C. Donahue pažymėjo, kad Kaliningradas yra maždaug 74 kilometrų pločio ir iš visų pusių apsuptas NATO valstybių.
Merzas atskleidė, kada Ukraina gali sulaukti naujų „Patriot“ sistemų
Ukraina gaus „Patriot“ sistemas per artimiausias savaites, ketvirtadienį Londone per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, rašo „Ukrinform“.
„Šiuo metu gynybos ministerijos aptaria detales, kaip galime užtikrinti atitinkamą „Patriot“ tiekimą Ukrainai taip greitai, kaip įmanoma. Tai gali užtrukti kelias savaites. Derybos yra labai konkrečios, JAV pusė yra pasirengusi tai padaryti, bet mes dar neturime galutinio rezultato“, – pažymėjo F. Merzas.
Pasak jo, gynybos ministrai gali sudaryti susitarimus, kurie įgyvendina tai, ką pažadėjo JAV prezidentas.
„JAV yra pasirengusios suteikti Ukrainai ginklus, kuriuos finansuos Europos partneriai. Vokietija nori prie to svariai prisidėti. Mums reikia kuo greičiau aptarti detales su mūsų partneriais“, – pabrėžė F. Merzas.
Jis priminė, kad buvo susitarta, jog Ukrainai iš Europos bus pristatytos naujos „Patriot“ sistemos, o vėliau šias sistemas pakeis Jungtinės Valstijos. Šiuo metu, jo teigimu, svarbu suprasti, kada toks pakeitimas gali įvykti.
„Pirmiausia mums reikia aiškumo dėl to, kaip JAV pakeis Europos perduotas „Patriot“ sistemas... Galiausiai, mes taip pat turime palaikyti savo gynybos pajėgumus“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.
Be to, jis pranešė, kad Ukraina „artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais“ gaus „didelio masto“ paramą, ypač tolimųjų nuotolio ginklų srityje. M. Merzas nepateikė detalių ir išvengė tiesmuko atsakymo, ar Ukrainai bus tiekiamos „Taurus“ raketos.
Padės vienas kitam? Zelenskis praneša apie galimą „mega sandorį“ su Trumpu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega Ukrainoje Volodymyras Zelenskis dirba ties „mega sandoriu“, pagal kurį JAV įsigytų karo lauke išbandytus Ukrainos dronus, o Kyjivas įsipareigotų pirkti ginklus iš Amerikos, sakė Ukrainos prezidentas, rašo „New York Post“.
Anot Ukrainos prezidento, paskutinių derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu, šalių lyderiai susitelkė ties susitarimu, kuris numato abipusę JAV ir Ukrainos paramą oro technologijų srityje. Pasak jo, Kyjivas pasiūlė pasidalinti viskuo, ką išmoko ir ištobulino moderniame kare per trejų metų konfliktą su Rusija, kurį 2022 m. pradėjo Maskva.
Daugiau skaitykite čia.
JAV pasiuntinys: pagal naujausią planą Vašingtonas siekia kuo greičiau perduoti ginklus Ukrainai
Pagal naujausią Amerikos prezidento Donaldo Trumpo planą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, Vašingtonas siekia kuo greičiau perduoti juos Kyjivui ir svarsto galimybę parduoti priešlėktuvines gynybos sistemas „Patriot“ iš savo atsargų, ketvirtadienį pranešė JAV pasiuntinys prie NATO.
„Mes visi skubame, kad tai įvyktų, ir, žinote, manau, kad viskas iš tiesų juda labai greitai“, – žurnalistams sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.
„Tačiau negaliu patvirtinti datos, kada visa tai bus padaryta“, – pridūrė jis.
Pirmadienį D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) taip pat pristatė susitarimą, pagal kurį Aljansas iš Jungtinių Valstijų pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
Šis žingsnis laikomas posūkiu Baltųjų rūmų šeimininko pozicijoje Ukrainos atžvilgiu – jis teigia, kad jo kantrybė dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesugebėjimo sustabdyti jau daugiau nei trejus metus trunkančios plataus invazijos išseko.
Europos šalys, įskaitant Vokietiją, Norvegiją, Nyderlandus, Daniją ir Švediją, pareiškė norą pirkti ginklų iš JAV ir perduoti juos Ukrainai.
Tačiau kyla klausimų, iš kur „Patriot“ sistemos būtų atgabentos ir kaip greitai jos galėtų būti pristatytos į Ukrainą, kuri šiuo metu patiria suintensyvėjusias Rusijos dronų ir raketų atakas.
