Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Po parlamento rinkimų Norvegija suka į dešinę, o laimėjusių konservatorių laukia sunkus uždavinys – sudaryti veiksmingą koaliciją, kurioje dalyvaus ir populistai, pasisakantys prieš imigrantus.
Naftos turtingos Norvegijos ekonomiką lydi sėkmė, pasaulinės krizės smūgis paliko tik menkus įbrėžimus, bet, rinkėjų nuomone, valdžia užsnūdo ant gerovės laurų. Vienas pagrindinių rinkimų kampanijos klausimų buvo, ar deramai naudojamas valstybinis naftos fondas, sudarantis 570 mlrd.
Tiesa, didelių priekaištų vyriausybei visuomenė neturi, bet greičiausiai po aštuonerių metų Darbo partijos valdymo jau norisi naujų lyderių.
„Niekam per Norvegijos politikos istoriją nepavyko laimėti trejų iš eilės rinkimų. Mums ši misija taip pat buvo per sunki“, – rinkimų rezultatus komentavo Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas.
Be ne ką lengviau ir rinkimus laimėjusių konservatorių lyderei Ernai Solberg, kuri šalyje vadinama „geležine Erna“ – jai teks suderinti keturių galimos koalicijos partnerių sunkiai suderinamas pozicijas.
„Rinkėjai mums suteikė mandatą reformų programai, kuri leis mažinti eiles sveikatos įstaigose, kelti žinių lygį mokyklose, greičiau tiesti kelius. Ir, svarbiausia, Norvegija taps iš tiesų konkurencinga ir ateityje išliks gerovės valstybė“, – teigė konservatorių lyderė E. Solberg.
Kad galėtų tai įgyvendinti, konservatoriai turi susitarti su mažesnėmis krikščionių demokratų ir liberalų partijomis, kurios ne itin simpatizuoja dar vienai galimai partnerei – pažangos partijai, pasisakančiai prieš imigrantus.
Kita vertus, mažumos vyriausybės Norvegijoje taip pat ne naujiena. Jos dirbo gana stabiliai: bent jau tiek, kad neprireikė pirmalaikių rinkimų. Rimtų derybų dėl koalicijos laukiama kitą savaitę.
