Venesuelos generalinis prokuroras kaltina JAV terorizmu
Po JAV operacijos Venesuelos sostinėje Karakase ir prezidento Nicolo Maduro sulaikymo Pietų Amerikos šalies generalinis prokuroras apkaltino Jungtines Valstijas terorizmu.
„Karinė operacija nepaskelbus karo ir be JT Saugumo Tarybos rezoliucijos yra neteisėta ginkluota teroristinio pobūdžio agresija“, – pareiškė generalinis prokuroras Tarekas Wiliamas Saabas. N. Maduro ir jo žmonos Cilijos Flores sulaikymas, be to, esą atitinka pagrobimo požymius.
JAV elitinių pajėgų kariai sulaikė N. Madurą savaitgalį per operaciją Karakase ir nugabeno jį į JAV. Čia jis pirmadienį pirmą kartą stojo prieš teismą Niujorke, kur bus teisiamas dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų.
T. W. Saabas pareikalavo nedelsiant paleisti N. Madurą. Jis taip pat paragino atitinkamą JAV teisėją nusišalinti, nes procesas prieš valstybės vadovą esą nėra jo kompetencijos sritis.
JAV sulaikant Maduro žuvo 55 Kubos ir Venesuelos kariai
Antradienį Kubos ir Venesuelos paskelbtais duomenimis, per JAV reidą, kurio tikslas buvo suimti Venesuelos lyderį Nicolą Maduro, žuvo penkiasdešimt penki šių dviejų Lotynų Amerikos sąjungininkių kariai.
Per tuos 12 metų, kai buvo valdžioje, N. Maduro, kaip ir jo pirmtakas Hugo Chavezas, savo apsaugai samdė specialius karius iš Kubos.
Meksikos prezidentė ragina JAV suteikti Nicolas Maduro teisingą teismą
Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum antradienį paragino Jungtines Valstijas užtikrinti, kad nuverstasis Venesuelos lyderis Nicolas Madurobbūtų teisiamas sąžiningai.
N. Maduro pirmadienį Niujorko teisme, praėjus dviem dienoms po to, kai jį Karakase sulaikė JAV pajėgos, nepripažino kaltės dėl prekybos narkotikais ir kitų kaltinimų.
„Dabar, kai prezidentas Maduro yra sulaikytas, prašome sąžiningo teismo proceso“, – žurnalistams Meksikoje sakė C. Sheinbaum.
„Galingieji gali elgtis kaip panorėję“: JT kritikuoja JAV veiksmus Venesueloje
JAV intervencija Venesueloje yra tarptautinės teisės pažeidimas ir dėl jos pasaulyje tapo mažiau saugu.
Anot naujienų agentūrų „Ukrinform“ ir „Reuters“, taip teigiama Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) pareiškime.
„Akivaizdu, kad ši operacija pažeidė pagrindinį tarptautinės teisės principą, pagal kurį valstybės neturi grasinti jėga ar naudoti jėgos jokios kitos valstybės teritorinio vientisumo ar politinės nepriklausomybės atžvilgiu“, – sakė vyriausioji OHCHR atstovė spaudai Ravina Shamdasani.
Ji pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė „turi susivienyti ir vieningai to pareikalauti“.
Atstovė spaudai pažymėjo, kad karinė intervencija kenkia tarptautinio saugumo struktūrai ir mažina kiekvienos šalies saugumą.
„Tai siunčia signalą, kad galingieji gali elgtis kaip panorėję“, – sakė ji.
Pasak R. Shamdasani, tik Venesuelos žmonės gali spręsti dėl savo ateities, o nestabilumas ir tolesnė militarizacija tik pablogins žmogaus teisių padėtį šioje šalyje.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, sausio 3 d. Jungtinės Valstijos Karakase surengė didelio masto operaciją, jos metu sulaikė ir iš šalies išvežė Venesuelos lyderį Nicolą Maduro ir jo žmoną.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad naujoji Venesuelos lyderė Delcy Rodriguez turi paklusti JAV reikalavimams arba jos lauks likimas, dar blogesnis nei amerikiečių pajėgų sučiupto N. Maduro.