M. Whitakeris nurodė, kad šiuo klausimu vyksta diskusijos – JAV svarsto galimybę parduoti Ukrainai savo karinėse atsargose jau turimas „Patriot“ sistemas.
„Niekada neketiname Jungtinėms Valstijoms sudaryti nepalankios strateginės padėties ir pasirūpinsime, kad turėtume viską, ko mums reikia“, – pareiškė jis.
„Kartu, manau, visi pripažįstame, kad šiuo metu Ukrainai beviltiškai ir nedelsiant reikia karinių pajėgų mūšio lauke ir siekiant apsaugoti savo miestus“, – pridūrė JAV pasiuntinys prie NATO.
Taip pat svarstomi alternatyvūs sprendimai – siūloma, kad Europos valstybės jau dabar perduotų savo sistemas Ukrainai, o JAV joms vėliau pirmumo tvarka tiektų pakaitines.
Šmyhalis paskirtas Ukrainos gynybos ministru
Ukrainos Aukščiausioji Rada buvusį ministrą pirmininką Denysą Šmyhalį paskyrė naujuoju šalies gynybos ministru. Už jo paskyrimą balsavo 267 parlamentarai.
D. Šmyhalis nuo 2020 m. kovo vadovavo Ukrainos vyriausybei. Jis išbuvo poste ilgiau nei penkerius metus – ilgiausiai nepriklausomos Ukrainos istorijoje.
Trečiadienį Aukščiausioji Rada pritarė D. Šmyhalio atsistatydinimui. Automatiškai su juo atsistatydino visa vyriausybė.
Parlamentas ketvirtadienį balsavo už tai, kad Ukrainos ministre pirmininke būtų paskirta Julija Svyrydenko. Ji iki šiol ėjo vicepremjerės pareigas.
Šveicarijai „Patriot“ sistemų teks palaukti
Naujų „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimas Ukrainai atsilieps Šveicarijai. Penkios Berno užsakytos „Patriot“ sistemos negalės būti pristatytos kaip planuota – 2027 ir 2028 metais, pranešė Šveicarijos gynybos ministerija. Atitinkamos informacijos esą sulaukta iš JAV partnerių. Naujos datos, kada sistemos galėtų būti perduotos, ministerija nenurodė.
„JAV nori vėl stipriau remti Ukrainą ir toms šalims, kurios dabar perduos ginklų sistemas Kyjivui, sudarys galimybes greitai įsigyti naujas“, – nurodoma ministerijos pranešime.
Be kita ko, Vokietija nori perduoti sistemas Ukrainai, už kurias tada sulauks naujų. Prieš metus JAV jau pranešė Šveicarijai, kad taip pat užsakytos „Patriot“ raketos bus perduotos vėliau nei planuota. Tai taip pat argumentuota parama Ukrainai.
Šveicarija 2022 m. užsisakė penkias „Patriot“ sistemas. Jų pristatymas turėjo prasidėti 2026 m. ir būti baigtas 2028-aisiais. Liepos 16 d. Pentagonas informavo Šveicariją, kad ir ši bus paveikta naujos prioritizavimo tvarkos ir kad jai skirtos ginkluotės tiekimas bus pavėlintas.
Rusija po serijos sprogimų Baltijos jūros uostuose vykdys laivų povandenines patikras
Rusija skyrė daugiau kaip 3 mlrd. rublių (39,5 mln. JAV dolerių) laivų, atplaukiančių į jos Baltijos jūros uostus, povandeninėms patikroms po serijos nepaaiškinamų sprogimų, pažeidusių tanklaivius, trečiadienį pranešė valstybinė bendrovė „Rosmorport“, ketvirtadienį pranešė „The Moscow Times“.
„PortNews“ duomenimis, „Rosmorport“ paskelbė konkursą, kurio tikslas – sudaryti sutartis dėl patikrų didžiausiuose uostuose, įskaitant Sankt Peterburgo, Ust-Lugos, Kaliningrado ir kitus Leningrado srities uostus.
Pagal konkursą rangovams bus pavesta aptikti prie laivų korpusų galimai esančius pašalinius objektus, įskaitant sprogmenis. Bus tikrinami įvairūs povandeniniai laivų komponentai naudojant sonarinę įrangą ir bepiločius povandeninius aparatus.
„Rosmorport“ konkursą paskelbė po to, kai į Rusijos uostus atplaukę tanklaiviai nukentėjo nuo kelių paslaptingų sprogimų. Nuo 2025 m. pradžios šeši laivai, prisišvartavę Rusijos ar aplinkiniuose uostuose, patyrė sprogimus.
Naujausias toks incidentas įvyko liepos 6 d., kai sprogimas apgadino amoniako tanklaivį „Eco Wizard“, jam prisišvartavus didžiausiame Rusijos Baltijos jūros uoste Ust-Lugoje. Rusijos teisėsaugai artimas „Telegram“ kanalas „Baza“ pranešė, kad galima sprogimo priežastis – sabotažo aktas.
Incidentų yra buvę net Libijoje, Turkijoje ir Italijoje, per juos nukentėdavo tanklaiviai, gabenantys naftą ar chemines medžiagas.
Ekspertas apie atskleistus Rusijos planus: „Bus mėsmalė“
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Sergijus Grabskis įvertino išaiškėjusius Rusijos planus fronte. Jis pažymėjo, kad šiuo metu rusai sutelkė pagrindines pajėgas puolimui Pokrovsko ir Konstantynivkos kryptimis. Ten, pasak S. Grabskio, situacija yra ypač sudėtinga.
Tai jis komentavo „Radio NV“ eteryje, rašo UNIAN.
„Priešas išmoko pamokas po Bachmuto, Avdijivkos puolimų. Todėl dabar jis bando veikti kompleksiniu būdu. Priešas sulaiko mūsų pajėgas fronto linijoje... Mūsų logistikos komunikacijos, kurios aprūpina Pokrovską yra priešo dronų taikiniu. Tai labai apsunkina mūsų karių, kurie ten gina fronto pozicijas, aprūpinimą“, – sakė ekspertas.
„Bus mėsmalė“
S. Grabskis pažymėjo, kad prie Bachmuto rusai įsitraukė į sunkius gatvių mūšius, bandydami prasiveržti per miestą, todėl patyrė didelių nuostolių. Tuo tarpu prie Avdijivkos jų taktika buvo visiškai kitokia.
Ekspertas tikina, kad Pokrovske okupantai „nori žaisti tą patį žaidimą“, tačiau įsitraukti į „gatvių mūšius“ Rusijai bus kritiškai nenaudinga.
„Tai bus tiesiog kruvina mėsmalė abejose pusėse, kuri pareikalaus daug aukų. Jei neturime kito pasirinkimo, turime laikytis. Rusams tai reiškia puolimo tempo praradimą. Kad ir koks lėtas tas tempas bebūtų būtų, jis vis tiek yra pastebimas“, – teigia ekspertas.
Ukrainos parlamentas patvirtino naująją Julijos Svyrydenko vyriausybę
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino naująją Julijos Svyrydenko vyriausybę, pranešė ukrainiečių portalas „Ukrajinska pravda“ ir visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
Aukščiausioji Rada 253 balsais pritarė prieš kelias valandas patvirtintos premjerės J. Svyrydenko pateiktam ministrų kabineto sąrašui.
Mykola Fedorovas tapo pirmuoju vicepremjeru, skaitmeninės transformacijos ministru, Tarasas Kačka bus vicepremjeras Europos ir euroatlantinės integracijos klausimais, Hermanas Haluščenka – teisingumo ministras.
Svitlana Hrynyčuk paskirta energetikos ministre, Oleksijus Sobolevas – ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministru, o Denysas Uliutinas – socialinės politikos ir vienybės ministru.
Savo pareigas išlaiko Oleksijus Kuleba, kuris iki šiol ėjo vicepremjero atstatymo klausimais bei bendruomenių ir teritorijų plėtros ministro pareigas, Ihoris Klymenka, vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijai, Oksenas Lisovas, švietimo ir mokslo ministras.
Viktoras Liaško lieka sveikatos apsaugos ministru, Natalija Kalmykova – veteranų reikalų ministre, Serhijus Marčenka – finansų ministru, o Matvijus Bidnas – jaunimo ir sporto ministru.
Dėl gynybos ir užsienio reikalų ministrų bus balsuojama atskirai vėliau, nes jų kandidatūras teikia prezidentas. Volodymyras Zelenskis pasiūlė buvusį premjerą Denysą Šmyhalį į gynybos ministro pareigas, o Andrijų Sybihą siūlo palikti užsienio reikalų ministro poste.
Ekonomikos ministerijai iki šiol vadovavusi ir vicepremjerės pareigas ėjusi 39-erių J. Svyrydenko ministro pirmininko kėdėje ketvirtadienį pakeitė D. Šmyhalį, dirbusį nuo 2020-ųjų.
Socialiniame tinkle „X“ J. Svyrydenko pareiškė, kad jai didelė garbė perimti Ukrainos vyriausybės vairą.
„Mūsų vyriausybė siekia, kad Ukraina tvirtai stovėtų ant savo pamatų – karinių, ekonominių ir socialinių. Mano pagrindinis tikslas – realūs, teigiami rezultatai, kuriuos kiekvienas ukrainietis pajustų kasdieniame gyvenime. Karas neleidžia delsti. Turime veikti greitai ir ryžtingai“, – sakė ji.
Naujoji premjerė nurodė, kad artimiausiais mėnesiais jos komandos prioritetas bus „patikimas kariuomenės aprūpinimas, ginklų gamybos plėtra šalies viduje ir mūsų gynybos pajėgų technologinės galios stiprinimas“.
Ryšiai JAV
V. Zelenskis apie artėjančius pokyčius vyriausybėje paskelbė pirmadienį.
J. Svyrydenko yra viena iš valstybės pareigūnų, prisiimančių naujas pareigas Ukrainos vyriausybėje, prezidentui pertvarkant kabinetą, siekiant įkvėpti karo išvargintą tautą ir paskatinti vidaus ginklų gamybą, ketvirtus metus tęsiantis Rusijos invazijai.
Tačiau šalyje kabineto pertvarkymas nelaikomas itin dideliu pokyčiu, nes Ukrainos lyderis ir toliau kliaujasi pareigūnais, kurie įrodė savo darbų veiksmingumą ir lojalumą per kelerius karo metus.
D. Šmyhalio ir jo vyriausybės atsistatydinimą Aukščiausioji Rada patvirtino trečiadienį.
Šiais metais J. Svyrydenko išgarsėjo per įtemptas derybas dėl sandorio dėl naudingųjų iškasenų, kurios vos nesužlugdė Kyjivo ir jo svarbiausių karinių sąjungininkių JAV ryšių.
Šis sandoris buvo esminis šį vasarį įvykusio V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) viešo ginčo elementas.
Tačiau netrukus po to J. Svyrydenko išvyko į Vašingtoną finalizuoti susitarimo, kuris, kaip tikėjosi daugelis ukrainiečių, nuramins D. Trumpą ir užtikrins svarbią JAV paramą Kyjivui.
„Ji buvo pagrindinis ir vienintelis asmuo, vedęs šias derybas. Jai pavyko užkirsti kelią jų žlugimui“, – sakė Tymofijus Mylovanovas, buvęs ekonomikos ministras, dirbęs kartu su J. Svyrydenko.
T. Mylovanovas, kuris dabar vadovauja Kyjivo ekonomikos mokyklai, teigė, kad J. Svyrydenko pirmenybę teikė ramiam požiūriui į politiką ir vengė konfrontacijų.
Įstatymų leidėjai ir kolegos ją apibūdina kaip darbščią lyderę, kuri yra žinoma dėl lojalumo prezidento kanceliarijai.
Be to, V. Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad naująja Ukrainos ambasadore JAV pasirinko Olhą Stefanišyną.
Ukrainos prezidentui pertvarkant vyriausybę, šią savaitę ji paliko teisingumo ministrės postą.
Šią savaitę pranešta, kad Ukrainos ambasadoriaus JAV postas turėjo atitekti darbą baigusiam gynybos ministrui Rustemui Umerovui, tad O. Stefanišynos paskyrimas yra netikėtas.
Artėja didelio masto puolimas: Rusija prie fronto linijos sutelkė 160 tūkst. karių
Ukrainos kariuomenės duomenimis, prie fronto linijos Rusija jau sutelkė apie 160 tūkst. karių, todėl manoma, kad Rusija gali pradėti didelio masto vasaros puolimą jau artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
Pastarosiomis savaitėmis rusų pajėgos pažengė keliuose ruožuose – Pokrovsko, Konstantynivkos ir Kupjansko srityse, praneša CNN.
Jei puolimas vyks pagal planą, pavojus iškils trims pagrindiniams Ukrainos atramos taškams rytų fronte.
Be to, Ukrainos karo vadai įspėja, kad jei priešas prasiverš per Rodynską, Ukrainos kariai šioje teritorijoje gali būti apsupti – kaip tai nutiko Avdijivkoje.
CNN pažymi, kad Vladimiras Putinas turi 50 dienų – tiek laiko Donaldas Trumpas skyrė iki antrųjų sankcijų Rusijai įvedimo. Per šį laikotarpį Kremlius gali sustiprinti spaudimą fronte.
Zelenskis naująja ambasadore JAV pasirinko teisingumo ministrę
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad naująja Ukrainos ambasadore JAV pasirinko Olhą Stefanišyną.
Ukrainos prezidentui pertvarkant vyriausybę, šią savaitę ji paliko teisingumo ministrės postą.
„Pasirašiau dekretą dėl Olhos Stefanišynos paskyrimo Ukrainos prezidento specialiąja atstove bendradarbiavimui su Jungtinėmis Valstijomis plėtoti“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis.
Rusija sako užėmusi tris ukrainiečių gyvenvietes trijose atskirose fronto linijos atkarpose
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad užėmė dar tris ukrainiečių gyvenvietes trijose atskirose fronto linijos atkarpose ir, nepaisydama JAV raginimų nutraukti karą, plečia savo vasaros puolimą.
Ukraina kol kas nekomentavo Maskvos teiginių.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad kariuomenė užėmė Popiv Jarą rytinėje Donecko srityje, Dehtiarnę šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir Kamianskę pietinėje Zaporižios srityje.
Ukraina siekia per pusmetį išplėsti vietinę ginklų gamybą, kad patenkintų iki 50 proc. poreikių
Naujoji Ukrainos vyriausybė, kuri, kaip tikimasi, bus patvirtinta ketvirtadienį, stengdamasi atremti Rusijos invaziją, sieks per artimiausią pusmetį išplėsti vietinę ginklų gamybą, kad patenkintų pusę savo gynybos poreikių, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak V. Zelenskio, vietinė ginklų gamyba jau dabar patenkina maždaug 40 proc. Ukrainos gynybos poreikių. Tačiau didėjant netikrumui, kiek dar ginklų siuntų gali suteikti Vakarų šalys ir kaip greitai, Ukraina nori dar padidinti vietinę ginklų gamybą ir išplėsti smūgius Rusijos teritorijoje.
Ukraina atveria karinę tarnybą vyresniems nei 60 metų savanoriams
Ukraina priėmė įstatymą, leidžiantį vyresniems nei 60 metų piliečiams savanoriškai stoti į ginkluotąsias pajėgas, pranešė Lenkijos televizija.
Įstatymui, priimtam po antrojo svarstymo parlamente, kai ketvirtus metus Rusijos puolimą atremianti šalis siekia sustiprinti savo gretas, pritarė 306 įstatymų leidėjai.
Įstatymas leidžia asmenims, vyresniems nei šaukimo į karinę tarnybą amžiaus, stoti į tarnybą pagal sutartį, jei jie atitinka sveikatos standartus ir gauna karinio dalinio vado pritarimą.
Lenkija pareiškė Rusijai, kad ataka prieš jos gamyklą Ukrainoje pažeidė tarptautinę teisę
Rusija, dronais atakavusi Ukrainoje esančią Lenkijos gamyklą, pažeidė tarptautinę teisę, Maskvai pareiškė Varšuva.
Rusijos dronai naktį iš antradienio į trečiadienį atakavo Lenkijos valdomą „Barlinek“ medinių grindų gamyklą Vinycios mieste, Ukrainos vidurio vakaruose, ir padarė didelę žalą, dėl kurios gamykla negalės veikti mažiausiai pusę metų.
„Vakar Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė Rusijos Federacijos ambasados atstovui, kad ataka prieš Vinycioje esančią „Barlinek“ bendrovės gamyklą, kuri yra Lenkijos nuosavybė ir užsiima tik civiline gamyba, yra tarptautinės teisės pažeidimas“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle X parašė ministerijos atstovas Pawelas Wronskis.
Per ataką buvo sužeisti septyni žmonės, du iš jų patyrė sunkius sužalojimus.
Į gamyklą smogta per didžiulę Rusijos nepilotuojamų orlaivių bangą, kai Rusija paleido į Ukrainą 400 dronų.
Trečiadienį P. Wronskis sakė, kad į Vinycią buvo nukreipti 28 dronai, 18 jų buvo numušti. Tačiau, pasak jo, penki pataikė į Lenkijos gamyklą.
„Viskas rodo, kad gamykla buvo numatytas taikinys, išpuolis nebuvo atsitiktinis“, – sakė jis ir pridūrė, kad nė vienas sužeistasis nebuvo Lenkijos pilietis.
„Barlinek“ yra viena didžiausių medinių grindų gamintojų Europoje, Vinycioje yra viena iš trijų įmonės gamyklų.
Ukrainos parlamentas patvirtino naująją premjerę
Po didelių pertvarkymų liepos 17 d. Ukrainos parlamentas balsavo už Julijos Svyrydenko paskyrimą naująja premjere, rašo „Kyiv Independent“.
39-metė ekonomistė J. Svyrydenko anksčiau ėjo ekonomikos ministrės pareigas.
