Nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo žinoma, kad Rusija ilgai negalės kariauti, jeigu jos gamtiniams resursams bus įvestos sankcijos. Praėjo daugiau nei 3 metai karo, o Rusija vis dar pildo savo biudžetą pinigais, gautais pardavus naftą ir dujas.
Dėl jau įvestų sankcijų ir įvairių ribojimų Rusija neteko dalies pajamų už gamtinius resursus, tačiau tai nėra tokie nuostoliai, kurie priverstų Kremlių staiga nutraukti karą Ukrainai palankesnėmis sąlygomis.
JAV dažnai yra spaudžiamos įvesti griežtas sankcijas Rusijai, o taip pat šalims, kurios perka naftą ir dujas iš Rusijos, kad būtų galima sustabdyti karo mašiną. Šią savaitę D. Trumpas paskelbė, kad sutinka įvesti antrines sankcijas Kinijai, Indijai ir kitoms šalims, kurios vysto prekybą su Rusija, bet tik su sąlyga, kad NATO šalys padarys tą patį.
Donaldo Trumpo administracija neįves naujų muitų Kinijai dėl Rusijos naftos pirkimų, jei Europos šalys pirmos neapmokestins prekių iš Kinijos ir Indijos dideliais mokesčiais. Apie tai JAV finansų ministras Scottas Besentas paskelbė pirmadienį interviu agentūroms „Reuters“ ir „Bloomberg“.
ES skundžiasi, kad tokiu būdu Vašingtonas nori perkelti atsakomybę už sankcijų prieš Rusiją sugriežtinimą Briuseliui.
„Europos šalys turi aktyviau dalyvauti mažinant Maskvos pajamas iš naftos, – sakė S. Bessentas. – Tikimės, kad europiečiai dabar prisidės. Mes neveiksime be jų“.
Europos Sąjungos perkamos Rusijos naftos apimtys sumažėjo nuo 26–27 % viso naftos importo iki 3 % dėl 2022 m. gruodžio mėn. įvesto embargo. Vieninteliai pirkėjai lieka Vengrija ir Slovakija, kurios išsiderėjo išimtį dėl problemų su tiekimo pakeitimu. Kaip „Le Monde“ pasakojo vienas Europos pareigūnas, ES „pranešė apie tai amerikiečiams, bet jie nereaguoja“. Dėl JAV reikalavimų Europos Komisija, kuri siūlo imtis griežtų priemonių prieš konkrečias Kinijos ir Indijos organizacijas, padedančias Rusijai realizuoti savo naftą, atidėjo trečiadienį numatytą 19-ojo sankcijų paketo pristatymą.
ES nepasiruošusi įvesti antrinių sankcijų Kinijai ir Indijai, bet reikalauja to iš JAV
„Vengrija neatsisakys pirkti rusišką naftą, nes neturi alternatyvų“, – pareiškė Vengrijos ES reikalų ministras Janos Boka. Jis pažymėjo, kad atsisakymas pakenktų nacionaliniam energetiniam saugumui. Pasak jo, Budapeštas aptaria situaciją su JAV, kurios kai kuriais aspektais „rodo daugiau supratimo nei Europos partneriai“.
„Aukšti muitai Kinijai padarys didžiulę žalą [Europos Sąjungai], tai žinome iš JAV, kurios atsisakė šios idėjos“, – „Politico“ sakė Davidas Henigas, Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro analitikas. Daugiau nei 80 JAV Kongreso senatorių parėmė įstatymo projektą dėl 500 % muitų prieš šalis, perkančias Rusijos energijos išteklius, tačiau D. Trumpas jo nepatvirtino. Šiuo metu S. Bessentas ir kiti administracijos atstovai kaip tik derasi su Kinija dėl didelio masto prekybos susitarimo sudarymo.
Kalbant apie Indiją, Trumpas padidino jai taikomas muitų normas nuo 25 % iki 50 %, pareikalavęs nutraukti Rusijos naftos pirkimus. Tuo tarpu ES derasi su Indija, kuri tradiciškai vykdo protekcionistinę prekybos politiką, dėl laisvosios prekybos zonos sukūrimo; didžiąja dalimi šis žingsnis yra atsakas į muitus, kuriuos D. Trumpas įvedė ES atžvilgiu.
„Trumpas žino arba jam buvo pasakyta, kad mes bandome sudaryti prekybos susitarimą su Indija ir kad mes visiškai nenorime pradėti prekybos karo su Kinija“, – sakė „Politico“ ES diplomatas.
Pasak Europos pareigūno (cituojama „Le Monde“), „europiečių tikslas – smogti tiesioginei ir netiesioginei prekybai su Maskva, įvedant griežtas sankcijas Rusijos ekonomikai, bet dar labiau – nesilpninti savo pačių ekonomikos“.
Tačiau jei Trumpas nori, kad ES visiškai nustotų pirkti rusišką naftą, jam pakanka pakelti ragelį ir paskambinti Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui ir Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Ficui, teigė „Politico“ Europos diplomatas: „Jie yra jo draugai, jis gali tiesiog jiems paskambinti“.
Japonija ir Turkija taip pat nėra nusiteikusios įvedinėti sankcijas
Donaldo Trumpo bandymas perkelti iniciatyvą kovoti su Rusijos naftos tiekimu vakarų partneriams susiduria su vis didesnio skaičiaus šalių pasipriešinimu, pažymima „The Moscow Times“. Po Europos Sąjungos prieš muitų didinimą Rusijos žaliavų pirkėjams pasisakė Japonija.
„Japonija įsipareigojo Pasaulio prekybos organizacijoje netaikyti muitų, viršijančių nustatytas ribas, ir teisingai elgtis su visomis šalimis narėmis, jei jos vykdo savo įsipareigojimus pagal PPO susitarimus, – antradienį žurnalistams sakė finansų ministras Katsunobu Kato. – Mums būtų sunku padidinti muitus, tarkim, iki 50 % vien dėl to, kad viena ar kita šalis importuoja naftą iš Rusijos.“
Šiuo atveju jau nekalbama ir apie kitą NATO šalį – Turkiją – kuri iki šiol tiesiogiai perka dujas iš Rusijos. Turkai netgi išsiprašė JAV išlygų dabar galiojančioms sankcijoms, kad galėtų tiesiogiai mokėti Rusijos „Gazprombank“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
