REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei žūtų nužudydamas penkis rusus, tai būtų „asmeninis kerštas“ už karinę tarnybą sovietmečiu, juokiasi 50-metis klaipėdietis, kalbėdamas su „Financial Times“ žurnalistu Simonu Kuperiu.

Jei žūtų nužudydamas penkis rusus, tai būtų „asmeninis kerštas“ už karinę tarnybą sovietmečiu, juokiasi 50-metis klaipėdietis, kalbėdamas su „Financial Times“ žurnalistu Simonu Kuperiu.

REKLAMA

Paauglystėje jis buvo sovietų armijos šauktinis, gabeno kalinius į Sibirą ir miegodavo po dvi valandas pamainomis. 2000-ųjų pradžioje jis dirbo Dublino degalinėje. Dabar jis su žmona įstojo į Lietuvos kariuomenės rezervą, pasiruošęs atremti Rusijos invaziją. 

Klestėjimas taikos metu

Kaip pasakoja Lietuvoje apsilankęs S. Kuperis, šiandieninė Lietuva klesti. Buvę emigrantai grįžta – ypač iš Jungtinės Karalystės – į klestinčią ekonomiką. Gyventojų pajamos nuo sovietinio lygio šoktelėjo iki 89 procentų Europos Sąjungos vidurkio. 

Ramaus klestėjimo ženklų apstu: įprastame Klaipėdos priemiestyje esantis prekybos centras su Pierre Balmain ir Calvin Klein išparduotuvėmis; Baltijos jūros gintaro rinkėjai paplūdimyje, šukuojantys jūros dumblius; sovietiniai daugiabučiai aplink Radviliškį renovuoti tam, kad atrodytų gerai.

REKLAMA
REKLAMA

Klestėjimas taikos metu yra šiuolaikinės Lietuvos istorijos anomalija, kol Rusijos invazijos – istorinė norma, rašo „Financial Times“.

Rusija yra „grėsmė išlikimui“, S. Kuperiui sakė kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

REKLAMA

Atspari visuomenė ir kariuomenė

Vladimiro Putino kariai per kelias dienas gali sugriauti viską, ką lietuviai pastatė nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Lietuvių, esančių tarp Rusijos satelito Baltarusijos ir Kaliningrado eksklavo, yra tik 2,7 mln. Kaip jie gali atsispirti? Mobilizuodami kiekvieną lietuvį. Įkvėpta Ukrainos, Lietuva bando kurti atsparią visuomenę.

Žinoma, viskas prasideda nuo atsparios kariuomenės. Naikinantis Rusijos karas Ukrainoje parodė lietuviams, kad jie negali trauktis, o tuomet atkovoti teritoriją. 

REKLAMA
REKLAMA

„Jei reikės trauktis, – perspėjo Grybauskaitė, – nebus, ką susigrąžinti“.

Todėl naujoji strategija yra skirta sustiprintoms NATO ir Lietuvos pajėgoms (2015 m. atnaujintas šaukimas) ginti žemę nuo pirmojo centimetro. Visų pirma, anot Neringos Bladaitės, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorės, siekiama atgrasyti Putiną net nesvarstyti apie invaziją.

Tuomet svarbi atspari visuomenė. Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos žmogus, įmonė ir organizacija yra bendrai atsakingi už šalies gynimą. Lietuviai, kurie sovietmečiu išmoko nepasitikėti valstybe, turės tapti aktyviais piliečiais. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Yra ženklų, kad tai vyksta: atsargos kariuomenės savanoriai; viešos ginklų pirkimo Ukrainai akcijos; ir rusakalbiai Lietuvos gyventojai, skambinantys Rusijos gyventojams, kad paneigtų jų iliuzijas apie karą.

Keista, bet Lietuva taip pat gaivina sovietinį civilinės gynybos palikimą. Pavyzdžiui, atkuriamos sovietinės oro antskrydžių slėptuvės, pastatytos atlaikyti NATO išpuolį. Moksleiviai mokosi apie nacionalinį saugumą. Ir kartu vyksta planavimas, kad viešosios paslaugos veiktų, kad ir kas benutiktų.

REKLAMA

Svarbiausia – vienybė

Atspari visuomenė turi išlikti vieninga esant spaudimui. Lietuva tikriausiai tai padarys. Anot N. Bladaitės, Putino žiaurumas Ukrainoje sumažino prokremliškas simpatijas net tarp vyresnio amžiaus, sovietinę nostalgiją jaučiančių kaimo rusakalbių žmonių, kuriems ne puikiai sekasi nuo 1990-ųjų, kuomet griuvo Sovietų Sąjunga. Rusijos karas griauna jos pačios ilgai vykdytą užsieniečių viliojimo, pasitelkiant propagandą, projektą. 

REKLAMA

Toliau – lietuviška atmintis: kiekviena šeima kentėjo nuo sovietinės okupacijos nuo 1940 m., ir per 1944–53 m. vykusį partizanų pasipriešinimą, iki pat 1993 m., kai iš Lietuvos teritorijos pasitraukė paskutiniai sovietų kariai.

Vilniuje S. Kuperis sutiko moterį, kurios senelis buvo nušautas, o močiutė ir mama išsiųstos į gulagus. Praėjusiais metais atlikta apklausa atskleidė, kad 83 procentai lietuvių į Rusiją žiūri neigiamai, sakė Vytauto Didžiojo universiteto docentė Ligita Šarkutė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji pridūrė, kad Lietuvos vienybė turi apimti ir etninius rusus, kurie sudaro 5 proc. šalies gyventojų (kur kas mažiau nei Latvijoje ir Estijoje). Lietuva neturi stigmatizuoti visų rusų, kaip šiemet nusprendė Nacionalinis operos ir baleto teatras, kai atsisakė rusų kompozitorių kūrinių, rašo „Financial Times“.

Niekas Lietuvoje nesitiki invazijos rytoj. Su kuo gi Putinas įsiveržtų? Jis net neturi pakankamai karių pulti Ukrainą. Bet jei Ukraina pralaimės, Baltijos šalys mano, kad jos bus kitos. Jų ateitis gali priklausyti nuo pagrindinės Lietuvos sąjungininkės – JAV. 

REKLAMA

Jau dabar naujasis Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas blokuoja pagalbą Ukrainai. Kitą lapkritį Donaldas Trumpas vėl gali tapti Jungtinių Valstijų prezidentu. Spalį jis kartojo grasinimus atsisakyti Europos gynybos ir gyrėsi, kad būdamas prezidentu savo kolegai vyriausybės vadovui pasakė: „Aš jūsų neginsiu“, jei Rusija puls.

„Labai nerimą kelia tai, kad šių rinkimų baigtis gali labai susilpninti NATO“, – sakė D. Grybauskaitė. 

Apskritai ji abejoja Lietuvos sąjungininkais Vakaruose: „Rytuose turime lyderystę, kuri nori kautis, kariauti, keisti pasaulį. Vakaruose tokios lyderystės neturime“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų