Trečiadienį Strasbūre priimtą rezoliuciją dėl hibridinio karo bei ES teritorinio vientisumo ir svarbios infrastruktūros apsaugos saugumo ir gynybos srityje parėmė 470 europarlamentarų, 129 balsavo prieš, o 62 susilaikė.
Rezoliucijos tekste pažymima, kad hibridinės operacijos yra tyčiniai, suderinti valstybių veiksmai, vykdomi ir per nevalstybinius veikėjus, tarpininkus bei patikėtinius keliose srityse vienu metu. Jos rengiamos taip, kad atrodytų kaip pavieniai incidentai ir nepasiektų ginkluoto konflikto ribos, tačiau gali sukelti pasekmes, prilygstančias konvencinei agresijai. Dėl šios priežasties EP ragina ES ir valstybes nares pripažinti, kad hibridiniai veiksmai gali būti karo forma, nepriklausomai nuo to, ar naudojama konvencinė jėga, ar ne.
Didžiausia valstybės remiama hibridine grėsme Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms Europos Parlamentas įvardijo Rusiją, veikiančią tiesiogiai arba per kontroliuojamus subjektus ir tarpininkus, įskaitant Baltarusiją.
Dokumente taip pat minimos Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos hibridinės kampanijos bei teroristinių ar nusikalstamų grupuočių, privačių karinių bendrovių, oligarchų tinklų ir kitokių nevalstybinių veikėjų veikla.
Europarlamentarų vertinimu, Rusija siekia susilpninti Europos vienybę bei demokratines institucijas, gilinti politinius nesutarimus, sėti baimę ir nepasitikėjimą, mažinti ES gynybinę parengtį ir pakenkti paramai Ukrainai. Todėl EP paragino ES pereiti prie aktyvios strategijos, kuri padėtų sužlugdyti hibridines operacijas, atgrasyti jų organizatorius ir priversti juos brangiau sumokėti už priešiškus veiksmus.
Suvereniteto pažeidimas turi sulaukti atsako
„Bet koks valstybių narių suvereniteto pažeidimas turi sulaukti atsako veiksmingomis, proporcingomis ir suderintomis atsakomosiomis priemonėmis“, – teigiama dokumente.
Europarlamentarai siūlo parengti skirtingus sektorius apimantį planą kovai su hibridiniu karu, stiprinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą, rengti aiškius reagavimo protokolus ir sukalibruotas atsakomąsias priemones, kurios būtų proporcingos priešiškų veiksmų sunkumui.
Jie taip pat siūlo įsteigti vieningą Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos priemonių koordinavimo centrą.
Be to, rezoliucijoje taip pat raginama paruošti mechanizmą, kuris leistų taikyti ES sutarties abipusės gynybos išlygą ne tik ginkluotos agresijos, bet ir ypač sunkių hibridinių scenarijų atvejais.
Dokumente pažymima, kad kai kurios Rusijos hibridinės atakos turi valstybės remiamo terorizmo požymių, todėl siūloma nedelsiant sukurti atskirą horizontalų ES sankcijų režimą kovai su hibridinėmis grėsmėmis. Europarlamentarai taip pat pasmerkė sistemingus neteisėtus Rusijos dronų skrydžius bei tarpvalstybines provokacijas prieš ES rytinio sparno šalis ir paragino Europos Komisiją 2028–2034 metų ES biudžete numatyti tikslinį finansavimą, skirtą išorės sienų apsaugai bei dronų aptikimo sistemoms prie oro uostų, energetikos objektų ir transporto mazgų.
Rezoliucijoje pabrėžia, kad yra strategiškai būtina stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina, Moldova, Armėnija ir Vakarų Balkanų partneriais. Valstybės narės raginamos sistemingai perimti Ukrainos patirtį išlaikant svarbiausias paslaugas, užtikrinant vyriausybės veiklos tęstinumą bei saugant svarbią infrastruktūrą užsitęsusių atakų metu.
Rezoliuciją Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto vardu parengė Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė, pirmiau teigusi, kad, baimindamasi galimos eskalacijos, ES tik skatina Rusija bandyti naujas ribas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