Naujoji Ukrainos premjerė buvo patvirtinta 262 balsais, 22 balsavo prieš, 26 susilaikė.
Ekonomikos ministerijai iki šiol vadovavusi J. Svyrydenko ministro pirmininko kėdėje keičia Denysą Šmyhalį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie artėjančius pokyčius vyriausybėje paskelbė pirmadienį. Jis sakė, kad D. Šmyhaliui paves vadovauti Gynybos ministerijai.
NATO ketina kuo greičiau pristatyti „Patriot“ sistemas į Ukrainą
Šiuo metu NATO rengiasi skubiai perduoti Ukrainai papildomas „Patriot“ oro gynybos sistemas. Apie tai pranešė NATO vyriausiasis vadas, rašoma „Reuters“.
Rusija perdavė Ukrainai 1000 žuvusių kareivių kūnus
Ketvirtadienį Rusija perdavė Ukrainai 1000 žuvusių kareivių kūnus, tai padaryta pagal susitarimą, pasiektą per praėjusį mėnesį vykusias abiejų šalių derybas, socialiniuose tinkluose pranešė vyriausiasis Maskvos derybininkas.
„Po Stambule pasiektų susitarimų šiandien Ukrainai buvo perduota dar 1000 Ukrainos kareivių kūnų“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Rusijos derybininkas ir Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis.
Rusai per vieną dieną pražudė 3 Ukrainos Donecko srities gyventojus, dar 29 sužeidė
Liepos 16 d. Rusijos kariuomenė pražudė tris Ukrainos Donecko srities gyventojus, o dar 29 žmonės buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, rusai du žmones pražudė Dobropilioje, o vieną – Zaričnėje. Per dieną sužalojimų patyrė dar 29 žmonės.
Regiono valstybinės administracijos vadovas pabrėžė, kad į bendrą nuo rusų Donecko srityje nukentėjusių žmonių skaičių (3 357 žuvusieji ir 7 583 sužeistieji) neįtrauktos aukos Mariupolyje ir Volnovachoje.
Medvedevas siunta: Rusija gali smogti prevencinį smūgį Vakarams
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Vakarus visiško karo prieš Rusiją pradėjimu ir pareiškė, kad Maskva turėtų atsakyti visomis turimomis priemonėmis, o prireikus – smogti prevenciškai, praneša naujienų agentūra TASS.
„Turime elgtis atitinkamai, atsakyti visapusiškai ir, jei reikės, pradėti prevencinius smūgius“, – cituojamas D. Medvedevas.
Vis dėlto tame pačiame interviu D. Medvedevas, einantis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, atmetė Vakarų pareigūnų teiginius, esą Rusija gali pulti Europą.
„Priminsiu, kad mūsų prezidentas aiškiai pareiškė – Rusija neturi ketinimų kariauti su NATO ar pulti Europą, – pridūrė jis.
Antradienį D. Medvedevas pareiškė, kad Maskvai „nerūpi“ JAV prezidento Donaldo Trumpo Kremliui pateiktas „teatrališkas ultimatumas“, kuriame šis pagrasino Rusijai „griežtais tarifais“, jei per 50 dienų nebus pasiektas taikos susitarimas su Ukraina, rašo „Sky News“.
Rusijos komunistų partija ketina pateikti pasiūlymą šalies ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui – įvesti mokestį maitinimo įstaigoms, siūlančioms patiekalus iš Rusijai „priešiškų“ šalių, pranešė „Deutsche Welle“.
Partijos pirmininkas Sergejus Malinkovičius tai sakė trečiadienį paskelbtame interviu leidiniui „Abzac“.
„Neteisinga propaguoti Rusijai priešiškų šalių virtuvę. Juk tos šalys nepadeda vystytis rusiškų patiekalų restoranams, iš esmės jų ten ir nėra“, – sakė S. Malinkovičius.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų „diskredituoti“ restoranus, siūlančius Italijos, Prancūzijos, Pietų Korėjos, Japonijos, Ispanijos ir Vokietijos patiekalus.
Jo teigimu, Prancūzija, Vokietija ir Italija aktyviai pasisako prieš Rusiją, o „Japonija jau seniai kėsinasi į mūsų teritorijas“.
Trumpas tvirtino, kad „Patriot“ jau iškeliavo į Ukrainą: Vokietija teigia apie tai nieko nežinanti
Vokietijos vyriausybė paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, esą pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos jau keliauja iš Vokietijos į Ukrainą.
Per Rusijos dronų ataką Dnipre žuvo 1 žmogus, dar 5 sužeisti
Dnipro mieste per Rusijos dronų ataką, žuvo 1 žmogus, dar 5 buvo sužeisti. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, rašo „Ukrinform“.
