Praėjus 20 metų po „geležinės uždangos“ griūties, Europa išlieka susiskaldžiusi ir nesugeba tapti galingiausia pasaulyje.Visos trys didesnės Europos dalys (Rusija, Europos Sąjunga (ES) ir valstybės tarp jų) patiria krizę. Šios krizės priežastys ir formos skiriasi, tačiau rezultatai daugmaž tokie patys.
Šiandien Rusija sustiprino valstybės institucijas, išgyveno ekonomikos nuosmukį ir atgavo svarbiausio veikėjo pasaulinėje politikoje vaidmenį. Tačiau jos ateitis abejotina. Šalies ekonomika nesugeba gauti optimalios naudos iš didžiulio energijos eksporto pelno. Tai rodo, kad Rusija nesugeba konkuruoti su sparčiausiai besivystančiomis valstybėmis ir turės saugoti mažėjantį turtą.
Iš išorės gali atrodyti, kad ES – sėkmingas projektas. Europiečiai išgyvena beprecedentį taikos ir klestėjimo laikotarpį, o integracijos modelis jau apima didžiąją dalį žemyno. Tačiau didelės sąjungos valdymas tapo sudėtingesnis ir mažiau efektyvus.
ES neefektyvumas, kartu su kai kurių jos narių tarptautinių prioritetų pokyčiais, sumažino jos politikos įtaką. Jei tai tęsis ir toliau, tuomet mažėjanti ES įtaka galiausiai susilpnins ekonominę poziciją ir sumažins jos konkurencingumą. ES ateityje nesugebės pasiūlyti patrauklios narystės kaimynėms ir neišgalės skirti pakankamai lėšų tokiems plėtros projektams kaip Rytų partnerystė.
Ši dilema turi neigiamą poveikį ir valstybėms, esančioms tarp ES ir Rusijos. ES ir NATO negali toliau plėstis, tačiau norėtų patraukti šias valstybes į savo pusę, kad jos nesugrįžtų į Rusijos pusę. Pasaulio ekonomikos krizė tik apsunkino dviprasmybę ir akivaizdžiai sumažino būtinų resursų antplūdį.
Kol nėra naujų projektų, galimi du scenarijai. Pagal pirmąjį, viskas tęsis, kaip yra dabar. Rusija ir ES sieks konsoliduoti pozicijas konkuruodamos dėl įtakos bendroje kaimynystėje. Ekonominė ES galia vis dar gali pritraukti naujų valstybių, tačiau tai gali baigtis, jei ES nesugebės išpildyti jų lūkesčių. Rusija gali remtis gamtiniais ištekliais ir norėti pasiekti politinių tikslų kaimyninėse valstybėse. Juo labiau, Rusija tampa patrauklesne Kinijai ir JAV, o tai pastebi Minskas ir Kijevas.
Pagal antrąjį scenarijų, Rusija ir ES sujungs pastangas ir bendradarbiaus. Didesnė Europa bus pajėgi spręsti tarptautines problemas, o sunkumai valstybėse bus sprendžiami pasidalijant atsakomybę, ne konkuruojant. Artimesnė integracija į ES taip pat matoma kaip svarbus veiksnys Rusijai siekti sėkmingos ekonomikos transformacijos.
Kad integracija veiktų, reikia, jog būtų išlaikyta pusiausvyra, kai tiek Rusija, tiek ES priims viena kitos idėjas. Tai įvyks tada, kai abi pusės nusistatys prioritetines sritis, pradedant nafta, dujomis ir baigiant bendradarbiavimu karinėje, techninėje ir oreivystės srityse.
Vienas iš labiausiai vertinamų Rusijos vidaus politikos ekspertų.
Nuo 2002 metų – žurnalo „Rusija globalioje politikoje“ vyr. redaktorius.
1990–1993 metais radijo stoties „Maskvos balsas“ redaktorius.
2000–2002 metais dirbo dienraščio „Vrėmia“ redaktoriumi.
