2022 m. vasarį, kai Rusija žygiavo link Kyjivo, gynybos ekspertas Oleksandras Dmitrijevas sugalvojo, kaip sustabdyti Maskvos karius – susprogdinti užtvanką, kuri užtvindė Irpinės upę ir atkurti seniai prarastą pelkėtą užliejamą lygumą.
O. Dmitrijevas prieš karą organizavo visureigių lenktynes šioje vietovėje, todėl buvo gerai susipažinęs su reljefu. Jis tiksliai žinojo, kokį poveikį Rusijos karinei mašinai turės upės baseino užtvindymas.
„Jis virsta nepraeinamu purvu, kaip sako džipų vairuotojai“, – sako jis.
Jis apie tai papasakojo Kyjivo gynybos vadui ir gavo leidimą susprogdinti užtvanką. O. Dmitrievo idėja pasiteisino.
„Iš esmės tai sustabdė Rusijos puolimą iš šiaurės“, – sako jis.
Tuo pačiu metu vaizdai, kuriuose matyti į purvą įklimpę Maskvos tankai, apskriejo visą pasaulį.
Praėjus trejiems metams svarstoma, kaip atkurti pelkes pagal rytinę NATO sieną. Taip būtų sujungiami du Europos prioritetai – gynyba ir klimatas. Durpynai sulaiko planetą šildantį anglies dioksidą ir skandina tankus.
„Tačiau pusė ES pelkių yra nusausinama, kad būtų sukurta žemė, tinkama pasėliams auginti. Išdžiūvę durpynai savo ruožtu išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir leidžia sunkiosioms transporto priemonėms lengvai jas kirsti“, – aiškina „Politico“.
Kai kurios Europos vyriausybės dabar svarsto, ar atgaivinus nykstančias pelkes būtų galima išspręsti keletą problemų iš karto. Suomija ir Lenkija leidiniui pranešė, kad aktyviai tiria pelkių atkūrimą kaip daugiafunkcinę priemonę savo sienoms ginti ir kovoti su klimato kaita.
Praėjusiais metais pradėtas didžiulis 10 mlrd. zlotų (2,3 mlrd. eurų) vertės Lenkijos „Rytų skydo“ sienos įtvirtinimo projektas „užtikrina aplinkos apsaugą, įskaitant <...> durpynų formavimą ir miškų sodinimą pasienio zonose“.
„Tai abipusiai naudinga situacija, leidžianti pasiekti daug tikslų vienu metu“, – sako Suomijos aplinkos ministerijos gamtos skyriaus direktorė Tarja Haaranen.
Kam pelkės naudingos?
Nesugadintos pelkės yra padengtos trapiomis samanomis. Jos savo buveinėse pamažu virsta minkštu dirvožemiu, durpėmis.
Būtent jos yra veiksmingiausios CO2 saugyklos Žemėje. Nors jos užima tik 3 procentus planetos paviršiaus, jos sulaiko trečdalį pasaulio anglies dioksido – dvigubai daugiau nei miškai. Tačiau nusausintos pelkės pradeda išskirti anglies dioksidą ir taip prisideda prie visuotinio atšilimo.
Europoje pelkės laikomos neproduktyviais plotais, todėl jas siekiama paversti dirbamais laukais.
„Padėtis yra ypač dramatiška: pusė ES durpynų yra nualinti, daugiausia dėl nusausinimo žemės ūkio reikmėms“, – pastebi leidinys.
Skaičiuojama, kad 2022 m. nusausinti durpynai išmetė 124 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai beveik prilygsta Nyderlandų metinėms emisijoms.
Šiuo metu vykdomi įvairūs durpynų atkūrimo projektai.
NATO pelkynų juosta
Taip jau susiklostė, kad didžioji dalis ES durpynų yra prie NATO sienos su Rusija ir Kremliui lojalia Baltarusija – jie driekiasi nuo Suomijos Arkties per Baltijos valstybes, pro Suvalkų koridorių iki rytinės Lenkijos.