D. Trumpas taip pat pasakė, kad šiai šaliai atkurti Vašingtonui būtina turėti visišką prieigą prie Venesuelos naftos ir kitų išteklių.
Trumpui trykštant optimizmu dėl Venesuelos naftos, analitikai – santūresni
Savaitgalį nuvertęs Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro, Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad JAV bendrovės per pusantrų metų gali atstatyti apleistą Pietų Amerikos šalies naftos infrastruktūrą ir pradėti naudotis milžiniškais jos turimais naftos ištekliais. Visgi, daugelio energetikos sektoriaus analitikų vertinimu, toks terminas yra nerealus, rašo CNN.
JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas šią savaitę turėtų susitikti su šalies naftos bendrovių vadovais, tačiau jie nusiteikę atsargiai.CNN sužinojo iš šaltinių energetikos pramonėje, kad JAV naftos įmonių vadovai tikriausiai neskubės investuoti į Venesuelą. Ši šalis patiria sunkumų, jos naftos pramonė yra žlugusi, o politinė situacija nuvertus N. Maduro yra neaiški. Be to, vis dar prisimenama, kad anksčiau Venesuela nacionalizavo JAV naftos bendrovių turtą. „Reuters“ duomenimis, „ConocoPhillips“ vis dar bando atgauti 12 mlrd. JAV dolerių, o „ExxonMobil“ – beveik 2 mlrd. JAV dolerių už 2006 metais konfiskuotą turtą.
Nors D. Trumpas trykšta optimizmu ir mano, kad Venesuelos naftos infrastruktūrą galima atstatyti per pusantrų metų, tačiau ekspertų vertinimu tam gali prireikti daugiau nei dešimtmečio, pažymi CNN.
Pirmadienį konsultacinė bendrovė „Rystad Energy“ paskelbė, kad norint išlaikyti dabartinį Venesuelos naftos gavybos lygį, per 15 metų reikėtų skirti 53 mlrd. JAV dolerių. Norint gavybą padidinti iki tokio lygio, koks buvo paskutiniame XX a. dešimtmetyje, reiktų skirti iš viso 183 mlrd. JAV dolerių iki 2040 metų.
Be to, JAV kariuomenė tęsia blokadą ir neleidžia laivams, kuriems taikomos sankcijos, įplaukti į ar išplaukti iš Venesuelos. Valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad, nuspręsdama iš kokių šaltinių Venesuelos režimas gauna pajamas, Amerika įgyja didžiulius svertus sprendžiant, kas toliau vyks Venesueloje. Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas sakė CNN, kad M. Rubio ir energetikos sekretorius Ch. Wrightas siekia įtikinti JAV naftos pramonės bendroves Venesuelos klausimu.
Po to, kai gruodžio mėnesį D. Trumpas nurodė vykdyti Venesuelos blokadą, JAV sulaikė keletą laivų. Kalbėdamas apie perimtą Venesuelos naftą jis teigė, kad JAV ją pasiliks sau. JAV blokada tęsiasi, o, keturių šaltinių teigimu, sankcijų bandantys išvengti tanklaiviai yra persekiojami.
Jau seniau buvo patvirtinta, kad Venesuela turi daugiausiai naftos pasaulyje – apie 20 proc. visų naftos rezervų planetoje (2023 m. duomenimis). Tačiau jos naftos pramonės potencialas gerokai viršija esamą gavybos lygį, nes šalis išgauna mažiau nei 1 proc. pasaulinės žalios naftos, pažymi CNN.
Kaip anksčiau rašė ELTA, šeštadienį savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ surengtoje spaudos konferencijoje po atakos prieš Venesuelą JAV prezidentas pakartojo savo teiginius, esą Venesuela pavogė JAV naftą, nes, jo teigimu, būtent JAV įmonės išvystė šalies naftos pramonę.
Machado nori atiduoti Nobelio premiją Trumpui, bet yra problema
JAV surengus spec. operaciją Venesueloje ir faktiškai nuvertus ankstesnį jos lyderį Nikolasą Maduro, daugelio žvilgsniai nukrypo į opozicijos atstovę, Nobelio premijos laureatę Maria Corino Machado. Tačiau WSJ šaltinių teigimu, Baltieji rūmai renkasi dabartinę Venesuelos valdžios struktūrą, nes netiki opozicijos galimybėmis užtikrinti valdžios perėmimą.
