- D.Grybauskaitės vizitas patvirtino strateginį abiejų valstybių santykių pobūdį, per jį buvo aptartas abiem šalims svarbių klausimų spektras ir patvirtintas bendras požiūris į nacionalinę, regioninę ir tarptautinę plėtrą. Išskirčiau tris šio vizito aspektus: politinį, ekonominį ir kultūrinį humanitarinį. Politinis aspektas - gilinimasis į abiejų šalių bendradarbiavimą Europos integracijos rėmuose. Lietuva lieka viena iš valstybių, labiausiai palaikančių Ukrainos europinę integraciją. Toks konstruktyvus požiūris leis įgyvendinti vieną svarbiausių Ukrainos siekių - laisvą Ukrainos piliečių judėjimą. Buvo aptarti ir 2008 metais vykusio viršūnių susitikimo Bukarešte sprendimai, susiję su Ukrainos naryste NATO. Ukraina tai laiko vienu svarbiausių savo tikslų ir jau ėmėsi įgyvendinti konkrečias programas jam pasiekti.
Kalbant apie ekonominį aspektą, abiem šalims labai svarbūs energetikos ir transporto klausimai. Tai labai perspektyvios abiejų šalių santykių sritys. Svarbią vietą užima ir kultūrinis humanitarinis bendradarbiavimas. Buvo aptarti bendro kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo klausimai. Todėl galima drąsiai teigti, kad jūsų šalies prezidentės vizitas patvirtino strateginę abiejų valstybių partnerystę ir bendrą kursą tarptautinėje arenoje.
Kiekvienos valstybės politiką lemia jos nacionaliniai interesai. Lietuva jau tapo ES nare, o Ukraina to tik siekia ir eurointegracija yra jos prioritetinė kryptis, todėl glaudus abiejų šalių bendradarbiavimas yra nacionalinis Ukrainos interesas. Mūsų šalių prezidentų susitikimai liudija, kaip svarbu išlaikyti abiejų valstybių santykių dinamiką.
- Sakote, kad eurointegracija - prioritetinė Ukrainos kryptis, tačiau Europos Komisijos pirmininkas kritikuoja Ukrainą už pernelyg lėtai vykdomas struktūrines reformas. Kas tam labiausiai trukdo?
- Iš tiesų struktūrinės reformos galėtų būti vykdomos sparčiau. Tačiau esama vidaus problemų, susijusių su mūsų Konstitucijos pakeitimais 2004 metais. Dėl to valdžios struktūros buvo išbalansuotos. Būtina padaryti pataisų svarbiausiame mūsų šalies įstatyme ir jame aiškiai apibrėžti santykį tarp centrinės ir regioninės valdžios. Svarbiausia, kad šiuo klausimu jau pasiektas konsensusas. Be to, pastaraisiais metais mes pasiekėme svarių laimėjimų demokratizuodami visuomenę.
Gyvenimas Ukrainoje vyksta pagal demokratines normas ir standartus, tai yra didelis laimėjimas. Turime žodžio ir minties laisvę, demokratiškai vyksta rinkimai. Todėl tokių didelių permainų fone sparčiau galės vykti ir struktūrinės reformos. Ta proga norėčiau priminti skambią prezidentės D.Grybauskaitės frazę, kad Lietuvos rengimąsi narystei ES ji laiko auksiniu periodu, leidusiu įgyventinti šalyje tam tikras reformas. Šiandien tokį patį uždavinį sau kelia Ukraina. Narystės siekimas yra paskata reformuoti valstybę.
- Ukrainoje sausio mėnesį vyks prezidento rinkimai ir gali būti, kad šalies vadovu bus išrinktas ne taip proeuropietiškai nusiteikęs žmogus. Ar nepasikeis Ukrainos prioritetai ir santykiai su Lietuva po rinkimų?
- Nematau tam pagrindo. Rinkimų rezultatai niekaip neatsilieps Ukrainos ir Lietuvos santykiams, kurie, kaip jau sakiau, yra mūsų nacionalinis interesas, todėl išliks ir šalių strateginė partnerystė. Noriu priminti, kad dauguma mūsų gyventojų palaiko kursą į ES ir tai įrašyta į visų svarbiausių kandidatų rinkimų programas. Juk bendradarbiavimas su ES leis toliau liberalizuoti ir modernizuoti Ukrainos ekonomiką, sudarys geresnes sąlygas verslui.
- O kaip dėl šalies narystės NATO, juk dauguma Ukrainos gyventojų nelinkę tam pritarti?
- Ukrainos gyventojų požiūris į NATO keičiasi, tą patvirtina ir sociologinės apklausos. Tai yra kryptingo valdžios darbo rezultatas. Vykdomos informacinės kampanijos, nusakančios svarbiausius Aljanso tikslus, jo priimamus sprendimus ir pan. Žmonės ima geriau suprasti, kokia organizacija yra NATO. Narystė šiame Aljanse mums labai svarbi, todėl Ukraina dalyvauja NATO karinėse operacijose, palaiko kolektyvinio saugumo užtikrinimo sistemą. Tačiau nereikia pamiršti, kad Ukraina yra tarp dviejų karinių politinių blokų - NATO ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos. Todėl Ukrainai nepapratsai svarbu gauti būtinas saugumo ir teritorijos vientisumo garantijas. Šiemet sukanka 15 metų, kai buvo pasirašytas Budapešto memorandumas, suteikęs saugumo garantijų Ukrainai už tai, kad ji atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje banduolinio arsenalo. Dabar Ukraina rengia naujus pasiūlymus šio Memorandumo šalimis-garantėms ir siekia, kad būtų pasirašytas naujas tarptautinis teisinis dokumentas.
