Europos Sąjunga (ES) praėjusiais metais išleido 2.4 mlrd. eurų “šališkom informacinėm kampanijom”, siekiant “pareklamuoti save ir savo kuriamos “glaudžios sąjungos” tikslą”, tvirtinama, Britanijoje įsikūrusios analitinės organizacijos Atvira Europa (Open Europe), ataskaitoje.
“ES išleidžia milijardus reklamuodama Bendriją ir Europos integracijos koncepciją, nes Bendrijos lyderiai mano, kad aukštas paramos lygis yra vienintelis būdas užtikrinantis jos (koncepcijos) įgyvendinimą”.
"Per paskutinius metus ES komunikacija vis mažiau teikė žmonėms informacijos ir vis daugiau pardavinėjo ES politiką bei reklamavo ES integracijos koncepciją, “ rašoma ataskaitoje.
Tačiau su ataskaitos išvadomis nesutinka Europos Komisija, kurios atstovai teigia, kad “jie nemato nieko blogo” tame, kad yra remiami tokie projektai, kaip studentų mainų programa ERAZMUS.
Komunikacinė politika Europos Komisijai tapo svarbi po to, kai 2005 m. žlugo Europos Konstitucijos referendumas Prancūzijoje ir Olandijoje, o 2008 m. buvo atmesta Lisabonos sutartis Airijoje.
Stiprinti paramą Europietiškajam projektui būtina dar ir todėl, kad iki šiol nuolatos mažėjo į rinkimus ateinančių žmonių skaičius, o naujieji rinkimai į Europos Parlamentą yra numatyti šių metų birželio mėnesį.
Pasigirdusi kritika dėl prastos ES komunikacijos privertė Europos komisarę, atsakingą už komunikaciją, Margot Wallstrom, 2007 m. paskelbti apie naująją Komisijos „Komunikacijos partnerystės“ iniciatyvą. Šiuo projektu ES siekia pagyvinti bendradarbiavimą tarp ES institucijų ir valstybių narių teikiant išsamią informaciją visuomenei apie ES vykstančius procesus.
Sausio 27 d. pristatydamas parengtą ataskaitą, Atviros Europos vadovas Lorraine Mullallis, pabrėžė, kad „daug to, ką daro Komisija yra sveikintina, tačiau ji labai specifiškai veikia reklamuodama ES integraciją“.
Ataskaitoje pateikti pavyzdžiai apie literatūros spausdinimą ir platinimą per „sudėtingus informacijos platinimo tinklus“ bei, kad „dešimtis milijonų“ iš Komisijos fondų nugula į šalutines organizacijas (įvairias nevyriausybines organizacijas (NVO) ir analitinius centrus), kurie reklamuoja ES viziją.
Margot Wallstom atstovas spaudai, Joe Hennonas, nesutiko su kai kuriais ataskaitoje paminėtais teiginiais, pridurdamas, kad jo departamento metinis biudžetas siekia tik „100 mln. eurų“ . „Pusė ataskaitoje paminėtų skaičių yra skirti švietimui ir kultūrai, todėl kiek aš suprantu, „Atvira Europa“ nemano, kad ES turėtų remti šias veiklas.“
Tyrime iš tikrųjų minima, kad dalis Komisijos finansavimo yra skiriama švietimo ir kultūros programoms, įskaitant tokias kaip studentų mainų programa Erazmus, kuriomis “propaguojant Europietišką pilietybę ir bendrą Europos kultūrą” tikimasi “nupirkti lojalumą”, kad “ateityje būtų remiama ES”.
Tačiau ES pareigūnai „ nemato nieko blogo” tame, kad remia tokius projektus, juo labiau, kad pačios nacionalinės valstybės prašė tai daryti dar nuo 1957 m.
“ES propaganda – rezultatas to, kaip ES finansuoja įvairias NVO, kurios remia ES viziją, o tai dirbtinai iškreipia debatus dėl ES ateities”, rašoma ataskaitoje.
Joe Hennonas sutinka, kad ES pagrinde finansuoja proeuropietiškai nusiteikusias organizacijas, tačiau tai yra, todėl, kad „į ES skelbiamus konkursus paprastai atsiliepia tik proeuropietiškos organizacijos“.
“Aš taip pat norėčiau palikti šį draugišką klubą,” teigė Europos Komisijos (EK) atstovas, kviesdamas euroskeptiškas organizacijas aktyviau dalyvauti ES skelbiamuose konkursuose.
Su Atviros Europos pateikta ataskaita nesutinka ne tik EK atstovai, bet ir kitos organizacijos. Hendrikas Kroneras ES vartotojų organizacijos BEUC atstovas sutinka, kad „opozicija yra būtina „ ir pridūrė, kad jų organizacija, kuri yra dalinai finansuojama iš ES fondų „ne visados sutinka su tuo, ką teigia Komisija“.
Hansas-Martinas Tillackas, vokiško “Stern” žurnalo žurnalistas teigia, kad ES komunikacijos problema yra tame, kad pasigendama kokybiškų debatų Europinėmis temomis. „Jei jus norite supažindinti žmonės su Europa, jums reikia polemikų. Švelnaus visuomenės informavimo neužtenka užpildyti žinių spragas“.
Tillackas mano, kad trūksta žiniasklaidos spaudimo Europos Komisijai. Komisijos spaudos tarnybos išlaiko bendravimo „tylą“ su tais žurnalistais, kurie stengiasi savarankiškai kurti temas, o ne vadovaujasi ES institucijų oficialiais pranešimais.
„Dauguma Briuselio žurnalistikos remiasi ES institucijų spaudos pranešimais. Kai bandai rašyti nuosavą temą, reakcija būna priešiška. Žurnalistika Briuselyje yra sudėtingas darbas,“ – pridūrė Tilackas.
Tačiau Joe Hennonas, atmeta Tillacko teiginius. „Komisija numato darbotvarkes, nes to prašo pačios valstybės narės...ES neturi galių įtakoti žiniasklaidą“.
Hennonas pavyzdžiu pateikia Didžiąją Britaniją: „Britų spauda apie ES atsiliepia isterišku tonu, todėl argumentai, kad ES nurodo žurnalistams ką rašyti neatitinka teisybės“.