Pastarųjų dienų įvykiai Moldovos sostinėje Kišiniove reiškia naujo revoliucinio judėjimo pradžią, „Laisvosios Europos radijui“ teigė Merilendo universiteto profesorius Vladimiras Tismaneanu.
Jo teigimu, revoliucija yra vienintele veiksmo priemonė prieš politines sistemas, kurios yra nefunkcionuojančios, tačiau atsisako tai pripažinti. Moldovos režimas yra būtent toks. V. Tismaneanu pastebi, kad Moldovą daugelį metų valdo nereformuota leninistinio pobūdžio Komunistų partija.
Profesorius nesutinka su kitais apžvalgininkais, teigiančiais, kad komunistinė ši partija yra tik savo vardu. Tie analitikai teigia, kad partija įvykdė vidaus reformą ir atsisakė tradicinių komunistinių principų. V. Tismaneanu teigia, kad būtų absurdiška manyti, kad Moldovos Komunistų partija yra komunistinė klasikine prasme, nes per pastaruosius 20 metų, kurie prabėgo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, situacija itin pasikeitė. Tačiau profesorius teigia, kad tokiu atveju, jei bus atkreiptas dėmesys į šios partijos motyvaciją, jos jaučiamą nostalgiją leninistiniams laikams ir būdą, kuriuo ši politinė jėga valdo šalį, tai partijos vadovas Vladimiras Voroninas yra tiesioginis sovietinės eros Moldovos Komunistų partijos lyderių įpėdinis.
V. Voroninas ir jo bendrai ne kartą priešinosi net ir pačioms minimaliausioms dekomunizacijos iniciatyvoms. Kai 2006 metų gruodžio 18 dieną Rumunijos prezidentas Traianas Basescu kaip „nelegitimų ir nusikalstamą“ pasmerkė Rumunijos komunistinį režimą, V. Voronino partija paskelbė viešą „Prezidentinės komisijos komunistinės diktatūros Rumunijoje analizei galutinę ataskaitą“ - dokumentą, kuriuo ir buvo paremtas Rumunijos prezidento pareiškimas. Šiai komisijai pirmininkavo pats V. Tismaneanu.
„Laisvosios Europos radijui“ V. Tismaneanu papasakojo savo mintis apie naują Kišiniove gimstantį judėjimą. Profesorius teigia, kad šis judėjimas yra 1989 metų revoliucijų Vidurio ir Rytų Europoje tęsinys. Tai esą yra spontaniškai susibūręs judėjimas, kurio pagrindinė charakteristika yra liberalus antikomunizmas, besiremiantis pagarba individo teisėms. Pirminis ir esminis modernaus liberalizmo principas, V. Tismaneanu teigimu, yra neatimamos kiekvieno individo teisės.
Profesoriaus teigimu, protestai Moldovoje rodo, kad antikomunizmas nėra iliuzija. Protestai rodo, kad žmonės atmeta V. Voronino ir jo klikos sukurtą policinę valstybės valdymo sistemą, kuri iki pat šaknų yra persunkta korupcijos.
V. Tismaneanu teigia, kad neadekvati prezidento reakcija į opozicijos protestus – spaltųjų tarnybų vykdytos represijos, masiniai areštai, valstybės sienų uždarymas, informacijos žiniasklaidoje cenzūravimas – aiškiai rodo stalinistinį V. Voronino mentalitetą. Profesoriaus teigimu, vyriausybė remiasi senu leninistiniu principu: kas kieno atžvilgiu dominuos? Režimas esą yra itin priešiškas teisės viršenybės principui bei stengiasi naikinti pliuralizmą ir pilietinį orumą.
Gimsta judėjimas
V. Tismaneanu pabrėžia, kad Moldovoje vykstanti revoliucija yra antiideologinio pobūdžio. Būtent taip teigia ir spontaniškai per pastarąsias kelias dienas gimęs Moldovos antikomunistų forumas. Kol kas judėjimas neturi jokio politinio atspalvio. Kaip teigia patys judėjimo nariai, kol kas jų organizacija yra skaidri ir gryna.
V. Tismaneanu teigia, kad toks apibrėžimas yra poetinis, tačiau, jo nuomone, revoliucijos ir yra poetiniai momentai. Tik poezija esą gali įgalinti ir išlaisvinti revoliucinį aktą.
Tiesa, profesorius priduria, kad su metaforomis taip pat reikia elgtis atsargiai. Reikia atsispirti pagundai žengti per toli, nes tokiu atveju galima nuklysti į utopinio radikalizmo lankas. Tačiau V. Tismaneanu mano, kad pačioje Moldovoje utopinis idealas kol kas neegzistuoja. Jaunoji karta tiesiog sukilo prieš neoleninistinę Komunistų partiją.
V. Tismaneanu itin apgailestauja dėl to, ką pastebėjo Rumunijos istorikas Armandas Gosu. Šio istoriko teigimu, prie rytinių Europos Sąjungos sienų vykstant geopolitiniams žaidimams, ES politikai nėra linkę kvestionuoti Rusijos strateginės pozicijos šiame regione, o būtent todėl Briuselis yra atgrasomas nuo tvirtos paramos jaunajai Moldovos piliečių kartai, siekiančiai kurti savo likimą laisvėje. 1989 metais, V. Tismaneanu teigimu, Europa taip pat nebuvo tikra, ar paremti Sovietų Sąjungos priespaudoje gyvenusių respublikų piliečius, nusprendusius atmesti komunistinę diktatūrą. Europai svarbesnis yra regione vykstantis galios žaidimas, o ne regiono viduje vykstantis pilietinio išsilaisvinimo procesas.
V. Tismaneanu klausia, kur link keliauja prodemokratinis Moldovos judėjimas? Profesoriaus teigimu, tai didžiąja dalimi priklausys nuo to, kokią organizacijos kryptį judėjimas pasirinks. Kol kas Moldovos atvejis esą patenka į „naujųjų socialinių judėjimų“, tokių kaip Vaclavo Havelo Pilietinis forumas 1989-1990 metais Čekoslovakijoje, kategoriją.
Profesorius neabejoja, kad Moldovos revoliucinis judėjimas neabejotinai lems kelių naujų politinių partijų užgimimą. V. Tismaneanu yra įsitikinęs, kad antikomunistinis Moldovos forumas lems demokratinės, liberalios jaunimo partijos susikūrimą. Čia pavyzdžiu esą galėtų tarnauti Vengrijos partijos FIDESZ statutas, kuriame buvo įtvirtinta norma, kad partijos nariais gali tapti tik jaunesni nei 35 metų asmenys.
V. Tismaneanu viliasi, kad asmenys, kurie išėjo į Kišiniovo gatves ir okupavo valstybines institucijas, yra visiškai kitokie nei Homo Sovieticus žmonių grupė. Profesorius tiki, kad į Kišiniovo gatves išėjo asmenys, kurie tiesiog nori gyventi tiesoje, siekia atmesti veidmainystę ir dviveidiškumą. Tai – žmonės, kurie nenori atsisakyti savo žmogiškojo orumo galia piktnaudžiaujančių poltikų akivaizdoje.
V. Tismaneanu teigia, kad protestai greitai nesibaigs. Rugpjūčio 23 dieną vyksiančios 70 gėdingo ir nusikalstamo Molotovo-Ribbentropo pakto minėjimo iškilmės, profesoriaus teigimu, gali pasitarnauti kaip nauja paskata opozicijai sukilti prieš neoautoritarinį ir neoleninistinį V. Voronino ir jo klikos režimą.