Skelbiama, kad D. Trumpas iki šiol nesusiskambino su opozicijos atstove ir Venesuelos lydere M. C. Machado, kuri viešumoje negaili jam pagyrų.
„30 milijonų venesueliečių dabar yra arčiau laisvės, bet taip pat ir pasaulis yra arčiau to, kad Jungtinės Amerikos Valstijos šiandien tapo saugesne šalimi. Tai dar neįvyko (dėl premijos perdavimo), bet aš, žinoma, norėčiau turėti galimybę jam tai pasakyti asmeniškai, nes esu įsitikinusi, kad Venesuelos tauta, o šis apdovanojimas yra Venesuelos tautos, norėtų jį įteikti Trumpui ir pasidalyti su juo pergale. Tai, ką jis padarė, kaip jau sakiau, yra istorinis įvykis“, – teigė M. C. Machado.
Donaldą Trumpą neparemti opozicijos lyderiams Venesueloje įtikino CŽV. Kaip išsiaiškino WSJ, JAV žvalgyba pateikė prezidentui ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad Nikolaso Maduro bendražygiai labiau tinka vadovauti laikinoji vyriausybei nei jo priešininkai. Opozicijos lyderiai – faktinis 2024 m. rinkimų nugalėtojas Edmundas Gonzalesas ir Nobelio premijos laureatė Maria Corina Machado – negalės perimti saugumo pajėgų kontrolės ir užtikrinti teisėtumo, manė CŽV.
Trumpo administracija spaudžia JAV naftos bendroves atgaivinti Venesuelos naftos gavybą
Prezidento Donaldo Trumpo kabineto nariai ruošiasi pirmiesiems oficialiems pokalbiams su didžiausių JAV naftos bendrovių vadovais. Jų tikslas – paraginti kompanijas prisidėti prie Venesuelos naftos gavybos atgaivinimo, keturi su šiomis diskusijomis susipažinę šaltiniai nurodė leidiniui „Politico“.
Planuojami energetikos sekretoriaus Chriso Wrighto ir vidaus reikalų sekretoriaus Dougo Burgumo pokalbiai su bendrovių generaliniais direktoriais bus vienas pirmųjų formalių administracijos kontaktų su JAV naftos sektoriumi po kelių mėnesių neoficialių diskusijų su pramonės atstovais. Tai vyksta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, jog „mūsų labai didelės Jungtinių Valstijų naftos bendrovės“ Venesueloje „investuos milijardus dolerių“.
Tačiau rinkos analitikų ir pramonės pareigūnų teigimu, bendrovių vadovai išlieka atsargūs. Juos atgraso galimybė investuoti į socialistinę valstybę, kuri pastaruoju metu buvo įstumta į politinę sumaištį po to, kai JAV pajėgos savaitgalį sulaikė ilgametį šalies lyderį Nicolásą Maduro, o Venesuelos nacionalizuoti naftos telkiniai dešimtmečius buvo apleisti.
Pasak dviejų su planais susipažinusių pramonės pareigūnų, sektoriaus atstovai šiuo metu taip pat svarsto, kokių paskatų reikėtų, kad jie sutiktų grįžti į šalį. Tarp galimų sprendimų minimos JAV vyriausybės garantijos dėl atsiskaitymų ir saugumo, taip pat viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ar bendros įmonės. Abu šaltiniai kalbėjo anonimiškai, nes nebuvo įgalioti bendrauti su žiniasklaida.
Net jei bendrovės dar neturi galutinio plano, kas paskatintų jas investuoti Venesueloje, prezidento spaudimą sunku ignoruoti, teigė vienas buvęs administracijos agentūros vadovas.
