Tai buvo paskelbta kitą dieną po to, kai Turkija trims mėnesiams įvedė nepaprastąją padėtį po praėjusios savaitės nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą, dėl kurio jau buvo areštuota ar atleista maždaug 50 tūkst. žmonių.
„Mes nerimaujame, kad Turkijoje dabar vystosi vis autoritariškesni bruožai. Todėl iškvietėme ambasadorių paaiškinti, kuria kryptimi evoliucionuos Turkija“, – visuomeniniam transliuotojui Ö1 sakė užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas.
„Tai, ką matėme pastarosiomis dienomis, daugeliu atžvilgių buvo nepriimtina: tūkstančių valstybės tarnautojų atleidimas, didžiulis kišimasis į teisingumo sistemą, daugelio pareigūnų areštai, – sakė jis. – Bandymą įvykdyti perversmą reikia pasmerkti, bet tai nėra laisva licencija tokiems veiksmams.“
S.Kurzas taip pat pasmerkė didelius režimą remiančių turkų mitingus, kurie praėjusį savaitgalį vyko Vienoje.
Tūkstančiai demonstrantų iš Austrijos 300 tūkst. turkų bendruomenės žygiavo per sostinę mojuodami vėliavomis ir skanduodami Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą palaikančius šūkius.
Vienu metu įtampa padidėjo ir buvo nusiaubtas kurdų restoranas.
Austrų užsienio reikalų ministras pridūrė, kad Europos Sąjungai (ES) reikia taikyti finansinį ir žodinį spaudimą Turkijai.
„Mums, kaip Europai, reikia laikytis savo vertybių, ypač – šiais vis didesnio netikrumo laikais. Mes negalime nusigręžti, kai Turkijoje vyksta nenormali plėtotė“, – sakė jis.
Turkijos parlamentas ruošiasi patvirtinti siūlymą paskelbti nepaprastąją padėtį
Turkijos įstatymų leidėjai tikriausiai patvirtins prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą trims mėnesiams įvesti šalyje nepaprastąją padėtį po praeitą savaitę mėginto įvykdyti perversmo.
Kreipdamasis į tautą trečiadienio vakarą R.T.Erdoganas pranešė apie savo kabineto sprendimo prašyti padidinti saugumo tarnybų įgaliojimus, sakydamas, kad nepaprastoji padėtis suteiktų vyriausybei priemones išvalyti kariuomenę nuo ardomosios veiklos „viruso“.
Pagal Turkijos konstitucija 550 vietų parlamentas turi patvirtinti vyriausybės prašymą įvesti nepaprastąją padėtį. Dabar 317 deputatų yra R.T.Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos nariai.
Įvedus nepaprastąją padėtį vyriausybei būtų uždegta žalia šviesa smarkiai išplėsti griežtas priemones prieš įtariamus perversmo šalininkus. Jau beveik 10 tūkst. žmonių buvo suimti, o šimtai mokyklų buvo uždarytos. Dar beveik 60 tūkst. civilių institucijų darbuotojų buvo nušalinti nuo pareigų po praeitą penktadienį mėginto įvykdyti pučo.
Ketvirtadienį Turkijos valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad buvo suimti dar 32 teisėjai ir du kariškiai.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį pareiškė, kad nepaprastoji padėtis Turkijoje neturėtų galioti ilgiau negu „absoliučiai būtina“.
Pasak jo, svarbu, kad „būtų išsaugota įstatymų viršenybė, proporcingumo ir bendramatiškumo suvokimas“ ir kad Turkija turėtų būti suinteresuota „palikti galioti nepaprastąją padėtį tik tiek laiko, kiek yra absoliučiai būtina, o tuomet nedelsiant ją užbaigti“. Bet kokie naujais išplėstais įgaliojimais grindžiami veiksmai turėtų būti nukreipti tik prieš tuos, kurie „kurie įrodomai dalyvavo baustinuose veiksmuose“, o ne prieš „numanomą politinį požiūrį“, pridūrė F.-W.Steinmeieris.
