„Tarptautinė bendrija turi pareigą reaguoti į šią apokaliptinę situaciją“, – sakė vienas rusų diplomatas dėl neseniai paskelbto Vašingtono pareiškimo.
„Šis rezoliucijos projektas paremtas virtine Generalinės Asamblėjos priimtų rezoliucijų, juo siekiama pastiprinti sutarties gyvybingumą“, – pridūrė jis.
Jei bus priimta, rezoliucija sudarys sąlygas „tęsti diskusijas tarp Rusijos ir JAV, siekiant išspręsti abiem šalims susirūpinimą keliančius klausimus dėl susitarimo struktūros“.
„Tai sudarytų mums sąlygas išsaugoti ir sustiprinti abiejų šalių įsipareigojimus dėl jos įgyvendinimo“, – sakė diplomatas.
Maskvos nuomone, „šio susitarimo išsaugojimas (yra) sine qua non (būtina sąlyga) tolesniam branduolinės ginkluotės mažinimui“, pažymėjo diplomatas, kuris paragino visas JT nares apsvarstyti rezoliucijos projektą.
Kaip sakė šaltinis Jungtinėse Tautose, JAV atmetė Rusijos rezoliucijos projektą, nes jis buvo pateiktas per vėlai, kad būtų galima jį suderinti su JT Nusiginklavimo komisijos darbotvarke.
Be to, Vašingtonas kritikavo Maskvą už rezoliucijos projekto teksto paskelbimą Rusijos žiniasklaidai dar prieš tai, kai jį pamatė JT narės, sakė šaltinis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį paskelbė, kad JAV pasitrauks iš INF, kurią 1987 metais pasirašė tuometinis
JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Sutartis eliminavo beveik 2,7 tūkst. trumpojo ir vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamų balistinių ir sparnuotųjų raketų.
JAV kaltino Rusiją, kad ji jau kelerius metus pažeidinėjo sutartį.
M. Gorbačiovas sekmadienį perspėjo, kad atsisakyti INF būtų klaida.
Maskvos pareigūnai yra sakę, kad JAV įvykdė šios sutarties „skandalingų pažeidimų“, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad JAV sprendimas pasitraukti iš INF gali sukurti „pavojingą situaciją“.
V. Putinas ir D. Trumpas turėtų susitikti lapkričio 11 dieną Paryžiuje, kur abu dalyvaus Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio paminėjime.
