Kadangi ES labai priklauso nuo energijos importo, labai svarbu didinti energijos išteklių tiekimo saugumą, diegti tvarius energijos šaltinius, įvairinti juos ir taupiau vartoti energiją. Tačiau iškastinio kuro ir branduolinės energetikos artimiausioje ateityje nebus įmanoma atsisakyti. Tai sakoma trečiadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje (509 balsai už, 153 prieš, 30 susilaikė).
„Jei nebus imtasi prevencinių priemonių, ES priklausomybė nuo iškastinio kuro importo iki 2030 m. padidės iki 65 proc. bendro sunaudojamo [energijos] kiekio“, – pažymi europarlamentarai. Todėl jie ragina ES, valstybes ir regionų valdžios institucijas decentralizuoti energijos gamybą, taip pat įvairinti jos šaltinius ir tiekimo maršrutus.
Ataskaitoje siūloma mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį „daugiau taikant mažai anglies dvideginio išskiriančias technologijas – branduolinę energiją, švarias akmens anglis ir atkuriamuosius šaltinius“. Europarlamentarai ragina Komisiją greitai pasiūlyti teisės aktą dėl anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo. Jie taip pat siūlo remti sintetinio kuro technologiją bei skatinti automobilių su elektrine pavara gamybą.
Kita vertus, pasak EP pranešėjo šiuo klausimu Herbert Reul (Europos liaudies partija, Vokietija), „energijos, gaminamos deginant iškastinį kurą, atsisakyti neįmanoma, kol alternatyvos susijusios su didelėmis papildomomis išlaidomis įmonėms ir vartotojams“. EP pažymi, jog 2004 m. 79 proc. ES šalyse suvartotos energijos buvo pagaminta deginant iškastinį kurą. Deputatai pabrėžia suskystintų gamtinių dujų svarbą, taip pat ragina Europos Komisiją išsamiau išnagrinėti naftos tiekimo saugumo klausimus. EP narių nuomone, „reikia vengti vienašališkos priklausomybės nuo konkrečių dujų tiekėjų ar tiekimo maršrutų“.
Europarlamentarai pažymi, jog „branduolinė energija būtina siekiant tarpiniu laikotarpiu patenkinti svarbiausius Europos energijos poreikius“. Be to, jos atsisakius nebus įmanoma iš esmės sumažinti anglies dvideginio išskyrimą ir sustabdyti klimato šilimą.
Ataskaitoje pažymima, kad sprendimas naudoti branduolinę energiją ar jos nenaudoti priklauso pačių valstybių kompetencijai, bet jis gali paveikti elektros energijos kainą kitose ES šalyse. Parlamentas siūlo „surengti nešališką diskusiją apie branduolinės energijos teikiamas galimybes ir pavojus“, taip pat griežtinti branduolinių jėgainių saugumo standartus, tobulinti branduolinės sintezės technologiją ir skirti daugiau lėšų atitinkamiems moksliniams tyrimams.
Liberalų ir demokratų aljanso vardu posėdyje kalbėjęs Šarūnas Birutis teigė: „Energijos diversifikacija labai prisideda prie energijos tiekimo saugumo, o šis klausimas yra gyvybiškai svarbus ir mano šaliai – Lietuvai. Šioje srityje esame labai pažeidžiami, nes esame visiškai priklausomi nuo vieno tiekėjo ir kol kas neturime alternatyvų. Vienas iš sprendimų šiai situacijai pakeisti – modernios, saugios atominės elektrinės statyba. Tai mums būtų ir politinio saugumo, ir ekonominio stabilumo pagrindas. [...] Suprasdami esamos alternatyvios energijos ir dar naujų energijos rūšių svarbą ir galbūt dominavimą ateityje, turime nusileisti ant žemės ir susidurti su realybe, kuri dabar yra tokia – 31 proc. visos elektros energijos ES gamina branduolinės jėgainės. Tai energija, padedanti įgyvendinti Kioto uždavinius ir svariai prisidedanti prie energijos tiekimo saugumo užtikrinimo.“
Pavadinęs Žaliųjų frakcijos teikiamas antibranduolines pataisas „veidmainiškomis“, deputatas ragino paremti „nuostatas, leidžiančias kiekvienai valstybei apsispręsti, ar jai reikalinga saugi branduolinė energetika, ar ne“.