Kai šis reljefas užtvindomas vandeniu, jis tampa pavojinga spąstais kariniams sunkvežimiams ir tankams.
Straipsnyje kaip pavyzdys minima Pabradėje įvykusi istorija, kai pelkėje nuskendo JAV šarvuotis su keturiais amerikiečių kariais.
„Kai armijos negali kirsti drėgnos atviros vietovės, jos yra priverstos trauktis į lengviau ginamas vietoves“, – pastebi leidinys.
Gynyba pelkėse nėra nauja idėja. Pavyzdžių yra ir iš karo Ukrainoje, ir iš ankstesnių karų. Tačiau strateginis nusausintų durpynų drėkinimas, siekiant pasirengti priešo atakai, būtų naujovė. Ši idėja pradeda populiarėti tarp aplinkosaugininkų, gynybos strategų ir politikų.
Suomijos valdančiosios Nacionalinės koalicijos partijos įstatymų leidėjas Pauli Aalto-Setälä praėjusiais metais pateikė parlamentinį pasiūlymą, ragindamas Suomijos vyriausybę atkurti durpynus, siekiant apsaugoti sienas ir kovoti su klimato kaita.
„Suomijoje istorijoje mes naudojome gamtą gynybos tikslais“, – sako jis.
„Aš supratau, kad ypač rytinėje sienoje yra daug puikių vietų, kurias galima atkurti – dėl klimato, bet taip pat ir tam, kad jas būtų kuo sunkiau pereiti“, – pabrėžia jis.
Lenkijos durpių politika
Diskusijos dėl gamtos atkūrimo gynybai sparčiausiai vyksta Lenkijoje. Klimato aktyvistai ir mokslininkai prieš kelerius metus pradėjo kampaniją už gamta pagrįstą gynybą.
„Kai kalbama apie saugumą, Lenkijoje visi iš karto pradeda klausytis“, – sako Lenkijos aktyvistė Wiktoria Jędroszkowiak.
„O mūsų durpynai ir senoviniai miškai yra tos vietos, kurios bus labai svarbios mūsų gynybai, kai karas pasieks ir Lenkiją“, – sako ji.
Po kelerių metų kampanijos šis klausimas dabar pasiekė vyriausybės lygį Varšuvoje. Čia vyksta diskusijos tarp mokslininkų ir Lenkijos gynybos bei aplinkos ministerijų.
Ekologas ir Lenkijos vyriausybės gamtos apsaugos patariamojo tarybos narys Wiktor Kotowski sako, kad pradinės derybos su gynybos ministerija buvo daug žadančios.
„Buvo daug nesusipratimų ir klaidingų įsitikinimų, bet apskritai mes nustatėme, kad yra tik sinergija“, – sako jis.
„Gynybos ministerija nori atkurti kuo daugiau pelkių palei rytinę sieną“, – priduria jis.
Mokslininkai mato potencialą Baltijos šalims
Baltijos šalių vyriausybės iki šiol parodė mažai susidomėjimo. Tik Lietuvos aplinkos ministerija nurodė, kad su gynyba susijęs pelkių atkūrimas „šiuo metu yra svarstomas“, bet atsisakė leidiniui pateikti daugiau informacijos.
Estijos gynybos ministerija ir Latvijos ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad nauji Baltijos gynybos linijos planai sustiprinti trijų šalių sienas numato pasinaudoti gamtinėmis kliūtimis, įskaitant pelkes, bet neapima durpynų atkūrimo.
Tačiau mokslininkai mato didelį potencialą, turint omenyje tai, kad durpynai užima 10 proc. Baltijos šalių teritorijos.
Ekologai sako, kad nors faunos atkūrimas užtrunka ne vienerius metus, nustojus sausinti žemę, pelkė prisipildyti gali per porą metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tik issigimeliai zydziurkiai ir meluoja kad kara Ukrainoje sukele rusai .