- Paskutinę šių metų dieną Lietuvoje bus uždaryta atominė elektrinė ir mūsų šalies žvilgsnis krypsta į Ukrainą bei kitas šalis, kurios galėtų tiekti Lietuvai elektros energiją. Ar pavyko abiem šalims susitarti dėl elektros kainos ir ar nekyla pavojaus, kad atsiras per daug tarpininkų, kaip jau įspėjo mūsų prezidentė?
- Tai, kad pasirengusi parduoti Lietuvai elektros energiją, Ukraina patvirtino dar praėjusių metų gegužę. Paskui iš karto buvo imtasi konkrečių darbų. Šiemet įvyko trys susitikimai ministerijų ir svarbiausių energetikos bendrovių lygmeniu, pasirašyta sutartis dėl elektros energijos tiekimo Lietuvai. Dėl kainos dar tebesiderama. Svarbiausia rasti būdą, kaip Ukraina galėtų tiekti elektros energiją Lietuvai, nes abi valstybės neturi bendros sienos. Tačiau esant abipusiam suinteresuotumui, tikrai pavyks rasti ir elektros perdavimo būdą, ir susitarti dėl tiekimo apimties bei kainos. Dėl tarpininkų abiejų valstybių pozicija yra vienareikšmė, tai pabrėžia ir abu prezidentai - tarpininkų neturi būti.
- Kaip prasidėjusi ūkio krizė paveikė abiejų šalių verslininkų bendradarbiavimą?
- Su D.Grybauskaite į Kijevą buvo atvykęs ir ūkio ministras Dainius Kreivys, jis tarėsi su mūsų ministrais, kaip stiprinti ekonominį ir prekybinį Ukrainos bei Lietuvos bendradarbiavimą. Labai gerų rezultatų pasiekta 2008 metais, kai prekybos apyvarta tarp mūsų šalių pasiekė milijardą JAV dolerių. Tai buvo aukščiausias rodiklis per visą mūsų šalių santykių istoriją. Tačiau kilusi krizė bei paklausos sumažėjimas paveikė ir prekių apyvartą. Vis dėlto nuo antro šių metų pusmečio jau matomas augimas, nes atsigauna paklausa. Mes siekiame glaudesnio bendradarbiavimo ir transporto srityje.
Norėtume, kad kombinuotas traukinio "Viking" maršrutas Klaipėda-Odesa-Iličiovskas taptų patrauklesnis. Gruodžio 2 dieną jau buvo pristatytas šis projektas, kurio tikslas - išplėsti šio maršruto geografiją iki Skandinavijos ir Juodosios jūros baseino šalių: Turkijos, Pietų Kaukazo, taip pat Vidurinės Azijos.
- Vadinasi, po Naujųjų metų neturėtų kilti Europoje problemų ir dėl dujų tiekimo per Ukrainą?
- Pasirašiusi sutartis dėl dujų tiekimo, Ukraina laiku sumoka Rusijai už dujas. Taip dar nebuvo, kad neatsiskaitytume, nes sutarties sąlygos labai griežtos - laiku nepervedus pinigų tektų iš anksto mokėti už dujų tiekimą. Be to, pasirašius sutartį nebeliko politinio dujų tiekimo faktoriaus. Ukraina visada buvo patikimas dujų tiekimo į Europą tranzitinis partneris ir tokia ji liks ateityje.
- Kokios įtakos geras Lietuvos ir Ukrainos prezidentų sutarimas turi paprastų abiejų valstybių piliečių gyvenimui?
- Kiekvienas prezidentų susitarimas daro tiesioginę įtaką tų valstybių gyventojams visose srityse: energetikos, prekybos, verslo, bendradarbiavimo. D.Grybauskaitei atvykus į Kijevą buvo pasirašytas susitarimas dėl konsulinių mokesčių panaikinimo. Ukrainiečiams ir lietuviams nereikės mokėti už ilgalaikes nacionalines vizas, gyventojai tai iš karto pajus. Šiuo metu už tokią vizą, nelygu jos kategorija, ukrainiečiai ir lietuviai moka nuo 70 iki 200 litų. Ukrainai labai svarbu turėti bevizį režimą su ES šalimis, nes tai būtų didelis žingsnis laisvo Ukrainos piliečių judėjimo link.
Taip pat susitarta, kad abi šalys pripažins viena kitos išduotus aukštojo mokslo diplomus. Tai leis tęsti mokslus, įsidarbinti, dirbti mokslinį darbą kitoje šalyje. Žmonėms tai labai svarbu.
- Lietuvą ir Ukrainą taip pat sieja bendras istorinis palikimas. Koks yra ukrainiečių požiūris į Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę (LDK) ir jos paveldo išsaugojimą Ukrainoje?
- Ši tema irgi buvo aptarta per abiejų šalių prezidentų susitikimą, nes pastaruoju metu jai skiriama vis daugiau dėmesio. Į Ukrainą nuolat vyksta Lietuvos istorikai, mokslininkų susitikimai tampa svarbia abiejų šalių bendradarbiavimo dalimi. Prezidentai susitarė, kad šis bendradarbiavimas bus atviras ir kitoms šalims, susijusioms su LDK, rengiant bendrus projektus Rytų partnerystės rėmuose.
Atsiranda ir visuomenės iniciatyvų. Rugpjūtį didelė lietuvių grupė buvo atvykusi į Lucką, kur, kaip žinote, yra Vytauto pilis, pagarsėjusi tuo, kad 1429 metais joje vyko Europos valdovų suvažiavimas. Šis svarbus renginys parodė LDK vaidmenį vykstant XV amžiaus integracijos procesams. Tai įdomu ir jaunajai kartai.
Palmyra KRUPENKAITĖ