„Dauguma įmonių apie tai galvoja jau kurį laiką. Tikriausiai visi didieji žaidėjai svarsto šią galimybę – ir labai, labai rimtai“, – sakė jis. „Kai Jungtinių Valstijų prezidentas pasako: „Man reikia, kad jūs tai padarytumėte’, tai yra itin stiprus signalas.“
Viešai Baltieji rūmai demonstruoja užtikrintumą
„Visos mūsų naftos bendrovės yra pasirengusios ir nori atlikti dideles investicijas Venesueloje, kad būtų atkurta jos naftos infrastruktūra, kurią sunaikino neteisėtas Maduro režimas“, – pareiškime sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Taylor Rogers.
„Amerikos naftos bendrovės atliks nepaprastą darbą Venesuelos žmonėms ir deramai atstovaus Jungtinėms Valstijoms.“
Vienas šaltinis taip pat teigė, kad administracija „tikisi“, jog Amerikos naftos institutas (American Petroleum Institute) – įtakinga JAV veikiančių naftos bendrovių asociacija – suburs specialią darbo grupę, kuri patartų Baltiesiems rūmams, kaip efektyviausiai atgaivinti Venesuelos naftos gavybą.
„Beveik visais atvejais šie skambučiai yra pirmasis administracijos kreipimasis dėl Venesuelos“, – pridūrė jis.
Venesuelos opozicijos lyderė Machado žada kuo greičiau grįžti namo
Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado pirmadienį pareiškė planuojanti kuo greičiau grįžti namo ir kritikavo laikinąją prezidentę Karakase.
Pirmajame viešame komentare po savaitgalį paskelbto įrašo socialiniuose tinkluose, kai JAV kariuomenė jėga nušalino prezidentą Nicolasą Maduro nuo valdžios, Nobelio taikos premijos laureatė pažadėjo grįžti į savo šalį.
„Planuoju kuo greičiau grįžti į Venesuelą“, – sakė M. C. Machado transliuotojui „Fox News“, ji kalbėjo iš neatskleistos vietos.
M. C. Machado vadino laikinąją šalies prezidentę Delcy Rodriguez „viena pagrindinių kankinimų, persekiojimo, korupcijos ir prekybos narkotikais“ sumanytojų.
D. Rodriguez, parodžiusi norą bendradarbiauti su Vašingtonu, N. Maduro vadovaujant buvo Venesuelos viceprezidentė.
M. C. Machado teigė, kad Venesuelos žmonės nepalaiko D. Rodriguez ir kad rinkėjai yra opozicijos pusėje.
„Laisvuose ir sąžininguose rinkimuose laimėsime daugiau nei 90 proc. balsų, tuo neabejoju“, – sakė M. C. Machado.
Ji taip pat pažadėjo „paversti Venesuelą Amerikos energetikos centru“ ir „išardyti visas šias nusikalstamas struktūras“, kurios kenkė jos tautiečiams, ir „sugrąžinti namo milijonus priverstų bėgti venesueliečių“.
Trumpas pareiškė, kad per artimiausias 30 dienų Venesueloje rinkimų nebus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad per artimiausias 30 dienų Venesueloje nesitiki naujų rinkimų.
„Pirmiausia turime sutvarkyti šalį. Rinkimų negalima rengti“, – sakė jis JAV transliuotojui „NBC News“. „Tam prireiks laiko“, – teigė D. Trumpas ir pridūrė: „Turime padėti šaliai atsigauti.“
Venesuelos vyriausybė ir toliau laiko teisėtu šalies prezidentu Nicolásą Maduro, šeštadienį sulaikytą JAV pajėgų. Pagal Venesuelos Konstituciją, prezidento nuolatinio nebuvimo atveju pareigas pradeda eiti viceprezidentas ir privalo per 30 dienų surengti naujus rinkimus. Neaišku, ar naujoji vadovybė dabartinę padėtį laiko nuolatiniu nebuvimu.
Delcy Rodríguez, nuo 2018 m. ėjusi N. Maduro viceprezidentės pareigas, pirmadienį buvo prisaikdinta laikinai eiti prezidentės pareigas. Aukščiausiasis Teismas savaitgalį jai pavedė laikinai eiti valstybės vadovės pareigas.