Pasak jo, naktį oro gynybos pajėgos sunaikino 22 Rusijos bepiločius orlaivius, tačiau dalis jų vis tiek pataikė į taikinius.
Masinė rusų ataka buvo nukreipta į Dnipro miestą. Žuvo vienas žmogus, dar penki buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų – 35, 37, 40 ir 52 metų vyrai, visi paguldyti į ligoninę. Trys iš jų yra sunkios būklės. 70-metis vyras gydomas ambulatoriškai, pažymėjo S. Lysakas.
Taip pat kilo keli gaisrai, apgadinti įmonių pastatai.
Rusija praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 190 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 17 d. Rusijos kariuomenė per karą prieš Ukrainą neteko maždaug 1 038 650 karių, įskaitant dar 1 190 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos pajėgos per praėjusią parą neteko 11 029 tankų (+4), 22 996 šarvuotųjų kovos mašinų (+1), 30 438 artilerijos sistemų (+43), 1 440 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 1 197 oro gynybos sistemų (+1), 421 lėktuvo, 340 sraigtasparnių, 46 414 bepiločių orlaivių (+250), 3 491 kruizinės raketos, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 55 383 automobilių (+154) ir 3 932 specialiosios technikos vienetų.
Karo veteranas: Ukraina turi nustoti tikėti Trumpo „terminais“
Ukrainiečiai turėtų nustoti tikėti vadinamaisiais JAV prezidento Donaldo Trumpo „terminais“, kuriuos jis nustato karo Ukrainoje pabaigai. Tokią nuomonę televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje išsakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykijus, rašo „Unian“.
„Kalbame apie žmogų, kuris sakė sustabdysiantis šį karą per 24 valandas nuo inauguracijos. Vėliau prie tų 24 valandų pridėjo dar 100 dienų – ir jos jau praėjo“, – teigė J. Dykijus.
Jis pažymėjo, kad dabar tas pats žmogus paskelbė naują terminą – „50 dienų“. „Pasakė: „50 dienų.“ O kas toliau? O toliau – nieko“, – pabrėžė jis.
J. Dykijus mano, kad šiuo metu reikėtų koncentruotis į realių veiksmų planų įgyvendinimą, kurie padėtų pasiekti pergalę prieš Rusiją.
Trumpo „50 dienų“ terminas
Liepos 14 d. JAV prezidentas D. Trumpas pateikė ultimatumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, pagrasindamas įvesti antrinius muitus Rusijai ir jos partneriams, jei per 50 dienų nebus pasiektas susitarimas dėl karo Ukrainoje pabaigos.
D. Trumpas sakė, kad V. Putinas jį nuvylė, nes atsisakė sutikti su ugnies nutraukimu.
Naujoji D. Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu labiau primena paramos imitaciją. Kaip rašo leidinys „Foreign Policy“, garsūs D. Trumpo pareiškimai dėl Ukrainos neturi jokios apčiuopiamos strategijos.
Kelloggas įvertino Ukrainos potencialą: „Jie pirmauja“
JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas apsilankė Ukrainos gynybos įmonėse, kuriose kuriami bepiločiai orlaiviai. Savo „X“ paskyroje jis labai palankiai įvertino šalies potencialą naujo tipo kare.
Toured some of Ukraine’s defense base with @AKamyshin, @H_Smetanin, and @NePrytuliatysa. I saw firsthand how Ukrainian-made drones are being built and developed. Incredible innovation, especially with drones. In this new age/type of war, they lead. Their speed of innovation and… pic.twitter.com/KvZclKee5u
— Keith Kellogg (@generalkellogg) July 16, 2025
Rusija skundžiasi dėl masinės Ukrainos dronų atakos: taikiniais tapo Maskva ir Sankt Peterburgas
Rusijos žiniasklaida ir pareigūnai pranešė, kad naktį įvairiuose regionuose buvo pastebėti artėjantys Ukrainos dronai. Ukrainos kariuomenei pradėjus plataus masto bepiločių orlaivių atakas prieš vakarinius Rusijos regionus, buvo taikomasi ir į Maskvą ir Sankt Peterburgą, rašo „Kyiv Independent“ ir pabrėžia, jog negali patikrinti Rusijos teiginių.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad nuo 2 iki 3 val. ryto vietos laiku Rusijos oro gynybos pajėgos numušė tris sostinės link skridusius dronus. Pasak S. Sobianino, į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos, tačiau apie aukas ar padarytą žalą nepranešama.
