Padidėjusi įtampa dėl Ukrainos krizės, taip pat netikėtas JAV ir Kinijos susitarimas dėl veiksmų, turinčių užkirsti kelią pasaulinio klimato šiltėjimui pakišo koją Australijos premjero Tony Abbotto (Tonio Eboto) planams, kad Brisbano mieste vykstančio susitikimo dalyviai susitelks į pagrindinį uždavinį: tartis, kaip būtų galima išjudinti ekonomikos augimą visame pasaulyje.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad per derybas Pekine šią savaitę pasiektas Kinijos ir Jungtinių Valstijų susitarimas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus įrodo, jog įmanoma susitarti dėl pasaulinių veiksmų prieš klimato šiltėjimą, pasibaigus Kioto protokolo galiojimui. Amerikos lyderis taip pat paskelbė, jog jo šalis skirs 3 mlrd. JAV dolerių (apie 8,3 mlrd. litų) Jungtinių Tautų (JT) palaikomam klimato pokyčių padarinių mažinimo fondui.
„Jeigu Kinija ir JAV gali dėl to susitarti, tuomet pasaulis (irgi) gali dėl to susitarti – mes galime tai padaryti“, – B.Obama pabrėžė sakydamas kalbą Brisbane.
Tačiau jis perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „negali nešti ant savo nugaros viso pasaulio ekonomikos“, ragindamas G-20 lyderius dėti didesnes pastangas kurti darbo vietas ir gaivinti ekonomikos augimą po didžiausios nuo praeito amžiaus 4-o dešimtmečio finansų krizės.
Kreipdamasis į G-20 susitikimo dalyvius, T.Abbottas paminėjo įvairius geopolitinius iššūkius – pradedant nestabilumu Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, baigiant Ebolos viruso epidemija Vakarų Afrikoje ir trapiu ekonomikos augimu.
„Esame įsitraukę į pasaulinio lygio darbą“, – sakė jis, primindamas G-20 lyderiams, kad jų šalių ekonomikos sudaro 85 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, o jų gyventojai – 65 proc. žmonijos.
„Tačiau žinia, kuri turėtų sklisti iš mūsų per ateinančias dvi dienas, yra vilties ir optimizmo žinia. Taip, mūsų pasaulis gali augti – taip, mūsų pasaulis gali užtikrinti darbo vietų, kurių nori žmonės“, – pabrėžė Australijos lyderis.
Jis taip pat paragino susitikimo dalyvius kreiptis vienam į kitą vardais, „nes kad ir kokie būtų mūsų nesutarimai, manau, jog būtų pravartu, kad tarp mūsų būtų bent jau asmeninė šiluma“.
Kita vertus, pats T.Abbottas į viršūnių susitikimą atvyko įsitraukęs į dygų žodžių karą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl liepą Ukrainoje įvykusios oro bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo katastrofos.
Brisbane JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) atkartojo buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo nuogąstavimus, kad įtampa tarp Rusijos ir Vakarų šalių atvedė pasaulį prie naujo šaltojo karo slenksčio, ir paragino G-20 susitikimo dalyvius spręsti šią problemą.
Putinas – dėmesio centre
V.Putinas penktadienį buvo dėmesio centre, kai Didžiosios Britanijos ir Australijos premjerai apkaltino jį agresyviu elgesiu ir imperialistinėmis ambicijomis Ukrainos separatizmo krizės kontekste.
Nors ši priešprieša buvo akivaizdi, T.Abbottas ir V.Putinas pasistengė šypsotis ir paspaudė vienas kitam ranką, pozuodami žurnalistams prieš susitikimą už uždarų durų.
Maskva atmetė kritiką, vartodama griežtą retoriką prieš Vakarų šalis, perspėjus ir Prancūziją nebevilkinti pirmojo iš dviejų „Mistral“ klasės karo laivų perdavimo Rusijai pagal 2011 metų kontraktą. V.Putinas ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) susitinka dvišalių derybų Brisbane šeštadienio vakarą.
Interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai ITAR-TASS, V.Putinas sakė, kad jo vyriausybė, kuriai Vakarų šalys yra paskelbusio sankcijas dėl Ukrainos krizės, yra pasiruošusi imtis atsakomųjų veiksmų dėl potencialiai „katastrofinio“ naftos atpigimo.
Naftos kainoms pasiekus pastarųjų ketverių metų žemumas, gali suaktyvėti kitų G-20 šalių ekonomikų augimas, tačiau Rusijai tokia padėtis gresia sprogstamu biudžeto deficito didėjimu ir didina spaudimą rubliui, kai šalies ekonomika mėgina kompensuoti Vakarų sankcijų padarinius.
V.Putinas smerkė kitas G-20 šalis, įvedusias sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje ir Malaizijos lėktuvo katastrofos.
Tačiau jis žadėjo asmeniškai nekelti sankcijų temos per viršūnių susitikimą Australijoje. „Kodėl turėčiau kreipti į tai dėmesį, kažko prašyti? Tai beprasmiška“, – sakė V.Putinas.
Vienas iš viršūnių susitikimo Brisbane tikslų – aptarti konkrečias priemones, turinčias įgyvendinti G-20 įsipareigojimą padidinti ekonomikos augimą iki 2 trln. JAV dolerių per ateinančius penkerius metus, vykdant politikos reformas.
Sekmadienį planuojamo priimti susitikimo – „Brisbano veiksmų plano“ – juodraštyje sakoma, kad pasaulio lyderiai, susirūpinę dėl vangaus pasaulio ekonomikos atsigavimo, susitars dėl reformų, kurios turėtų paspartinti augimą iki 2,1 procento. Ankstesnis tikslas buvo užtikrinti 2 procentų augimą.
Lyderiai taip pat siekia užkamšyti stambiojo verslo veiklą reglamentuojančių įstatymų spragas, leidžiančias išvengti didelės dalies mokesčių, kai daugelyje šalių veikiančiose bendrovės registruojasi vadinamuosiuose mokesčių rojuose. Ši tema iškilo įsiplieskus ginčui dėl Liuksemburgo taikomo lengvatinio mokesčių režimo pagal sutartis su virtine bendrovių.
Tos sutartys buvo sudarytos, kai Liuksemburgo vyriausybei vadovavo Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), dabar pradedantis vadovauti Europos Komisijai.
Šeštadienį Brisbane J.-C.Junckeris gynė savo poziciją dėl tų prieštaringai vertinamų sutarčių, taip pat sakė palaikantis pasaulinę kovą su mokesčių vengimu G-20 programoje.
