Po mėnesius trukusių bevaisių derybų su kreditoriais dramatiškas Graikijos bandymas leisti dėl finansinės pagalbos nuspręsti žmonėms, turės poveikį ir toli už šios smarkiai prasiskolinusios šalies sienų, perspėja analitikai.
„Lemtingi rinkimai“, „Bankroto košmaras“, „Nelaimi niekas“, „Sunkūs išmėginimai Graikijoje“, „Graikų kariai ir policija rengiasi gatvių mūšiams“ – tokios antraštės mirga šiai krizei, regis, jaudinant žmones visoje Europoje.
Balsavimas dėl to, ar pritarti potencialios finansinės pagalbos Graikijai sąlygoms, kurio baigties numatyti neįmanoma, bus rodyklė būsimoms deryboms, sakė Julianas Rappoldas iš strateginėmis studijomis užsiimančios Vokiečių užsienio politikos draugijos.
Nuogąstaujant, kad „Ne“ nulems Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, Pawelas Tokarski iš nepriklausomo Vokiečių tarptautinės politikos ir saugumo instituto (SWP) sakė, kad jo poveikis sieks daug toliau.
Tai „nulems būsimą Europos integracijos trajektoriją“, sakė jis.
A.Merkel, kuri praėjusią savaitę atrodė optimistiška, kai pareiškė, kad Europa gali „ramiai“ laukti šio referendumo rezultatų, nes blokas yra „stiprus“, buvo pastangų išspręsti šią krizę priešakyje.
Dabar didžiausios Europos ekonomikos lyderė „susiduria su dilema“, sakė J.Rappoldas.
Jei Graikija išeis iš euro zonos, tai reikš Europos krizės valdymo, kurį A.Merkel gynė visus ekonominių neramumų metus, nesėkmę.
„Jai nepatiktų, jei būtų sakoma, kad ji išstūmė Graikiją iš euro (zonos)“, – pridūrė J.Rappoldas.
Ji taip pat baiminasi nenumatytų ekonominių pasekmių, postūmio eurui priešiškoms grupėms kai kuriose šalyse ir to, kad tokios šalys kaip Rusija ar Kinija „Ne“ laikytų silpnumo ženklu, sakė jis.
Tačiau jei graikai nepaisydami savo premjero balsuos „Taip“, A.Merkel turės gauti parlamento pritarimą deryboms dėl naujos pagalbos programos Graikijai, stiprėjant kitokiai nuomonei jos pačios konservatorių partijoje Graikijos klausimu.
Jai taip pat reikėtų patraukti savo pusėn visuomenę, pavargusią nuo finansinės pagalbos ir šaliai tenkančios sąskaitų liūto dalies.
„Nein“, „Oxi“
Tačiau šis referendumas skaldo ne tik graikų visuomenę.
Latvijos sostinėje Rygoje 27 metų Karlis Muižniekas, Latvijos universiteto mokslininkas, sakė, kad vieninga, draugiška euro zona yra geriausias pasirinkimas, bet pripažino: „Galvoju, kad graikai veikia gana logiškai“.
Tačiau 50-metė mokyklos apsaugininkė Inesė Bėrzinia Graikijos krizę pavadino „dviašmeniu kardu“.
„Jei neduosime pinigų graikams, jie atsigręš į Rusiją, o aš to nenoriu. Bet jei duosime jiems pinigų, jie niekada jų nesugrąžins“, – sakė ji.
Vokietijos socialdemokratų parlamentarė Gabriela Heinrich išreiškė viltį, kad graikai pasiųs „įtaigų ženklą Europai, nes jie yra ... tvirta Europos valstybių bendrijos dalis“.
Vokietijos dienraštis „Bild“, kuris nuo pat krizės pradžios laikėsi griežtos pozicijos Atėnų atžvilgiu, klausė, ar Graikijos pasitraukimas iš euro zonos „tikrai būtų tokia drama“.
Tūkstančiai Graikijos šalininkų dalyvavo mitinguose Barselonoje, Paryžiuje, Dubline ir Frankfurte, o Ispanijoje Graikijos partijos „Syriza“ sąjungininkai šį balsavimą laiko istorine proga pakeisti Europą.
O jeigu italų būtų paprašyta balsuoti kaip Graikijoje, 51 proc. jų paremtų Europos įvedamas griežtas priemones, kad būtų išvengta pasitraukimo iš euro zonos, rodo neseniai atlikta „Ipsos“ apklausa.
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) taip pat bijo „Ne“ ir yra „itin sunkioje padėtyje“, sakė P.Tokarski.
ECB pinigai išlaiko Graikijos bankus veikiančius. Jei ECB sustabdytų šias paskolas, rizikuotų paspausti Graikijos pasitraukimo mygtuką, o šį sprendimą jo vadovas nori palikti politikams.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
