JAV pakartojo savo paramą Kroatijos narystei Europos Sąjungoje (ES). Ši šalis, kartu su Islandija ir pačių ES vadovų dažnai įvardijama kaip reali pretendentė prisijungti prie Bendrijos. Tuo labiau, kad Kroatija pastaruoju metu sėkmingai įgyvendino kai kuriuos svarbius narystės reikalavimus.
JAV valstybės sekretorė, susitikusi su Kroatijos užsienio reikalų ministru G. Jandrokovičium, dar kartą pareiškė paramą šios šalies siekiams prisijungti prie Europos Sąjungos. Tuo labiau, kad kroatai siekia baigti derybas su ES užbaigti pozityviai ir greitai.
Kroatijai nemažai pranašumų suteikia ir pakankamai sėkmingas reikalavimų, iškeltų ES, įgyvendinimas. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į diplomatinę pergalę derybose dėl valstybės sienos. Atrodo, pagaliau dvi nesutariančios valstybės – Kroatija ir Slovėnija, rado kompromisą šiuo aspektu.
Europos Sąjunga spalį atnaujino stojimo derybas su Kroatija, kurios buvo užstrigusios dėl užsitęsusio teritorinio ginčo su Slovėnija. Derybos buvo atnaujintos po to, kai Slovėnija pareiškė atšaukianti 10 mėnesių trukusį derybų maratono blokavimą.
Abi šalys nusprendė savo ginčą išspręsti Tarptautiniame teisme, būtent to iki šiol reikalavo Slovėnija sutikdama nutraukti derybų blokavimą. Slovėnija ir Kroatija nuo 1991 metų, kai abi šalys pasiskelbė nepriklausomybę nuo buvusios Jugoslavijos ginčijosi dėl sienų. Taigi, išsprendus dvišalius nesutarimus, derybų eiga paspartėjo.
Be to, naujoji Kroatijos vyriausybė sustiprino ryžtą kovoti su nusikalstamumu šalyje. Šis punktas taip pat labai svarbus, kroatams siekiant atitikti Europos Sąjungos keliamus aukštus kriterijus ir prisijungti prie Bendrijos.
Vis dėlto, Kroatijos narystės siekiui gali kiek pakenkti Hagos tribunolas. Tarptautiniai ekspertai, tiriantys karo nusikaltimus, reikalauja ir kroatų artilerijos žurnalų, susijusių su prieštaringai vertinama karine kampanija prieš serbus 1995 m.
Taigi, Hagos ekspertai atkreipia dėmesį į kroatų nacionalinio didvyrio, generolo A. Gotovino veiksmus Balkanų karų metu. Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė netgi pagrasino blokuoti derybas dėl Kroatijos stojimo į ES, jei generolo veiksmai nebus ištirti. Šiaip ar taip, kroatai tikisi, kad Hagos tribunolas bus palankus jiems ir Balkanų karų aidas nesutrukdys šios šalies narystei ir siekiams prisijungti prie Europos Sąjungos.
Tačiau Amerika remia ne tik Kroatijos, bet ir Ukrainos siekį prisijungti prie ES ir NATO. „Mes ir toliau remsime Ukrainos siekius ir energetinio savarankiškumo paieškas“ – oficialiai paskelbė H. Clinton. Vis dėlto, patys ukrainiečiai nėra galutiniai apsisprendę dėl šalies užsienio politikos linijos.
Dabartinis prezidentas ir provakarietiškai nusiteikusi visuomenės dalis pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su ES ir JAV, tačiau dalis ukrainiečių prieštarauja šalies tarptautinės politikos nuostatoms, todėl tikrojo politinio kelio Ukraina vis dar ieško.
Vis dėlto, JAV pozicija parodo, kad Vašingtonas siekia aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos politiniuose procesuose. Tai reiškia, kad JAV ir ES bendradarbiavimas, išrinkus naująją Amerikos vadovybę, tapo diplomatiškesnis.
