Ta kaina – tai 750 mlrd. eurų (2,58 trln. litų) bendras Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo skubios paramos fondas, dėl kurio steigimo sekmadienio naktį Briuselyje buvo sukirsta rankomis.
Nekontroliavo skolinimosi
Ypatingas vaidmuo teks Europos centriniam bankui (ECB), kuris vakar išplatino pranešimą esąs pasirengęs supirkti euro zonos vyriausybių ir privačias obligacijas, kad užtikrintų jų likvidumą.
Būtent šis bankas privalėjo prižiūrėti euro zonos šalių skolas, tačiau leido šalims švaistūnėms skolintis. Vyriausybės išleisdavo obligacijų emisijas, kurias supirkdavo Europos komerciniai bankai. Vėliau pastarieji šias obligacijas iškeisdavo į naujas ECB eurų emisijas.
Ekspertai pastebi, kad ECB turėjo galimybę sustabdyti finansų piramidės euro zonoje kūrimą, bet to laiku nedarė. Priešingai, palengvino Portugalijos, Graikijos ir kitų prasiskolinusių valstybių skolinimosi procedūras. Bankui pakako reitingų agentūrų įvertinimo, kad Graikijos ir Portugalijos obligacijos patikimos.
Reitingų agentūros savo ruožtu, nenorėdamos kelti panikos rinkose, tik praėjusią savaitę ėmėsi mažinti Graikijos ar Portugalijos skolinimosi reitingus.
Gelbėja savo bankus?
Naujasis skubios paramos bankas suteiks progą šalims nesiimti ypatingų taupymo priemonių, o ištikus krizei – laukti pagalbos. Yra manančiųjų, kad Graikijos apskritai nereikėjo gelbėti, mat finansų rinkos būtų lengviau atsikvėpusios Graikiją ištikus bankrotui.
Tačiau Berlynas ir Paryžius jokiu būdu neleis bankrutuoti Graikijai, mat nemažai šios valstybės skolų susikaupė būtent šių šalių bankuose.
Skaičiuojama, kad skubios paramos fondas gali greitai ištuštėti norint padengti vien Graikijos ir Portugalijos skolas. Maža to, tamsūs debesys kaupiasi virš Ispanijos, Airijos bei Italijos.
„750 mlrd. eurų viso labo padengtų vienų metų euro zonos šalių įskolinimus, tai sudaro šiek tiek daugiau nei 10 proc. euro zonos šalių skolos. Akivaizdu, kad tokia suma nieko neišspręs“, – pabrėžė ekonomistas Robertas Pestonas.
Jo nuomone, švaistūnės šalys turi smarkiai veržtis diržus, o ne tikėtis finansinės pagalbos. Antai Portugalijos skolos 2009 m. siekė 78 proc. BVP. Prognozuojama, kad 2012 m. jos pasieks net 108 proc. BVP. Pavyzdžiui, 2001 m. bankrutavusios Argentinos skolos tesiekė 62 proc. BVP.
R. Pestonas tvirtina: „Finansų rinkos, taip sparčiai augant skoloms, nebefinansuos valstybių – finansų piramidžių“. Kiti ekonomistai perspėja, kad jei prasiskolinusios šalys netaupys, joms galiausiai neskolins nei ES, nei TVF.
Faktai
Skubios paramos fondą sudarys 440 mlrd. eurų paskolų, kurias teiks euro zonos vyriausybės, 60 mlrd. eurų iš ES gelbėjimo fondo ir 250 mlrd. eurų iš Tarptautinio valiutos fondo.
Ketinama sukurti specialią organizaciją, kuri esant reikalui skolinsis pinigus ir perskolins juos finansinių problemų ištiktoms šalims.
Paskolą garantuos visos euro zonos valstybės, išskyrus tą, kuriai reikalinga parama. Paskolai turės pritarti paramą teikiančių šalių parlamentai.
Nors skubios paramos fondas bus skirtas 16 euro zonos valstybių, jam dar turi pritarti ir likusios 11 ES narių, neprisijungusių prie bendrosios valiutos bloko.
