo Briuselyje.
A. Costa sako, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo visos Europos saugumo. Anot jo, ES tikslas – pasiekti teisingą ir tvirtą taiką, remiant Ukrainos reformas ir sudarant sąlygas Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą.
„Nepaisant neįtikėtinai sudėtingų aplinkybių, Ukrainos vyriausybė vykdo reformas įspūdingu tempu. Todėl dabar atėjo laikas aktyvinti mūsų darbą ir žengti pirmyn link narystės Europos Sąjungoje“, – sako jis.
U. von der Leyen pabrėžia Ukrainos ryžtą tęsti reformas nepaisant nuolatinių Rusijos apšaudymų. Todėl EK remia pirmojo derybų dėl narystės etapo pradžią.
„Ukraina įvykdė savo užduotį – dabar turime veikti ir mes. Juk narystės procesas grindžiamas nuopelnais. O Ukraina nusipelno judėti į priekį“, – pridūrė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
PRIVALOME siusti LT karius i Ukraina !! Reikia kuo daugiau sankciju deti Rusijai ir visoms PRO-rusiskom salim!!
Ukraina sudavė smūgį rusų aviacijos bazei: praneša apie sunaikintus bombonešius
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė apie smūgį rusų aviacijos bazei Volgogrado srityje, nuo Ukrainos valdomų teritorijų nutolusiai apie 500 km. SBU teigia, kad sunaikinti du bombonešiai Su-34, dar du apgadinti.
Ukrainos kariuomenė naktį iš birželio 27 d. į 28 d. sudavė smūgį Marinovkos aviacijos bazei Volgogrado srityje, pataikydama į keturis lėktuvus Su-34, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Priešo aviacijos technikos sugadinimo laipsnis ir puolimo rezultatai tikslinami“, – teigiama pranešime.
Generalinis štabas priminė, kad Rusijos Su-34 yra pagrindiniai taktiniai lėktuvai, kurie raketomis ir bombomis smogia Ukrainos pozicijoms ir gyvenvietėms. Rusijos oro ir kosmoso pajėgos juos priskiria prie fronto naikintuvų-bombonešių.
SBU, kuri taip pat dalyvavo operacijoje, pareiškė, kad per puolimą du lėktuvai Su-34 buvo sunaikinti, dar du – apgadinti. Techninės eksploatacijos skyriuje, kur atliekamas lėktuvų techninis aptarnavimas ir remontas, po atakos, kaip teigiama, kilo gaisras.
Vieno bombonešio Su-34 kaina siekia apie 40 mln. JAV dolerių.
Smūgį aerodromui sudavė tolimojo nuotolio dronai, pareiškė specialiosios tarnybos.
Rusijos pusė apie ataką prieš aerodromą, lėktuvų sunaikinimą ar apgadinimą nepranešė, taip pat nekomentavo Ukrainos institucijų pareiškimų.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį iš birželio 27 d. į 28 d. Rusijos oro gynybos pajėgos Volgogrado srityje numušė 13 Ukrainos dronų.