JAV pajėgos savaitgalį puolė taikinius Venesueloje ir sučiupo N. Maduro bei jo žmoną Cilią Flores. Pirmadienį jie buvo atvežti į Niujorką ir apkaltinti prekyba narkotikais.
Po Maduro suėmimo Venesuela ieško kolaborantų
JAV specialiosioms pajėgoms suėmus autoritarinį lyderį Nicolásą Maduro, Venesuelos policija pradėjo ieškoti kolaborantų, vadovaudamasi įsaku įvesti nepaprastąją padėtį.
Įsakas įsigaliojo šeštadienį, bet visa apimtimi buvo paviešintas pirmadienį. Jame sakoma, kad visiems federalinio, valstijų ir savivaldybių lygmens policijos padaliniams buvo nurodyta ieškoti JAV operaciją rėmusių asmenų.
Anksčiau kelios JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad per operaciją JAV kariuomenė, regis, gavo pagalbą vietoje. Remiantis pranešimais, vienas asmuo iš N. Maduro artimos aplinkos tariamai nuolat perdavė informaciją apie jo buvimo vietą.
Venesuelos žurnalistų sąjunga (SNTP) pranešė, kad buvo sulaikyta 14 žurnalistų, bet vėliau jie buvo paleisti.
Hegsethas: atakuojant Venesuelą dalyvavo beveik 200 JAV agentų
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pirmadienį pranešė, kad per ataką Venesueloje, kai buvo sučiuptas autoritarinis šalies lyderis Nicolásas Maduro ir jo žmona Cilia Flores, Karakaso centre veikė beveik 200 JAV agentų.
P. Hegsethas kalbėjo per renginį Niuport Niuse Virdžinijos valstijoje, bet nepasakė, ar tai buvo tik kariai.
Remiantis ankstesniais pranešimais, savaitgalį Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir elitiniai ginkluotųjų pajėgų daliniai dalyvavo sučiupant N. Maduro ir jo žmoną. JAV pajėgos šeštadienio rytą puolė taikinius Venesueloje ir vėliau abu juos išvežė iš šalies.
Niujorke N. Maduro buvo pateikti kaltinimai daugiausia dėl nusikaltimų, susijusių su narkotikais. Pirmadienį 63 metų JAV nuverstas Venesuelos lyderis teisme nepripažino kaltės dėl jam pateiktų kaltinimų.
P. Hegsethas, jau kurį laiką pasivadinęs karo sekretoriumi, pasišaipė iš Venesuelos oro gynybos.
„Atrodo, kad tos Rusijos oro gynybos sistemos suveikė ne itin gerai“, – pirmadienį pajuokavo P. Hegsethas. Remiantis pačios Venesuelos pareiškimais, šalies oro gynyba daugiausia remiasi Rusijos ir Kinijos karinėmis technologijomis.
Liudininkai: netoli Venesuelos prezidento rūmų aidėjo šūviai
Liudininkai pranešė, kad pirmadienio vakarą netoli Venesuelos prezidento rūmų, praėjus kelioms dienoms po JAV pajėgų karinio reido, per kurį buvo sulaikytas ir nuverstas prezidentas Nicolas Maduro, aidėjo šūviai.
Vyriausybei artimas šaltinis sakė, kad padėtis kontroliuojama.
Šaltinis teigė, kad apie 20 val. vietos (antradienį 2 val. Lietuvos) laiku virš Mirafloreso prezidento rūmų Karakaso centre praskrido neatpažinti dronai. Saugumo pajėgos į tai atsakė ugnimi.
Apie minutę trukęs incidentas įvyko kelios valandos po to, kai N. Maduro viceprezidentė Delcy Rodriguez buvo prisaikdinta laikinąja Venesuelos prezidente.
Pasak už penkių kvartalų nuo rūmų gyvenančio asmens, aidėjo šūviai, bet ne tokie intensyvūs kaip per šeštadienio paryčiais įvykdytą išpuolį, kai buvo nuverstas N. Maduro.
„Pirmas dalykas, kuris atėjo į galvą, buvo pažiūrėti, ar virš manęs skraido lėktuvai, bet jų nebuvo. Danguje mačiau tik dvi raudonas šviesas“, – sakė netoli rūmų gyvenantis asmuo, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Visi žiūrėjo pro langus, ar nėra lėktuvo, kad pamatytų, kas vyksta“, – pridūrė jis.
