Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komitetas teigė, kad JK įvestos sankcijos „Wagner“ grupei yra nepakankamos, o britų pareigūnai padarė nedaug, kad stebėtų privačios kariuomenės veiklą už Ukrainos, kur ji kovojo kaip Rusijos invazinių pajėgų dalis, ribų.
„Leidimas toliau plėtoti tinklą kelia rimtą grėsmę JK ir jos sąjungininkų nacionaliniam saugumui“, – teigė komitetas, kurio nariai yra ir iš valdančiųjų, ir iš opozicinių partijų. Komitetas teigė, kad Britanija turėtų skubiai paskelbti „Wagner“ grupę teroristine organizacija, tačiau konservatorių vyriausybė iki šiol to daryti nenorėjo.
78 puslapių ataskaitoje komitetas teigė, kad „Wagner“, glaudžiai susijusi su Rusijos valstybe, veikia kaip „tarptautinė nusikalstama mafija, skatinanti korupciją ir grobstanti gamtinius išteklius“, ypač Afrikoje, kur ji remia kelis autoritarinius lyderius.
„Tai, kad į „Wagner“ tinklą pirmiausia žvelgiama per Europos prizmę, yra didelė klaida, ypač atsižvelgiant į jo geografinį paplitimą, jo veiklos poveikį Jungtinės Karalystės interesams toliau užsienyje ir į tai, kad jo turtas daugiausia kaupiamas Afrikoje“, – teigiama ataskaitoje, kurioje priekaištaujama, kad Britanija iki 2022-ųjų mažai dėmesio skyrė „Wagner“ grupei ir iki šiol mažai jo skiria grupės veiklai kitose nei Ukraina šalyse.
Komitetas teigė, kad „Wagner“ nuo 2014-ųjų vykdė karines operacijas mažiausiai septyniose šalyse: Ukrainoje, Sirijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane, Libijoje, Mozambike ir Malyje.
Įstatymų leidėjai teigė, kad „Wagner“ taip pat turi verslo interesų šiose šalyse, pavyzdžiui, vykdo pelningą aukso kasybos veiklą Centrinėje Afrikoje ir Sudane. Didelė dalis aukso iš Afrikos šalių neteisėtai išvežama į Rusiją.
„Wagner“ taip pat vykdė nekarinius veiksmus, pavyzdžiui, kišosi į rinkimus Zimbabvėje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Madagaskare ir Pietų Afrikoje, be to, yra įrodymų, kad grupuotė veikė ir kitose šalyse, teigė komitetas.
Įstatymų leidėjai paragino vyriausybę imtis greitesnių ir griežtesnių sankcijų su „Wagner“ susijusiems asmenims ir subjektams, o Britanijos baudžiamąsias priemones pavadino labai menkomis, palyginti su taikomomis Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos.
Įstatymų leidėjai paragino Britaniją padidinti pagalbos finansavimą pažeidžiamoms ir konfliktų draskomoms šalims, kad jos nebesikreiptų pagalbos į Rusiją ir „Wagner“. Jie teigė, kad sprendimas sumažinti JK tarptautinės pagalbos biudžetą nuo 0,7 proc. iki 0,5 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų turėtų būti kuo greičiau atšauktas.
Ataskaitoje, parengtoje remiantis žurnalistų, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų tyrimais, Rusijos ekspertų liudijimais ir buvusio „Wagner“ kovotojo parodymais, teigiama, kad grupės ateitis yra neaiški po to, kai praėjusį mėnesį jos bosas Jevgenijus Prigožinas surengė ginkluotą maištą. Po mažiau nei paros maištas buvo nutrauktas, sudarius susitarimą, pagal kurį „Wagner“ kariai turėjo išvykti į Baltarusiją.
Įstatymų leidėjai teigė, kad Britanija turėtų pasinaudoti painia situacija, kad sužlugdytų „Wagner“ tinklą.
„Po mėginimo įvykdyti perversmą praėjusį mėnesį neaišku, kaip ateityje pasireikš „Wagner“ tinklas“, – sakė komiteto pirmininkė Alicia Kearns (Ališa Kerns). – Tinklui esant labiausiai pažeidžiamam – ir laikrodžiui tiksint – laikas imtis veiksmų yra dabar.“
Užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Britanija „pritaikė griežtas sankcijas „Wagner“ grupei, įskaitant jos lyderį Jevgenijų Prigožiną ir kelis pagrindinius vadus, apribojo jų keliones ir įšaldė jų turtą“.
„Jungtinė Karalystė yra viena iš pagrindinių karinės pagalbos Ukrainai, kuri mūšio lauke kovoja su „Wagner“ pajėgomis, tiekėjų, – sakoma pranešime. – Mes ir toliau dirbame su savo sąjungininkais, kad atskleistume ir atremtume jų destabilizuojančią veiklą visame pasaulyje.“
