Visgi, anot dingusios merginos sesers – tai manipuliacija. Iš tiesų moterys jau įkalintos vietoje, panašioje į kalėjimą.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Erika Šlimaitė ir Daiva Zakažauskaitė laikytos dingusiomis Irane, kaip vėliau paaiškėjo, yra sulaikytos iraniečių. Keliautojas Danas Pankevičius 15min.lt pasakojo, kad jis susisiekė su vietos gide, kuri teigia esą lietuvės sulaikytos dėl jų veiksmų ir elgesio keliaujant šalyje. Sulaikymo metu tiek gidė, tiek dvi lietuvės neva buvo laikomos kartu viešbutyje.
„Jos tikrai nėra viešbutyje, ir tą versiją, kad jos buvo viešbutyje, aš dar sakyčiau, labai gerai pagalvoti reikia, ar čia, iš tikrųjų, buvo tai tiesa“, – sakė dingusios sesuo Rūta Korsakienė.
Dingusios lietuvės galimai yra įkalintos Irane
Jau dvi savaitės iš sesers Daivos nesulaukianti žinių Rūta tikina, kad jos tikrai yra sulaikytos ir iš namo kone vidury dykumos, jos žiniomis, buvo pervežtos į kitą miestą.
„Aš tai netgi įvardinčiau labiau kaip kalėjimą šiuo metu ar areštinę. Ta vieta, kur nenorėčiau, kad ji būtų“, – minėjo R. Korsakienė.
Dviejų lietuvių istorija Irane išties apipinta spekuliacijomis. Jokių patvirtintų žinių, kad moterys oficialiai sulaikytos, neturi nei Užsienio reikalų ministerija, nei prokuratūra.
„Oficialios informacijos, kad Irane dingusios moterys buvo sulaikytos, prokuratūra nėra gavusi. Ikiteisminis tyrimas dėl dingusių asmenų paieškos yra tęsiamas“, – teigė Vilniaus apylinkės prokuratūra.
„Oficialių žinių tikriausiai nėra dėl to, kad jos laikomos kažkur šiek tiek kitaip, dėl to jos yra nesuvestos į tą jų sistemą ir dėl to Irano valdžia galbūt nenori atskleisti“, – aiškino R. Korsakienė.
Institucijos delsia padėti dingusioms lietuvėms?
Užsienio reikalų ministerija tik antradienį oficialiai patvirtino, kad lietuvės buvo sulaikytos ir joms esą teikiama konsulinė pagalba. Tačiau išsamesnės patvirtintos informacijos nėra.
„Policija, tirianti visą šią bylą, gidės kontaktus ir visą kelionės planą ir ekskursijos paketą turėjo dar praeitą savaitę, bet šiandien Užsienio reikalų ministerija perklausė jo iš mūsų“, – kalbėjo R. Korsakienė.
15 kartų Irane lankęsis keliautojas Vladas paskutinį kartą ten buvo 2024-aisiais. Apribojimų moterims Irane, pasak keliautojo, daugybė. Tarkim, turistė su mini sijonėliu ar šortais nuėjusi į šventyklą – būtų areštuota, bet po nakties paleista.
„Moterims vaikštant turi nesimatyti, pagal įstatymus, sėdmenų. Turi būti uždengta. Gali vaikščioti su džinsais, su kelnėmis, bet turi būti uždengta su marškiniais ilgais“, – pasakojo keliautojas Vladas Sapranavičius.
Tiesa, po islamo revoliucijos ir juolab prasidėjus karui, anot keliautojo, į vietines moteris pradėta žiūrėti kiek liberaliau, o į užsienietes – dar labiau.
„Vietinė gaudavo su lazda, jeigu pamatydavo tarp kojinės ir sijono matosi odos tarpelis, bet tai čia buvo labai seni laikai“, – pridūrė V. Sapranavičius.
Tad jei lietuves sulaikė, elgesys arba jų apranga tikrai turėjo būti itin iššaukiantys – sako keliautojas.
„Kada viskas taip suliberalėjo pas juos paskutiniais metais ir dar, kai atleidžia daug ką užsieniečiams, tai labai keista“, – svarstė V. Sapranavičius.
Tiesa, Irane draudžiama gerti alkoholinius gėrimus. Šioje šalyje jie parduodami tik nealkoholiniai. Be to, Irane draudžiami meilės romanai – už juos baudžiami tiek turistai, tiek vietiniai.
„Jeigu pasikviestų į savo kambarį viešbutyje kokį ten vaikinuką vietinį. Ne vietinį, atsivežtą savo turistą kažkokį, tai viskas ok, bet jeigu vietinį pasikviestų, tai taip, reali problema“, – sakė V. Sapranavičius.
Versijų, kas galėjo nutikti su lietuvėmis Irane – ne viena
Visgi keliautojas nemano, kad merginas sulaikė už šnipinėjimą, nepaisant to, kad Erika Šlimaitė kažkada tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Visgi kelti koją į Iraną šiuo metu, kai vyksta karas su Amerika ir Izraeliu, pasak karybos eksperto Dariaus Antanaičio, ypač pavojinga, nes NATO šalių piliečiams yra skiriamas ypatingas dėmesys.
„Irano visa viršūnėlė buvo pašalinta būtent dėl žvalgybinių duomenų, o dabartinė Irano kontržvalgyba ypatingai stipriai dirba ir ypatingai ieško galimų žvalgybininkų iš Vakarų“, – aiškino karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Tad tikimybės, kad lietuvės sulaikytos kaltinant jas šnipinėjimu, atmesti negalima.
„Jeigu žmogus, kuris tarnavo NATO kariuomenėje, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenė, ir Irano kontržvalgyba turi informaciją, kad tas žmogus arba tarnavo, arba tarnauja, be jokios abejonės, Irano kontržvalgybai jis bus taikinys numeris vienas“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Jeigu tikėti oficialia Irano statistika, per pirmuosius penkis karo mėnesius šalyje apsilankė 2 milijonai užsienio lankytojų, kurių srautą daugiausia sudaro piligrimai ir atvykėliai iš kaimyninių šalių – Irako, Afganistano, Pakistano.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