R.T.Erdoganas, kuris buvo kaltinamas autokratišku elgesiu dar prieš pastarąjį pučą, sakė, kad nepaprastoji padėtis padės atremti grėsmes Turkijos demokratijai. „Ši priemonė jokiu būdu nėra nukreipta prieš demokratiją, įstatymus ir laisves“, – prezidentas sakė trečiadienį po posėdžio su kabineto ministrais ir saugumo patarėjais.
Tuo tarpu Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už pasiruošimus Turkijos stojimui į Bendriją, anksčiau šią savaitę atkreipė dėmesį, kad Ankara labai sparčiai ėmėsi veiksmų prieš numanomus sąmokslininkus, todėl tikėtina, kad disidentų sąrašai buvo parengti iš anksto. „Mažų mažiausiai atrodo, kad tam buvo ruoštasi. Naudojami sąrašai, o tai rodo, kad jie buvo paruošti panaudoti tam tikru momentu“, – sakė komisaras Johannesas Hahnas.
„Esu labai susirūpinęs. Būtent to mes baiminomės“, – pridūrė jis.
Turkijoje dėl nepaprastosios padėties bus suspenduota Europos žmogaus teisių konvencija, nurodė vicepremjeras
Turkijoje ketvirtadienį pareikšta, kad nepaprastosios padėties sąlygomis šalyje iš dalies negalios Europos žmogaus teisių konvencija, kad būtų galima persekioti praėjusią savaitę mėginto surengti perversmo dalyvius.
„Turkija suspenduos Europos žmogaus teisių konvenciją taip, kad nebūtų prieštaraujama šalies tarptautiniams įsipareigojimams“, – taip, anot naujienų agentūros „Anadolu“, sakė ministro pirmininko pavaduotojas Numanas Kurtulmusas.
Jis pažymėjo, kad Turkija žengs tokį žingsnį „lygiai taip, kaip Prancūzija padarė pagal konvencijos 15-ąjį straipsnį“, kuris leidžia signatarų valstybėms suspenduoti kai kurias teises karo ar viešųjų neramumų sąlygomis.
Valdžia Gulenui smogė ... nurėždama jo pensiją
Turkija pažadėjo imtis griežčiausių veiksmų prieš JAV gyvenantį dvasininką, kurį prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kaltina dėl nesėkmingo praėjusios savaitės bandymo įvykdyti perversmą.
Tačiau šalis žengė ir simboliškesnį žingsnį: nurėžė kuklią valstybės pensiją 75 metų Fethullah Gulenui, kurio judėjimas „Hizmet“ („Tarnystė“) laiko mokyklas visame pasaulyje ir, taip pat, yra susijęs su žiniasklaidos, finansų bei verslo interesais.
Trečiadienį valstybinė Anatolijos naujienų agentūra pranešė, kad Socialinės apsaugos tarnyba (SGK) nurėžė F.Guleno pensiją ir atšaukė visas jo teises dėl socialinės apsaugos.
Jis nebegaus maždaug 380 eurų per mėnesį, rašė opozicinis laikraštis „Sozcu“. Manoma, kad F.Gulenas turi nemažą finansinį turtą.
Turint omenyje tą neapykantą, kurią vyriausybė jaučia šiam dvasininkui, kažkada buvusiam R.T.Erdogano sąjungininku, daugumai žmonių buvo naujiena, kad jis apskritai vis dar gaudavo pensiją.
R.T.Erdoganas kaltina F.Guleną tuo, kad jis siekia pakirsti jo vyriausybę vadovaudamas „valstybei valstybėje“, be to, kaltina jį „terorizmu“, nes jis esą sukurstė kruviną penktadienio bandymą nuversti jo vyriausybę.
F.Gulenas šiuos kaltinimus paneigė, o JAV vyriausybė, reaguodama į Ankaros prašymą išduoti Pensilvanijoje gyvenantį dvasininką, paprašė tvirtų įrodymų.
„Sozcu“ rašė, kad F.Gulenas gaudavo 1 283 Turkijos lirų (380 eurų) pensiją per mėnesį ir kad paskutinę pensiją jis turėjo gauti šį antradienį.
Anatolijos naujienų agentūra taip pat pranešė, kad SGK imsis panašių priemonių ir prieš kitus sąmokslininkus.
