Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, surengęs kasmetinę propagandinę spaudos konferenciją, apkaltino Ukrainą ir Europą nenoru taikiai baigti karo.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Europos lyderiai taip ir nesugebėjo palenkti Belgijos premjero dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai. Bet ir palikti Ukrainą be jokio finansavimo norėjęs Vengrijos premjeras neturi, kuo džiaugtis. Nebent tuo, kad ir toliau galės girtis V. Putinui, jog pats neremia Ukrainos kovos.
Po per naktį užsitęsusių derybų, ankstų rytą, iš per ūkininkų protestus nuniokoto Briuselio, Ukrainą pasiekia gera žinia apie beprocentinę 90 mlrd. eurų paskolą artimiausiems dvejiems metams. Tik paremtą ne Rusijos įšaldytu turtu, o Europos Sąjungos biudžetu.
„Ji atlieps būtinus Ukrainos poreikius. Ir Ukraina grąžins šią paskolą, kai Rusija sumokės reparacijas. Bendrija pasilieka teisę panaudoti įšaldytą turtą šios paskolos apmokėjimui“, – kalbėjo Europos Tarybos prezidentas Antonijus Costa.
Tad 210 mlrd. rusiškų eurų bendrijoje ir toliau lieka įšaldyti. O beveik 90 proc. šio turto sauganti Belgija – panašu, neišgirdusi pakankamų partnerių garantijų užstoti ją finansinių ir teisinių pasekmių atveju – sako, kad Maskva neturėtų skubėti dėl to džiaugtis.
„Manau, niekas Europos Bendrijoje nenori, kad tie pinigai grįžtų Maskvai. Bet turime sugrįžti prie pirminės idėjos – jie bus panaudoti atstatant žalą, kurią Rusija padarė Ukrainai“, – komentavo Belgijos premjeras Bartas de Weveris.
Orbanas pateikė savo nuomonę
Panaudoti Rusijos įšaldytą turtą jau dabar bendriją spaudęs Vokietijos kancleris sakė, kad ir pasiektas kompromisas siunčia teisingą signalą.
„Europa suprato, kas pastatyta ant kortos. Ir Europa pademonstravo savarankiškumą“, – kalbėjo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Išskyrus Viktorą Orbaną, kuris mieliau moka eurus V. Putinui už dujas ir naftą, nei paremia Vengriją nuo Rusijos užstojančią Ukrainą. V. Orbanas sutiko neblokuoti paskolos Ukrainai, su sąlyga, kad Vengrija, Slovakija ir Čekija nedalyvaus šiame mechanizme.
„Visi kiti, išskyrus čekus ir slovakus, mano, kad tai geras sprendimas. O aš manau, kad blogas, nes priartina Europą prie karo. Ir tai panašu į paskolą. Nors, žinoma, Ukraina niekada jos negrąžins. Taigi iš esmės tai prarasti pinigai“, – argumentavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Panašiai mąsto ir Amerikos prezidentas. Prieš savaitgalį suplanuotą naują JAV ir Rusijos derybų raundą jis vėl paragino Ukrainą greičiau susitaikyti su siūlomomis taikos sąlygomis.
„Jie jau artėja prie kažko. Bet tikiuosi Ukraina veiks greitai, nes ten Rusija. Ir kaskart, kai ji užima per daug teritorijų – Rusija keičia savo nuomonę“, – kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Putinas ir toliau kaltę verčia Europai
Nors iš tiesų Rusija savo nuomonės nekeičia jau metai iš metų – ir dabar reikalauja to paties. Kasmetinę savo propagandinę spaudos konferenciją surengęs diktatorius pradėjo kalbomis apie vykstančias derybas.
„Iš esmės jie atsisako baigti šį konfliktą taikiai“, – kaltino V. Putinas.
Putinas kaltina Ukrainą ir Europą karo tęsimu. Nors sustoti nesutinka pats. Ir kartoja savo karo pabaigos sąlygas – tik „pašalinant pirmines šios krizės priežastis“.
Diktatorius nori suluošintos, pavergtos, rusakalbės ir Kremliui keliaklupsčiaujančios Ukrainos. Ir giria Amerikos prezidentą, kuris spaudžia Kyjivą sutikti su Kremliui palankiomis taikos sąlygomis.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
Pinigai zeliono auksiniam unitazui. Skola - europos avinam.
Sveikinu.
