Griežtas kalbų Europos Parlamente tonas žymi ES virsmą iš gremėzdiško kalbų klubo į greit veikiančią įtakingą grupę.
Vaizdo ryšiu kreipdamasis į EP, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė padėką už beprecedentes Briuselio priemones Rusijos atžvilgiu ir paramą ukrainiečių pajėgoms, įskaitant ginklų tiekimo finansavimą.
„Be jūsų Ukraina liks viena. Mes savo stiprybę įrodėme. Įrodėme, kad mažų mažiausiai esame tokie patys kaip jūs. Taigi, įrodykite, kad esate su mumis, įrodykite, kad mūsų neapleisite“, – kalbėdamas vaizdo ryšiu iš Kijevo sakė V. Zelenskis.
ES du aukščiausio rango pareigūnai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), išreiškė visišką paramą.
„Puolama ne tik Ukraina“, – sakė Ch. Michelis.
„Taip pat puolami taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka, demokratija, žmogaus orumas. Tai geopolitinis terorizmas, aiškus ir paprastas“, – sakė Ch. Michelis Europos Parlamente.
U. von der Leyen sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra „tiesos akimirka Europai“.
„Iškilęs pavojus Ukrainos likimui, bet mūsų pačių likimas taip pat kabo ant plauko“, – sakė ji.
U. von der Leyen nurodė, kad Europos Sąjungai plečiant atsaką į šią krizę Briuselis papildomai skirs 500 mln. eurų karo „humanitarinėms pasekmėms“ spręsti, įskaitant pagalbą į Bendriją pasitraukusiems pabėgėliams.
Ch. Michelis ir U. von der Leyen akcentavo priemones, kurių ES jau ėmėsi, koordinuodama veiksmus su JAV, Didžiąja Britanija, Kanada ir Japonija.
Jos apima priemones, kenkiančias Rusijos ekonomikai, pavyzdžiui, transakcijų su šios šalies centriniu banku draudimą, taip pat sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui ir kai kuriems jo ministrams bei padėjėjams, jo valdžią remiantiems oligarchams.
Rusų lėktuvams uždrausta skraidyti ES oro erdvėje, o su Rusijos valstybe susijusioms žiniasklaidos organizacijoms – transliuoti bloke.
ES turi paskelbti Rusijos bankų, kuriuos atskirs nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, sąrašą.
Bendrija taip pat atsisakė vieno tabu ir leido iš Europos taikos priemonės (ETP) mokėti už ginklų tiekimą iš ES narių į Ukrainą. Tam skiriama 450 mln. eurų.
ETP, atskirai nuo ES biudžeto ir Bendrijos įprastų pinigų skirstymo procedūrų veikiantis fondas, valdo 5 mlrd. eurų, kuriuos gali išmokėti tik ES šalys narės.
Sankcijos, kurių jau imtasi, yra griežtesnės ir buvo paskelbtos greičiau, nei daugelis žmonių, įskaitant ES pareigūnus ir lyderius, kada nors galėjo įsivaizduoti.
„Pastarosiomis labai skausmingomis dienomis buvo pademonstruotas Europos atsakas. Dabar privalome vadovautis [principu] „kad ir ko prireiktų“, – sakė Ch. Michelis.
„Kovojame dėl išlikimo“
Tačiau tenkinami ne visi Ukrainos norai. Tarp keblių klausimų yra V. Zelenskio prašymas „nedelsiant“ priimti Ukrainą į ES.
„Mes kovojame dėl išlikimo. Tai didžiausia motyvacija iš visų. Tačiau mes taip pat prašome, [kad mums būtų leista] būti lygiateisiais Europos nariais“, – sakė jis.
ES pareigūnai, nors ir nusiteikę palankiai, sako, kad nėra sutrumpinto kelio į bloką ir kad bet koks priėmimo procesas truks ne vienus metus.
ES šalys ir NATO taip pat nenori patenkinti Ukrainos reikalavimų dėl neskraidymo zonos. Ji trukdytų Rusijos karo lėktuvams naikinti Ukrainos pajėgas ir miestus, bet iš esmės reikštų grasinimą didžiausiai pasaulio branduolinei valstybei ir galėtų išprovokuoti eskaluojamąjį atsaką, galintį savo ruožtu nusiaubti Europą ar pasaulį.
„NATO nebus šio konflikto šalis. Taigi, NATO nesiųs karių į Ukrainą ar lėktuvų į Ukrainos oro erdvę“, – antradienį lankydamasis vienoje NATO oro pajėgų bazėje Lenkijoje sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
ES suvokia potencialų šalutinį poveikį, jei nusiųstų savo karių, iš dalies dėl to, kad Rusija tiekia maždaug trečdalį blokui reikalingų gamtinių dujų.
Ch. Michelis sakė, kad „savo laisvės gynimas turi kainą“.
Jis įspėjo Europos visuomenę, kad atsigaunant po pandemijos ir ir augant infliacijai pasekmės bus juntamos.
