Nuo to laiko, kai liepos 25d. „WikiLeaks“ išplatino dokumentus apie Afganistano karą, organizacija visai pagrįstai kritikuojama už tai, kad paskelbė afganistaniečių, teikiančių armijai informaciją, vardus. Šie veiksmai sukėlė pavojų civiliams gyventojams. Tačiau ši organizacija nėra analogiška kriminalinei, kaip skelbia kai kurie kritikai. Taip pat jos elgesys nėra visiškai prieštaraujantis saugumo normoms. Priešingai – organizacija turi potencialą ateityje gelbėti civilių gyvybes karo zonose, jei bus priimti atitinkami elgesio standartai, skelbia žurnalas „Foreign Policy“.
Kol „WikiLeaks“ svarsto apie likusių 15,000 dokumentų paviešinimą, jie galėtų tuo pat metu pasiskolinti keletą pagrindinių etikos principų iš organizacijos, kuriai labiausiai oponuoja, t.y iš kariuomenės. Armijai – karas ne nusikaltimas, tačiau įstatymai neleidžia pulti teritorijų, negalvojant apie civilių aukas. Taikinius jie turi rinktis atsargiai. Ši elgesio taisyklė turi būti taikoma ir tokioms kaip „WikiLeaks“ organizacijoms, kurių tikslas informuoti apie padarytą blogį.
„WikiLeaks“ prisideda prie tarptautinės kareivių elgesio karo metu stebėtojų grupės, skatindama būtent tokio pobūdžio atsakomybę, kokią numato Ženevos konvencijos. Karo įstatymai reikalauja iš kareivių nepaklusti nelegaliems įsakymams bei pranešti apie vykdomus karo nusikaltimus, tačiau tikimasi, kad jie tokias problemas spręs su savo tiesioginiais viršininkais, be to, itin pabrėžiamas karių paklusnumas ir lojalumas. Kai tarnaujantieji nutaria prabilti, jie tegali tikėtis, kad bus gerbiamas jų privatumas ir, jog už atvirumą bus paskatinti, o ne nubausti.
„WikiLeaks“ galėtų tapti įrankiu, kuris padėtų individualiems kareiviams pranešti specifinius karo nusikaltimus, nesibaiminant sulaukti bausmės. Organizacija turi galingus siųstuvus keliose šalyse, taip pat atitinkamą techniką, leidžiančią iššifruoti paslėptą informaciją ir išlaikyti paslaptyje šaltinį. Pamąstykite, ką tai būtų galėję reikšti, pavyzdžiui, Abu Graibio kalėjimo Irake byloje. Kai seržantas Džozefas Darby pamatė savo buvusius bendramokslius kankinant kalinius 2004m., jis pranešė apie tai specialiam armijos daliniui, tiriančiam nusikaltimus armijoje. Nors jis ir norėjo likti neįvardintu šaltiniu, JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfieldas atskleidė jo duomenis, dėl ko seržantas susilaukė grasinimų mirtimi ir piktų laiškų. Tad nenuostabu, kad dauguma kitų šių įvykių Irako kalėjime liudininkų nutarė tylėti bijodami dėl tolimesnės karjeros. Šis atvejis ne vienintelis.
