Tuomet JAV reikalavo, kad Ukraina suteiktų JAV nuolatinę prieigą prie savo išteklių kaip kompensaciją už JAV karinę paramą. Tada buvo numatoma, kad JAV kontroliuos fondą, o jo pelnas bus išvežtas iš Ukrainos. Tačiau šie reikalavimai buvo panaikinti.
Kaip rašo „The Times“, Ukrainos komandos teigimu, jų sėkmės paslaptis buvo išlikti ramiais ir susikaupusiais bei sutelkti dėmesį į praktinius klausimus, o ne į politiką.
„Tai buvo ramūs pokalbiai, kaip filme apie mafiją“, – sakė Ukrainos ekonomikos viceministras Tarasas Kachka.
Pasak jo, pirmasis pasiūlymas buvo panašus į „teisinį eskizą“, pagrįstą JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytomis idėjomis.
„Mes pasakėme: „Gerai, bet negalima maišyti valstybės ir privačios teisės“. Mes uždavinėjome klausimu, stengėmės racionalizuoti visus šiuos dalykus, ir manau, kad mes tikrai gavome racionalius atsakymus“, – leidiniui „The Times“ kalbėjo T. Kachka.
Jis pridūrė, kad D. Trumpas darė didelį spaudimą, kad susitarimas būtų sudarytas greitai.
„Žinoma, mes matėme visus prezidento Trumpo įrašus „Truth Social“. Bet jei atmestume emocijas, tai tiesiog rodė didelį susidomėjimą, kad šis susitarimas būtų sudarytas čia ir dabar“, – pasakojo T. Kachka.
Jis pabrėžė, kad Ukraina „norėjo parodyti JAV, kad viskas iš tiesų skiriasi nuo jų bendravimo su rusais".
Kliūtys įgyvendinant susitarimą
Įsigaliojus susitarimui, Ukrainos ūkio ministerija turi naują užduotį – rasti pinigų, reikalingų jam įgyvendinti.
„Tai taps praktiškai įmanoma tik tada, kai Jungtinės Valstijos įneš pirmąjį įnašą. Mums reikia nuo 5 iki 10 milijardų dolerių investicijų – kritiškai svarbių žaliavų projektų įgyvendinimas reikalauja daug laiko ir labai didelių išlaidų.
Nauji projektai reikalauja, kad mes atliktume geologinę žvalgybą, parengtume preliminarų techninį ir ekonominį pagrindimą“, – sakė ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko interviu leidiniui.
„The Times“ pažymi, kad susitarimo sėkmė Ukrainoje priklauso nuo trijų veiksnių.
Be būtinų išankstinių JAV kapitalo investicijų, fondas gali veikti tik tuo atveju, jei Ukraina išgyvens karą su Rusija, o pelną jis gali gauti tik tuo atveju, jei įmonės bus įsitikinusios, kad jų objektai ir personalas nebus pažeidžiami Rusijos raketų.
„Jie toliau puola energetikos tinklus. Jie toliau puola gamybos pajėgumus. Jei norite sukurti gamybos objektą, akivaizdu, kad jį reikia apsaugoti. Štai kodėl mes vis dar ieškome priešraketinės gynybos“, – sakė J. Svyrydenko.
Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų
Gegužės 12 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl Ukrainos ir JAV vyriausybių susitarimo dėl Amerikos ir Ukrainos investicijų fondo atstatymui ratifikavimo.
Šis dokumentas turėtų atverti kelią dideliems investicijoms į Ukrainos ekonomiką, ypač į kritinę infrastruktūrą, pramonę ir nukentėjusių regionų atstatymą.
Tuo pat metu žiniasklaida pažymi, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų, kurį D. Trumpas sudarė su Ukraina, dar bent 101 metų neduos ypatingų rezultatų naudingųjų iškasenų gavyboje ir reikės milžiniškų privačių investicijų, kad projektai būtų įgyvendinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