Sankt Peterburge Pulkovo oro uostas laikinai sustabdė veiklą 5 val. vietos laiku, kaip pranešė „Rosaviacija“ – tikėtina, dėl artėjančių dronų.
Rusijos oro uostai dažnai laikinai stabdo skrydžius dėl Ukrainos atakų. Dėl šio sustabdymo, kaip teigiama, buvo atidėtas mažiausiai dešimties skrydžių išvykimas.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad dronai buvo numušti naudojant elektroninės kovos sistemas į rytus nuo Sankt Peterburgo.
Arčiau fronto linijos esančios Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas informavo, kad per Ukrainos dronų ataką Belgorodo mieste žuvo vienas žmogus, dar šeši buvo sužeisti. Vienas asmuo taip pat sužeistas kitur regione.
Voronežo mieste, pasak Rusijos „Telegram“ kanalų, dronas pataikė į gyvenamąjį namą ir sužeidė tris vaikus. Regiono gubernatorius Aleksandras Gusevas teigė, kad regione buvo numušti mažiausiai penki dronai.
Ukraina reguliariai rengia dronų atakas Rusijos regionuose prie fronto linijos. Ukrainos kariuomenė kol kas nekomentavo šios plataus masto atakos.
Apie ją pranešta tuo metu, kai Rusija toliau intensyvina atakas Ukrainos miestuose. Naktį prieš tai Rusijos pajėgos paleido dronų ir raketų bangas visoje Ukrainos teritorijoje, dėl ko įvairiuose regionuose, įskaitant toliau nuo fronto nutolusias vakarinės dalies sritis, kilo rimti elektros tiekimo sutrikimai bei buvo aukų.
Praėjusią savaitę prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija į Ukrainą paleido 1,8 tūkst. tolimųjų dronų. Rekordinė savaitės ataka įvyko liepos 9 d., kai Rusijos pajėgos paleido 728 „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, taip pat 7 „Kh-101“ arba „Iskander-K“ sparnuotąsias raketas ir 6 „Kinzhal“ tipo orlaiviais paleidžiamas balistines raketas.
Rusijos atakoms intensyvėjant, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi 50 dienų laiko sudaryti taikos susitarimą, kitaip Maskvai grės griežti muitai iš Vašingtono.
Liepos 16 d. D. Trumpas taip pat paskelbė, kad į Ukrainą jau siunčiamos JAV „Patriot“ oro gynybos sistemos, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo pristatytas naujas NATO koordinuojamas ginklų tiekimo Ukrainai planas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Debilai patys pradejo ir skundziasi matai urodai..
JAV generolas: NATO gali „nušluoti“ Kaliningradą nuo žemės paviršiaus
Prireikus NATO yra pajėgi užimti Kaliningrado sritį per itin trumpą laiką, pareiškė JAV sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Christopheris Donahue, rašo „Defense News“.
C. Donahue pažymėjo, kad Kaliningradas yra maždaug 74 kilometrų pločio ir iš visų pusių apsuptas NATO valstybių.
„Mūsų pajėgos ir sąjungininkai gali jį nušluoti nuo žemės paviršiaus greičiau nei bet kada anksčiau“, – sakė jis Vokietijoje vykusioje JAV kariuomenės asociacijos „LandEuro“ konferencijoje.
Anot jo, siekdami atremti Rusijos grėsmę ir užtikrinti pasaulinio masto atgrasymą, JAV kariuomenė ir jos NATO sąjungininkai pradeda įgyvendinti naują „Rytų flango atgrasymo linijos“ planą. Tikslas – stiprinti sausumos kariuomenės pajėgumus ir skatinti karinės pramonės bendradarbiavimą.
NATO ir sąjungininkės skubiai kuria standartizuotas skaitmenines sistemas, bendras paleidimo sistemas ir debesų kompiuterijos pagrįstą koordinavimą.
Regioniniai planai rengiami jau kurį laiką. JAV kariuomenė kartu su NATO pirmiausia dėmesį skiria Baltijos valstybėms, kur, anot C. Donahue, kyla didžiausia Rusijos grėsmė.
„Sausumos sritis netampa mažiau svarbi, ji tampa vis svarbesnė. Dabar galima užimti jūrą nuo žemės. Visi šie dalykai vyksta Ukrainoje“, – atkreipia dėmesį C. Donahue, tikindamas, kad NATO pajėgų buvimas Rytų flange darosi vis svarbesnis.
NATO vadovas įspėja dėl Rusijos grėsmės
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino aljanso narius ruoštis galimam karui su Rusija per „keturis–penkis metus“.
„Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, gali įvykti ir mums“, – pabrėžė jis.