Atsižvelgdamas į kilusią finansų įstaigų krizę, ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino įpareigojančias rekomendacijas, skirtas pagerinti ES finansinių paslaugų reguliavimą. Jų įgyvendinimas dar šiemet leis užtikrinti bankų ir kitų finansų įstaigų kapitalo pakankamumą bei rinkos stabilumą. Ataskaitai šiuo klausimu pritarė 565 EP nariai, nepritarė 74, o susilaikė 18.
EP rekomenduoja dar šiemet pasiekti susitarimą dėl finansinio stabilumo priežiūros ES lygmeniu. Jis turėtų padėti ES prižiūrėtojams ir centriniams bankams parengti greito reagavimo priemones ir greitai reaguoti į kritinę padėtį, taip pat sustiprinti sąsają tarp makroekonomikos ir finansų rinkos priežiūros. Šiuo požiūriu būtina stiprinti Europos centrinio banko vaidmenį, mano europarlamentarai.
Parlamento nuomone, ypač svarbu sustiprinti didelių tarpvalstybinių finansinių grupių priežiūrą. EP ragina dar šiemet iš valstybių priežiūros institucijų atstovų sukurti kolegijas, skirtas tarpvalstybinėms finansinėms grupėms ar investicinėms įmonėms prižiūrėti. Taip pat siūloma numatyti išankstinio įspėjimo sistemą ir ES ankstaus įsikišimo mechanizmą kilus bankų bankroto rizikai, kai tai susiję su ES tarpvalstybine finansine grupe arba kai ES finansiniam stabilumui gresia pavojus. Deputatai ragina patobulinti ES teisės aktus dėl likvidavimo ir nustatyti priemones, pagal kurias susijusios Sąjungos šalys pasidalintų našta tarpvalstybinių finansų grupių nemokumo atveju.
Savo ruožtu siūloma atsižvelgiant į sisteminę riziką užtikrinti tinkamus kapitalo reikalavimus visiems finansų rinkose veikiantiems subjektams, taip pat padidinti kapitalo pakankamumo sistemos atsparumą siekiant suvaldyti finansų rinkos sukrėtimus.
Parlamentas siūlo pakeisti ES taisykles dėl indėlių garantijų, siekiant sustiprinti indėlininkų pasitikėjimą bei užtikrinti vienodas finansų institucijų galimybes. „Indėlių grąžinimo lygis turėtų būti žymiai padidintas, o indėliai mažmeniniams klientams turėtų būti grąžinami per aiškiai nustatytą ir trumpą laikotarpį“, – mano europarlamentarai.
EP rekomenduoja imtis priemonių skatinti finansų rinkos skaidrumą ir aiškumą, taip pat atviriau teikti informaciją apie sudėtingus finansinius produktus ir apsaugos priemonių taikymo tvarką. Siūloma užtikrinti, kad kreditų reitingų agentūros naudotų nuoseklią ir glaustą terminologiją, iš kurios aiškiai būtų matyti, kaip tokie produktai skiriasi nuo kitų produktų, ypač savo vertės svyravimu, sudėtingumu ir pažeidžiamumu dėl rinkos įtampos bei reitingų kritimo. Savo ruožtu EP ragina reikalauti kontrolės taisyklių, pagal kurias bendrovės ir finansų institucijos negalėtų dirbtinai į balansą neįtraukti materialių specialios paskirties įmonių, struktūrinių investicinių priemonių ir pan.
Parlamentas siūlo pareikalauti, kad bendrovės ir finansų institucijos atskleistų savo atlyginimų politiką, taip pat atskirų direktorių ir kitų svarbių vadovų atlyginimų dydį bei kompensavimo paketus. Visos su valdymu susijusios operacijos turėtų būti aiškiai matomos finansinėse ataskaitose, o riziką kontroliuojančios institucijos į savo rizikos valdymo sistemų vertinimo ataskaitas turėtų įtraukti atlyginimų ir premijų sistemų poveikį, mano EP nariai. Jų nuomone, jei finansų institucijų vadovai neatlieka savo pareigų ar prekiauja neteisingai, jiems turi būti uždrausta dirbti finansų sektoriuje.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjusi Margarita Starkevičiūtė (Liberalų ir demokratų aljansas) nesutiko su nuomone, jog ES nesugebėjo tinkamai reaguoti į finansų krizę. Pasak europarlamentarės, krizės ištiktos šalys ėmėsi drąsių žingsnių, o kadangi valstybių finansų rinkų mastai skiriasi, jų atsakas irgi buvo skirtingas. Deputatė teigė, jog esamas tarpvalstybinių finansinių grupių modelis nėra pajėgus atlaikyti ekonomikos nuosmukius, taigi šio verslo lyderiai turi modernizuoti savuosius modelius ir paversti juos lankstesniais. Tuo tarpu ES priežiūros ir reguliavimo sistema turėtų užtikrinti sėkmingą finansų pramonės pertvarką, teigė M. Starkevičiūtė.
