Argentinos prezidentė Cristina Kirchner į valdžią atėjo lygiai prieš metus, būdama šlovės viršūnėje. Jos nuosmukis buvo netikėtai staigus.
Prarastas populiarumas
Svarbiausia buvo ne tai, kad ji buvo išrinkta, o jos karūnavimas: C. Kirchner prieš metus, lyg kokia politikos karalienė, lengvai tapo Argentinos prezidente ir buvo laikoma įtakingiausia Lotynų Amerikos moterimi, rašo „Respublika“.
„Karalienė Cristina“, kaip ji buvo praminta, laimėjo triuškinančią pergalę vien pažadėjusi pakelti ekonomiką, ir tai suteikė argentiniečiams optimizmo ir pažadino jų pasididžiavimą. Po dvylikos mėnesių viskas pasikeitė. C. Kirchner yra visiškai nepopuliari ir slegiama besikaupiančių problemų, kurios apkartino jos valdymą ir šalies nuotaiką bei paskatino jos staigų kritimą iš šlovės viršūnės.
Šį mėnesį paaiškėjo, kad bus ir daugiau blogų įvykių: atsinaujino ūkininkų streikas, ekonomikoje tvyro visiška sumaištis, į viešumą iškilo nelojalus viceprezidento elgesys ir pasklido nemalonių įtarimų dėl pinigų prikimšto lagamino.
Šią savaitę Argentinos akcijų rinka smuko ir pasiekė tokį lygį, kaip prieš penkerius metus, kai Vyriausybė paskelbė ketinimą nacionalizuoti valstybės pašalpų fondus. Ir visa tai lėmė, kad prezidentės reitingas nukrito daugiau kaip 30 proc.
Koją pakišo ekonomika
„Didžiausia problema yra infliacija, – sako Kongreso narė Victoria Donda, atstovaujanti kairiajai „Libres del Sur“ partijai. – Dabar žmonės turi darbus, bet neuždirba tiek, kad galėtų patenkinti pagrindinius savo poreikius“.
C. Kirchner administraciją oponentai kaltina Argentinos ekonomikos sugriovimu, nepriklausomai nuo pasaulinio nuosmukio, ir tuo, kad ji sukėlė dar daugiau painiavos savo politinėmis klaidomis. „Argentinos krizė yra ne finansinė ar ekonominė, o politinė“, – sako opozicinės Pilietinės koalicijos partijos narė Maria Eugenia Estenssoro.
55 metų prezidentė, kuri atsisako duoti interviu, ėmėsi ginti savo reputaciją ir pradėjo aršius atsakomuosius puolimus. Ji apkaltino ūkininkus perversmo organizavimu, žiniasklaidą – informacijos iškraipymu, o Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) – grasinimais susidoroti.
Bėdą pranašavo praėjusių metų triumfas. Opozicija įsitikinusi: C. Kirchner pergalę laimėjo dėl savo vyro Nestoro protekcijos. Jis buvo populiarus prezidentas, pasitraukęs iš posto tada, kai Argentina ėmė atsigauti po 2001 m. ekonominio nuosmukio.
Ūkininkų antausis
Žavioji pirmoji ponia priminė Evitą Peron ir Hilary Clinton, tačiau dėl savo triuškinamos pergalės turėjo dėkoti aršiai opozicijai. Ekonominė padėtis buvo prastesnė, nei atrodė, ir analitikai teigė, kad infliacija greičiausiai buvo trigubai didesnė, nei oficialiai skelbiami 9 proc. Dėl to, kaip teigiama, buvo kalta sukčiaujanti Vyriausybė.
Tačiau C. Kirchner įsikibo šio skaičiaus, prarado pasitikėjimą bei finansų ministrą ir paskatino ūkininkų pasipriešinimą, pakėlusi mokesčius pagrindinei Argentinos eksporto prekei – sojai, šitaip siekdama užkamšyti biudžeto skyles.
Keturis mėnesius trukęs ūkininkų streikas baigėsi žeminama Vyriausybės kapituliacija ir atgaivino nerimą, kad nestabilumas, kuris persekiojo šalį pusę amžiaus, vėl sugrįžo. Ūkininkai, negalėdami pamiršti patirtų nuoskaudų, įspėjo dėl galimų tolesnių streikų, kurie dar labiau žlugdys eksportą. Rekordinė sausra nusiaubė derlių ir ganyklas.
Šalies finansinė padėtis taip pat pakriko, skolai išaugus iki 95 mlrd. JAV dolerių (257 mlrd. litų), arba 56 proc. BVP. Norėdama pagerinti rinkos padėtį, C. Kirchner praėjusį mėnesį kreipėsi su netikėtais pasiūlymais į obligacijų savininkus bei Paryžiaus klubo kreditorius.
„Respublikos“, „The Guardian“ inf.