Ryšių ministerija į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti šį incidentą kol kas neatsakė.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti, regis, į dangų paleistos trasuojamosios kulkos.
Vaizdo įraše matyti, kaip po šūvių į rūmus skuba daug saugumo pajėgų narių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Politico“: Trumpas Venesueloje per pusvalandį padarė tai, ką Putinas žadėjo padaryti Ukrainoje
Žaibiška JAV operacija, kurios metu buvo sulaikytas Venesuelos diktatorius Nicolas Maduro, ne tik pademonstravo Vašingtono jėgą, bet ir sudavė rimtą smūgį Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kaip įtakingo pasaulinio žaidėjo, reputacijai, rašo „Politico“, kurios straipsnio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Prezidento Donaldo Trumpo veiksmai parodė, kad vadinamasis „daugiapolis pasaulis“, kurį Kremlius metai iš metų propagavo kaip alternatyvą Vakarų hegemonijai, pasirodė esąs „bejėgis“. Rusija, nepaisant glaudžių politinių ir karinių ryšių su Karakasu, nesugebėjo – ir nesiryžo – apginti savo sąjungininkės.
„Tai, ką Putinas žadėjo padaryti Ukrainoje, Trumpas Venesueloje padarė per pusvalandį“, – pareiškė politinis analitikas ir buvęs Kremliaus kalbų rašytojas Abbasas Gallyamovas.
Pasak jo, Maskvoje tai suvokiama kaip pažeminimas, kuris tik sustiprina pavydą dėl JAV veiksmų efektyvumo.
Rusija – sąjungininkė tik žodžiais
Operacija Venesueloje atspindi platesnę tendenciją: Rusija vis dažniau parodo nesugebanti svarbiais momentais padėti savo partneriams. Savu laiku Maskva faktiškai nusprendė stovėti nuošalyje, kai Azerbaidžanas užgrobė Kalnų Karabachą, nesugebėjo išgelbėti Basharo al-Assado režimo Sirijoje ir nesuteikė realios paramos Iranui, kai šį bombardavo JAV ir Izraelis.
Dabar šiame sąraše atsirado ir Venesuela – šalis, kuriai Rusija nuo 1999 m. suteikė ginklų už daugiau nei 20 mlrd. JAV dolerių ir prie kurios faktiškai prisirišo, įgyvendindama bendrus energetikos projektus.
„Dar viena šalis, kuri tikėjosi Rusijos pagalbos, jos negavo“, – platformoje „Telegram“ rašė buvęs FSB pareigūnas, rusų karo tinklaraštininkas Igoris Girkinas.
Vietoje jėgos – pavydas
Nors Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė JAV veiksmus, pavadindama juos „suvereniteto pažeidimu“, o Kremliui palankūs politikai ėmė kalbėti apie „XIX amžiaus imperializmą“, Rusijos informacinėje erdvėje vis dažniau jaučiama kitokia emocija – pavydas.
Štai Rusijos ultranacionalizmo ideologas Aleksandras Duginas ragina „elgtis kaip Trumpas, tik greičiau“. „Visa Rusija klausia savęs, kodėl mes su savo priešais nesielgiame taip pat“, – teigia jis.
Vyriausioji televizijos kanalo RT redaktorė, propagandistė Margarita Simonyan taip pat pripažino, kad tai, kas įvyko Venesueloje, suteikia priežastį „pavydėti“.
Analitikai pažymi, kad V. Putinas daugelį metų teigė, kad jėga svarbiau už teisę, tačiau būtent JAV parodė, kaip šis principas veikia praktikoje – greitai, griežtai ir be jokių apčiuopiamų pasekmių.
„Putinas pats sukūrė pasaulį, kuriame svarbu tik sėkmė“, – apibendrino A. Gallyamovas. – O dabar amerikiečiai parodė, kaip šią sėkmę pasiekti, tuo tarpu Kremliaus pažeminimas tapo akivaizdus visiems“.